Turizmas ir jo perspektyvos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Turizmas ir jo perspektyvos Lietuvoje

ĮVADAS

Kaip verslas, duodantis pelną, turizmas susikūrė XIX a. pabaigoje – XX

a. pradžioje. Visų pirma tai ekonomikos vystymasis, pragyvenimo lygio

kilimas. Didėjanti koncentracija miestuose, triukšminga miesto aplinka,

spartus gyvenimo ritmas skatina poreikį pabūti gamtoje, pailsėti,

atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos bei kasdieninių rūpesčių, pataisyti

sveikatą, atgauti jėgas ir aplankyti kitas šalis.

Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines

išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių

lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar

religija. Į turizmo sąvoka įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą.

Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų

gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar

ekonominius resursus.

Turizmas yra veikla, daranti didelę įtaką mūsų socialiniam,

kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui. Tai susiję su daugeliu sričių:

užimtumas, regioninis augimas, išsilavinimas, aplinka, vartotojų apsauga,

sveikata, saugumas, naujos technologijos, transportas, finansai, mokesčiai

ir kultūra. Europos Sąjungoje turizmas turi ypatingą ekonominę reikšmę

plėtrai.

Šio kursinio darbo tikslas – pažvelgti iš arčiau į turizmo

organizavimo trūkumus ir privalumus, o taip pat aptarti turizmo Lietuvoje

perspektyvas, kokia ir yra mano pasirinkta tema. Tokia tema pasirinkau

panagrinėti, nes ateityje norėčiau tai susieti su būsima veikla, o tam

reikia išsiaiškinti turizmo verslo organizavimo trūkumus ir privalumus, o

perspektyvos ir taip nėra mažos, mano nuomone.

Šiame darbe bus aptartos turizmo sąvokos ir apibrėžimai, bus kalbama

apie kaimo turizmą ir jo vystymąsi tolydžioje kaimo plėtroje, pateikta

nemažai statistinių duomenų, bus panagrinėti turizmo Lietuvoje trūkumai ir

privalumai, pagal statistikos dinamikos eilutę bus apskaičiuotos Lietuvos

turizmo vystymosi perspektyvos. Taip pat, bus panaudoti paveikslai,

lentelės ir darbo pabaigoje esantys priedai.

Kursiniame darbe naudojausi Vilniaus Universiteto dėstytojų išleistais

vadovėliais, Lietuvos Statistikos departamento ir Valstybinio turizmo

departamento duomenimis, ir žinoma nemaža dalis medžiagos yra iš dabar

vis populiarėjančio šaltinio – interneto.

1. TURIZMAS, JO FORMOS IR RŪŠYS

1937 metais pirmą kartą buvo bandyta apibrėžti turizmo sąvokas. Nacijų

Lygos taryboje rekomenduotas “tarptautinio turisto” apibrėžimas, kurį 1953

metais Jungtinių Tautų statistikos komisija pakoregavo, priimdama

“tarptautinio lankytojo” sąvoką. 1967 metais ši komisija patvirtino

“lankytojo”, “turisto” ir “ekskursanto” apibrėžimus. 1993 metais Jungtinių

Tautų statistikos komisija patvirtino “Turizmo statistikos rekomendacijas”,

kurias parengė Pasaulinė turizmo organizacija. Jose apibrėžtos turizmo

sąvokų apibrėžimai, turizmo pasiūlos ir paklausos klasifikacija, turizmo

veiklos tarptautinės klasifikacijos reikalavimai (SICTA).

Pirminė sąvoka “keliautojas” apibrėžiama kaip “asmuo, keliaujantis iš

vienos vietos į kitą nepriklausomai nuo kelionės tikslo bei transporto

rūšies”. “Lankytojas” – tai “asmuo, keliaujantis į kitą vietą, už jam (jai)

įprastos gyvenamosios aplinkos ribų, ne ilgesniam 12 mėnesių laikotarpiui,

ir jo (jos) pagrindinis kelionės tikslas nėra veikla, už kurią atlyginama

lankomoje vietoje”.[Lietuvos turizmo statistika 2001, 27psl.]

