ĮVADAS
Kaip verslas, duodantis pelną, turizmas susikūrė XIX a. pabaigoje – XX
a. pradžioje. Visų pirma tai ekonomikos vystymasis, pragyvenimo lygio
kilimas. Didėjanti koncentracija miestuose, triukšminga miesto aplinka,
spartus gyvenimo ritmas skatina poreikį pabūti gamtoje, pailsėti,
atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos bei kasdieninių rūpesčių, pataisyti
sveikatą, atgauti jėgas ir aplankyti kitas šalis.
Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines
išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių
lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar
religija. Į turizmo sąvoka įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą.
Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų
gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar
ekonominius resursus.
Turizmas yra veikla, daranti didelę įtaką mūsų socialiniam,
kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui. Tai susiję su daugeliu sričių:
užimtumas, regioninis augimas, išsilavinimas, aplinka, vartotojų apsauga,
sveikata, saugumas, naujos technologijos, transportas, finansai, mokesčiai
ir kultūra. Europos Sąjungoje turizmas turi ypatingą ekonominę reikšmę
plėtrai.
Šio kursinio darbo tikslas – pažvelgti iš arčiau į turizmo
organizavimo trūkumus ir privalumus, o taip pat aptarti turizmo Lietuvoje
perspektyvas, kokia ir yra mano pasirinkta tema. Tokia tema pasirinkau
panagrinėti, nes ateityje norėčiau tai susieti su būsima veikla, o tam
reikia išsiaiškinti turizmo verslo organizavimo trūkumus ir privalumus, o
perspektyvos ir taip nėra mažos, mano nuomone.
Šiame darbe bus aptartos turizmo sąvokos ir apibrėžimai, bus kalbama
apie kaimo turizmą ir jo vystymąsi tolydžioje kaimo plėtroje, pateikta
nemažai statistinių duomenų, bus panagrinėti turizmo Lietuvoje trūkumai ir
privalumai, pagal statistikos dinamikos eilutę bus apskaičiuotos Lietuvos
turizmo vystymosi perspektyvos. Taip pat, bus panaudoti paveikslai,
lentelės ir darbo pabaigoje esantys priedai.
Kursiniame darbe naudojausi Vilniaus Universiteto dėstytojų išleistais
vadovėliais, Lietuvos Statistikos departamento ir Valstybinio turizmo
departamento duomenimis, ir žinoma nemaža dalis medžiagos yra iš dabar
vis populiarėjančio šaltinio – interneto.
1. TURIZMAS, JO FORMOS IR RŪŠYS
1937 metais pirmą kartą buvo bandyta apibrėžti turizmo sąvokas. Nacijų
Lygos taryboje rekomenduotas “tarptautinio turisto” apibrėžimas, kurį 1953
metais Jungtinių Tautų statistikos komisija pakoregavo, priimdama
“tarptautinio lankytojo” sąvoką. 1967 metais ši komisija patvirtino
“lankytojo”, “turisto” ir “ekskursanto” apibrėžimus. 1993 metais Jungtinių
Tautų statistikos komisija patvirtino “Turizmo statistikos rekomendacijas”,
kurias parengė Pasaulinė turizmo organizacija. Jose apibrėžtos turizmo
sąvokų apibrėžimai, turizmo pasiūlos ir paklausos klasifikacija, turizmo
veiklos tarptautinės klasifikacijos reikalavimai (SICTA).
Pirminė sąvoka “keliautojas” apibrėžiama kaip “asmuo, keliaujantis iš
vienos vietos į kitą nepriklausomai nuo kelionės tikslo bei transporto
rūšies”. “Lankytojas” – tai “asmuo, keliaujantis į kitą vietą, už jam (jai)
įprastos gyvenamosios aplinkos ribų, ne ilgesniam 12 mėnesių laikotarpiui,
ir jo (jos) pagrindinis kelionės tikslas nėra veikla, už kurią atlyginama
lankomoje vietoje”.[Lietuvos turizmo statistika 2001, 27psl.]