Pagal turizmo formas lankytojai skirstomi į tarptautinius ir vietinius

lankytojus. Pagal lankymosi trukmę lankytojai skirstomi į vienadienius

lankytojus ir turistus (lankytojus, kurie apsistoja kolektyvinėse ar

privačiose apgyvendinimo įstaigose bent vienai nakčiai).

Turizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti

stiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija

(WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visos

kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą

ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas

nėra samdoma, apmokama veikla.

Jungtinių tautų organizacija 1971 turizmą apibūdino taip: turizmas,

kaip ūkio šaka, yra industrinė ir komercinė veikla, teikianti prekes ir

paslaugas užsienio lankytojams ar šalies vidaus turistams. Taigi, kaip

matome turizmas yra laisvalaikio praleidimas turizmo paslaugos vartotojams

ir taip pat verslo šaka šių paslaugų teikėjams:

➢ Turizmas turistui – tai kompleksas įvairių paslaugų, kurių dėka

turistas patiria džiaugsmą, malonumą, pailsi, bendrauja su kitais

žmonėmis, susipažįsta su įvairių šalių kultūra, tradicijomis,

istorija, gamta.

➢ Turizmo paslaugų teikėjams turizmas yra verslas, darbo ir pajamų

šaltinis.

➢ Turizmo poveikis ekonomikai yra dvejopas – pagrindinis ir šalutinis.

Pagrindinis
turizmo poveikis atsiranda iš tarptautinio turizmo (t.y.

atvykstamojo). Šiuo atveju susiduriame su turisto išlaidomis bei

prekių eksporto pajamomis. Tarptautinio turizmo dėka valstybė gali

padidinti savo pajamas, gaunamas nuo parduotų prekių, skirtų

eksportui, jų neeksportavus. Tai pasiekiama, kai turizmas pritraukia

užsieniečius pačius atvykti įsigyti juos dominančias prekes. Kada

prekę įsigyja užsienietis, valstybė gauna pajamas iš išorinio

šaltinio, o tuo pačiu sutaupo lėšų, kurių prireiktų norint eksportuoti

prekę. Šalutinis turizmo poveikis ekonomikai yra vietinis turizmas.

Žinoma jis turi mažesnę įtaką šalies ekonomikai, kadangi pinigai yra

gaunami iš vietinių žmonių, o tuo tarpu iš tarptautinio turizmo mes

gauname papildomus pinigus, kurie netiesioginiu būdu papildo šalies

biudžetą. Tačiau vietinio turizmo gerinimas ir jo populiarinimas turi

didelę įtaką vietinių gyventojų poilsiui, nuo kurio labai priklauso

šalies darbo jėgos kokybiniai rodikliai, o nuo pastarųjų ir šalies

ekonomika.

Deja, dažnai turizmas daro ir neigiamą poveikį šaliai:

niokojama gamta, daroma žala kultūriniam autentiškumui, gali padidėti

nusikalstamumas ir pan.

Turizmas klasifikuojamas pagal įvairiausius kriterijus.

Geografiniu požiūriu jis skirstomas į atvykstamąjį, išvykstamąjį ir

vietinį:

a) Vietinis turizmas, apima šalies gyventojus, keliaujančius

gyvenamoje šalyje;

b) Atvykstamasis turizmas, apima kitos šalies gyventojus,

keliaujančius kitoje šalyje.

c) Išvykstamasis turizmas, apima šalies gyventojus, keliaujančius

kitoje šalyje.

2001 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3,39 mln. kartų, 6,7( mažiau

negu 2000 metais. Daugiausiai į užsienį buvo vykstama kelių transportu.

Palyginus su 2000 metais, sumažėjo išvykų geležinkeliu – 20,2(, kelių

transportu – 6,4(.

Trumpai apžvelgsime atvykstamojo turizmo statistika 1999 – 2001

metais. 2001 metais į Lietuvą atvyko 4,195 mln. užsieniečių, jų skaičius,

palyginti su 2000 metais, padidėjo 2,5 procento. Nors atvykstamasis

turizmas vystėsi netolygiai, bet bendra pastarojo dešimtmečio tendencija –

augimas. Bendruosius skaičius labiausiai įtakojo kaimyninės šalys Latvija,

Rusija,Baltarusija, Lenkijos.[Lietuvos turizmo statistika 2001,4psl.]