Pagal turizmo formas lankytojai skirstomi į tarptautinius ir vietinius
lankytojus. Pagal lankymosi trukmę lankytojai skirstomi į vienadienius
lankytojus ir turistus (lankytojus, kurie apsistoja kolektyvinėse ar
privačiose apgyvendinimo įstaigose bent vienai nakčiai).
Turizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti
stiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija
(WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visos
kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą
ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas
nėra samdoma, apmokama veikla.
Jungtinių tautų organizacija 1971 turizmą apibūdino taip: turizmas,
kaip ūkio šaka, yra industrinė ir komercinė veikla, teikianti prekes ir
paslaugas užsienio lankytojams ar šalies vidaus turistams. Taigi, kaip
matome turizmas yra laisvalaikio praleidimas turizmo paslaugos vartotojams
ir taip pat verslo šaka šių paslaugų teikėjams:
➢ Turizmas turistui – tai kompleksas įvairių paslaugų, kurių dėka
turistas patiria džiaugsmą, malonumą, pailsi, bendrauja su kitais
žmonėmis, susipažįsta su įvairių šalių kultūra, tradicijomis,
istorija, gamta.
➢ Turizmo paslaugų teikėjams turizmas yra verslas, darbo ir pajamų
šaltinis.
➢ Turizmo poveikis ekonomikai yra dvejopas – pagrindinis ir šalutinis.
Pagrindinis
turizmo poveikis atsiranda iš tarptautinio turizmo (t.y.
atvykstamojo). Šiuo atveju susiduriame su turisto išlaidomis bei
prekių eksporto pajamomis. Tarptautinio turizmo dėka valstybė gali
padidinti savo pajamas, gaunamas nuo parduotų prekių, skirtų
eksportui, jų neeksportavus. Tai pasiekiama, kai turizmas pritraukia
užsieniečius pačius atvykti įsigyti juos dominančias prekes. Kada
prekę įsigyja užsienietis, valstybė gauna pajamas iš išorinio
šaltinio, o tuo pačiu sutaupo lėšų, kurių prireiktų norint eksportuoti
prekę. Šalutinis turizmo poveikis ekonomikai yra vietinis turizmas.
Žinoma jis turi mažesnę įtaką šalies ekonomikai, kadangi pinigai yra
gaunami iš vietinių žmonių, o tuo tarpu iš tarptautinio turizmo mes
gauname papildomus pinigus, kurie netiesioginiu būdu papildo šalies
biudžetą. Tačiau vietinio turizmo gerinimas ir jo populiarinimas turi
didelę įtaką vietinių gyventojų poilsiui, nuo kurio labai priklauso
šalies darbo jėgos kokybiniai rodikliai, o nuo pastarųjų ir šalies
ekonomika.
Deja, dažnai turizmas daro ir neigiamą poveikį šaliai:
niokojama gamta, daroma žala kultūriniam autentiškumui, gali padidėti
nusikalstamumas ir pan.
Turizmas klasifikuojamas pagal įvairiausius kriterijus.
Geografiniu požiūriu jis skirstomas į atvykstamąjį, išvykstamąjį ir
vietinį:
a) Vietinis turizmas, apima šalies gyventojus, keliaujančius
gyvenamoje šalyje;
b) Atvykstamasis turizmas, apima kitos šalies gyventojus,
keliaujančius kitoje šalyje.
c) Išvykstamasis turizmas, apima šalies gyventojus, keliaujančius
kitoje šalyje.
2001 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3,39 mln. kartų, 6,7( mažiau
negu 2000 metais. Daugiausiai į užsienį buvo vykstama kelių transportu.
Palyginus su 2000 metais, sumažėjo išvykų geležinkeliu – 20,2(, kelių
transportu – 6,4(.
Trumpai apžvelgsime atvykstamojo turizmo statistika 1999 – 2001
metais. 2001 metais į Lietuvą atvyko 4,195 mln. užsieniečių, jų skaičius,
palyginti su 2000 metais, padidėjo 2,5 procento. Nors atvykstamasis
turizmas vystėsi netolygiai, bet bendra pastarojo dešimtmečio tendencija –
augimas. Bendruosius skaičius labiausiai įtakojo kaimyninės šalys Latvija,
Rusija,Baltarusija, Lenkijos.[Lietuvos turizmo statistika 2001,4psl.]
[pic]
1 paveikslas. Atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių
skaičius pagal šalį.
Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos
turizmo statistika 2001, Vilnius 2002 ,4 psl.
Palyginus 2001 metus su 2000 metais, lankytojų padaugėjo iš: Rusijos –
3(, Lenkijos – 28(, Vokietijos – 21(, Vidurio Europos šalių – 24(, Suomijos
– 2(, JAV – 20(, Azijos šalių – 26(. Bet sumažėjo iš: Latvijos – 3(,
Baltarusijos – 6(, Estijos – 4(, NVS šalių – 10(.
Beje, turizmas – viena iš nedaugelio ūkio šakų, kurių eksporto –
importo balansas yra teigiamas. Pajamos, gautos 2001 metais iš
atvykstamojo turizmo, sudarė 7( prekių ir paslaugų eksporto.
Lietuvos banko duomenimis, 2001 metais pajamos iš atvykstamojo turizmo
buvo 1532 mln. litų, o įskaitant Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas
nerezidentams sudarė 1719 mln. litų. Visos atvykstamojo turizmo pajamos,
palyginti su 2000 metais, sumažėjo 1,2 procento.
[pic]
2 paveikslas. Einamosios sąskaitos kredito struktūra
2001m.
Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos
turizmo statistika 2001, Vilnius 2002, 26 psl.
Jungiant prieš tai minėtas formas (vietinis, atvykstamasis,
išvykstamasis turizmas) apibrėžiamos trys turizmo kategorijos:
a) Vidinis turizmas;vietinis ir atvykstamasis turizmas;
b) Nacionalinis turizmas; vietinis ir išvykstamasis turizmas;
c) Tarptautinis turizmas; atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas.
Pagal tikslą turizmas gali būti rekreacinis, gydomasis, sportinis,
pažintinis, mokslinis, religinis ir kt. Pagal transporto priemones: auto
turizmas, oro, vandens, dviračiais ir pan.
Tačiau Lietuvoje sparčiai plėtojamas kaimo turizmo potencialas, todėl
toliau šiek tiek plačiau pažvelgsiu į šią naujai besivystančią turizmo šaką
Lietuvoje.
2. TURIZMAS LIETUVOJE
2.1 Kaimo turizmas
Dinamiškiausiai besivystanti turizmo sritis yra kaimo turizmas. Kaimo
turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir
poilsiu joje. Kaimo turizmo esmė sudaro poilsio paslaugų kaip prekės
visuma. Šių paslaugų įvairovė susijusi ne tik su konkrečios sodybos
šeimininko nuosavų išteklių panaudojimu, bet ir su visa kaimo
infrastruktūra bei socialine aplinka.
Atskirų Lietuvos regionų gamtos grožis bei įvairovė, kultūros paveldo
objektai ir santykinai geri keliai sudaro
palankias sąlygas kaimo turizmui.
Ši paslauga populiarėja tarp Lietuvos miestų gyventojų, ja vis labiau
domisi užsienio turistai. 2001m. pabaigoje valstybiniame turizmo paslaugų
registre buvo įregistruota 179 kaimo turizmo sodybos. Daugiausia tokių
sodybų įrengta Ignalinos, Klaipėdos, Trakų rajonų savivaldybėse. Šie
regionai turizmo plėtrai svarbūs ir tuo, kad jie yra 100 km. pasiekiamume
nuo pagrindinių turizmo centrų – didžiųjų miestų ir turi didelę turistinę
trauką poilsiui, turistinėms išvykoms ar žygiams. Didesnę dalį jų
teritorijos sudaro žemiausio našumo žemės, o tai skatina plėsti
alternatyvias veiklas žemės ūkiui – tokias kaip kaimo turizmas, tradicinių
amatai, žirgininkystė. Šios naujos veiklos nišos sudaro prielaidas spręsti
aštrias šių regionų užimtumo problemas.