[pic]

1 paveikslas. Atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių

skaičius pagal šalį.

Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos

turizmo statistika 2001, Vilnius 2002 ,4 psl.

Palyginus 2001 metus su 2000 metais, lankytojų padaugėjo iš: Rusijos –

3(, Lenkijos – 28(, Vokietijos – 21(, Vidurio Europos šalių – 24(, Suomijos

– 2(, JAV – 20(, Azijos šalių – 26(. Bet sumažėjo iš: Latvijos – 3(,

Baltarusijos – 6(, Estijos – 4(, NVS šalių – 10(.

Beje, turizmas – viena iš nedaugelio ūkio šakų, kurių eksporto –

importo balansas yra teigiamas. Pajamos, gautos 2001 metais iš

atvykstamojo turizmo, sudarė 7( prekių ir paslaugų eksporto.

Lietuvos banko duomenimis, 2001 metais pajamos iš atvykstamojo turizmo

buvo 1532 mln. litų, o įskaitant Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas

nerezidentams sudarė 1719 mln. litų. Visos atvykstamojo turizmo pajamos,

palyginti su 2000 metais, sumažėjo 1,2 procento.

[pic]

2 paveikslas. Einamosios sąskaitos kredito struktūra

2001m.

Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos

turizmo statistika 2001, Vilnius 2002, 26 psl.

Jungiant prieš tai minėtas formas (vietinis, atvykstamasis,

išvykstamasis turizmas) apibrėžiamos trys turizmo kategorijos:

a) Vidinis turizmas;vietinis ir atvykstamasis turizmas;

b) Nacionalinis turizmas; vietinis ir išvykstamasis turizmas;

c) Tarptautinis turizmas; atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas.

Pagal tikslą turizmas gali būti rekreacinis, gydomasis, sportinis,

pažintinis, mokslinis, religinis ir kt. Pagal transporto priemones: auto

turizmas, oro, vandens, dviračiais ir pan.

Tačiau Lietuvoje sparčiai plėtojamas kaimo turizmo potencialas, todėl

toliau šiek tiek plačiau pažvelgsiu į šią naujai besivystančią turizmo šaką

Lietuvoje.

2. TURIZMAS LIETUVOJE

2.1 Kaimo turizmas

Dinamiškiausiai besivystanti turizmo sritis  yra kaimo turizmas. Kaimo

turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir

poilsiu joje. Kaimo turizmo esmė sudaro poilsio paslaugų kaip prekės

visuma. Šių  paslaugų įvairovė susijusi ne tik su konkrečios sodybos

šeimininko nuosavų išteklių panaudojimu, bet ir su visa kaimo

infrastruktūra bei socialine aplinka.

Atskirų Lietuvos regionų gamtos grožis bei įvairovė, kultūros paveldo

objektai ir santykinai geri keliai sudaro
palankias sąlygas kaimo turizmui.

Ši paslauga populiarėja tarp Lietuvos miestų gyventojų, ja vis labiau

domisi užsienio turistai. 2001m. pabaigoje valstybiniame turizmo paslaugų

registre buvo įregistruota 179 kaimo turizmo sodybos. Daugiausia tokių

sodybų įrengta Ignalinos, Klaipėdos, Trakų rajonų savivaldybėse. Šie

regionai turizmo plėtrai svarbūs ir tuo, kad jie yra 100 km. pasiekiamume

nuo pagrindinių turizmo centrų – didžiųjų miestų ir turi didelę turistinę

trauką poilsiui, turistinėms išvykoms ar žygiams. Didesnę dalį jų

teritorijos sudaro žemiausio našumo žemės, o tai skatina plėsti

alternatyvias veiklas žemės ūkiui – tokias kaip kaimo turizmas, tradicinių

amatai, žirgininkystė. Šios naujos veiklos nišos sudaro prielaidas spręsti

aštrias šių regionų užimtumo problemas.  

Tiesa, didesnė dalis šių apgyvendinimo objektų dirba tik vasaros

sezono metu, jie nepritaikyti (arba pritaikyti dalinai) neįgaliesiems, be

to, beveik pusė šių paslaugų objektų yra Rytų Aukštaitijos ežerų regione.

Tačiau egzistuoja kitas didžiulis dar neišnaudotas kaimo turizmo paslaugų

potencialas – išlikę dvarų pastatai, vandens ar vėjo malūnai, kurie dažnai

yra paveldo vertybės ir gali būti pritaikyti turistų apgyvendinimui. Iš

išlikusių 790 dvarų sodybų 20 proc. priklauso valstybei, 38 proc. –

privatūs ir 42 proc. – mišrios nuosavybės. Dvarų panaudojimo turizmui ir

kitoms veikloms spręsti yra parengta valstybinė Lietuvos dvarų atnaujinimo

programa. 

1 lentelė. Turizmo sektoriaus išsivystymo  netolygumų  įvertinimas tarp 

Lietuvos  ir  ES  valstybių (2001m. duomenys)

|Netolygumas |Rodiklis |Lietuva |ES |Įvertinimo |

| | | | |netolygumas |

|Apgyvendinimo |Vietų |2,8 |25 |didelis |

|vietų skaičius |skaičius/1000 | |(vidurkis) | |

|viešbučiuose |gyventojų | | | |

|Turistų nakvynių |Nakvynių |0,28 |Nuo 0,8 iki|didelis |

|skaičius |skaičius/vienam| |20,0 | |

| |gyventojui | | | |

|Atvykstamojo |EUR/vienam |176 |Nuo 235 iki|vidutinis |

|turizmo pajamos |gyventojui | |1740 | |

Šaltinis: http://www.tourism.lt/lt/dokumentai/BPD_turizm.doc

2001m. tyrimo duomenimis kaimo sodybose apsilankė 34.4 tūkst.

poilsiautojų, iš jų 4.2 tūkst. užsieniečių. Daugiausia užsieniečių buvo iš

Vokietijos, Latvijos, Lenkijos. Vidutinė poilsiautojo buvimo trukmė apie

2–3 dienas, kadangi dalis poilsiautojų atvyksta tik savaitgaliais.

2 lentelė. Apgyvendinta poilsiautojų kaimo turizmo

sodybose 2001m.

| |Iš |Šalies |Iš |

| |viso |gyventojų |užsienio |

|Poilsiautojų |34390 |30185 |4205 |

|skaičius | | | |

|Nakvynių skaičius|74219 |61882 |12337 |

Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos kaimas 2002,

52 psl.

Kaimo sodybų kambarių skaičius nėra toks didelis. Vienviečių kambarių

yra mažuma, kaip matyti 3 – oje lentelėje. Matyt dėl to, kad mažai yra

tokių žmonių, kurie vieni važiuoja pailsėti, bet jų yra.

3 lentelė. Kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristika

2001m.

| |Kambarių |Vietų |

| |skaičius |skaičius |

|Iš viso |651 |1624 |

|Vienviečiai |53 |53 |

|Dviviečiai |335 |670 |

|Triviečiai ir|263 |901 |

|kt. | | |

Šaltinis: Statistikos departamentas, Turizmas Lietuvoje

2001m., Vilnius 2002, 115 psl.

Pagrindinis kaimo sodybų devizas: “KAIMIŠKAS GYVENIMO BŪDAS IR

KAIMIŠKAS MAITINIMAS VISUOSE LIETUVOS RAJONUOSE”

Didžiausią gamtinį turizmo potencialą turi penki nacionaliniai parkai

ir 30 regioninių parkų, kurie apima 7,5 proc. šalies teritorijos. Valstybės

saugomi 130 draustinių, 353 gamtos paminklai, 194 parkai taip pat gali būti

panaudoti kultūrinio ar eko-turizmo plėtojimui. Išnaudojant šias gamtines

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1747 žodžiai iš 5804 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.