Tiesa, didesnė dalis šių apgyvendinimo objektų dirba tik vasaros
sezono metu, jie nepritaikyti (arba pritaikyti dalinai) neįgaliesiems, be
to, beveik pusė šių paslaugų objektų yra Rytų Aukštaitijos ežerų regione.
Tačiau egzistuoja kitas didžiulis dar neišnaudotas kaimo turizmo paslaugų
potencialas – išlikę dvarų pastatai, vandens ar vėjo malūnai, kurie dažnai
yra paveldo vertybės ir gali būti pritaikyti turistų apgyvendinimui. Iš
išlikusių 790 dvarų sodybų 20 proc. priklauso valstybei, 38 proc. –
privatūs ir 42 proc. – mišrios nuosavybės. Dvarų panaudojimo turizmui ir
kitoms veikloms spręsti yra parengta valstybinė Lietuvos dvarų atnaujinimo
programa.
1 lentelė. Turizmo sektoriaus išsivystymo netolygumų įvertinimas tarp
Lietuvos ir ES valstybių (2001m. duomenys)
|Netolygumas |Rodiklis |Lietuva |ES |Įvertinimo |
| | | | |netolygumas |
|Apgyvendinimo |Vietų |2,8 |25 |didelis |
|vietų skaičius |skaičius/1000 | |(vidurkis) | |
|viešbučiuose |gyventojų | | | |
|Turistų nakvynių |Nakvynių |0,28 |Nuo 0,8 iki|didelis |
|skaičius |skaičius/vienam| |20,0 | |
| |gyventojui | | | |
|Atvykstamojo |EUR/vienam |176 |Nuo 235 iki|vidutinis |
|turizmo pajamos |gyventojui | |1740 | |
Šaltinis: http://www.tourism.lt/lt/dokumentai/BPD_turizm.doc
2001m. tyrimo duomenimis kaimo sodybose apsilankė 34.4 tūkst.
poilsiautojų, iš jų 4.2 tūkst. užsieniečių. Daugiausia užsieniečių buvo iš
Vokietijos, Latvijos, Lenkijos. Vidutinė poilsiautojo buvimo trukmė apie
2–3 dienas, kadangi dalis poilsiautojų atvyksta tik savaitgaliais.
2 lentelė. Apgyvendinta poilsiautojų kaimo turizmo
sodybose 2001m.
| |Iš |Šalies |Iš |
| |viso |gyventojų |užsienio |
|Poilsiautojų |34390 |30185 |4205 |
|skaičius | | | |
|Nakvynių skaičius|74219 |61882 |12337 |
Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos kaimas 2002,
52 psl.
Kaimo sodybų kambarių skaičius nėra toks didelis. Vienviečių kambarių
yra mažuma, kaip matyti 3 – oje lentelėje. Matyt dėl to, kad mažai yra
tokių žmonių, kurie vieni važiuoja pailsėti, bet jų yra.
3 lentelė. Kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristika
2001m.
| |Kambarių |Vietų |
| |skaičius |skaičius |
|Iš viso |651 |1624 |
|Vienviečiai |53 |53 |
|Dviviečiai |335 |670 |
|Triviečiai ir|263 |901 |
|kt. | | |
Šaltinis: Statistikos departamentas, Turizmas Lietuvoje
2001m., Vilnius 2002, 115 psl.
Pagrindinis kaimo sodybų devizas: “KAIMIŠKAS GYVENIMO BŪDAS IR
KAIMIŠKAS MAITINIMAS VISUOSE LIETUVOS RAJONUOSE”
Didžiausią gamtinį turizmo potencialą turi penki nacionaliniai parkai
ir 30 regioninių parkų, kurie apima 7,5 proc. šalies teritorijos. Valstybės
saugomi 130 draustinių, 353 gamtos paminklai, 194 parkai taip pat gali būti
panaudoti kultūrinio ar eko-turizmo plėtojimui. Išnaudojant šias gamtines