Turizmas-viesbuciai
5 (100%) 1 vote

Turizmas-viesbuciai

Įvadas

Per paskutinius kelis dešimtmečius įvyko dideli pokyčiai turizmo srityje. Verslo globalizacija, gerėjanti gyvenimo kokybė skatino žmones vis daugiau keliauti. Neišvengiamai vystėsi ir apgyvendinimo įstaigų tinklas, plėtėsi paslaugos, kurios galėtų tenkinti keliaujančių žmonių poreikius. Viešbučiuose, moteliuose, svečių namuose ar kitose apgyvendinimo įstaigose žmogus gauna ne tik nakvynės paslaugas, bet ir jam reikalingas poilsio, saugumo, komforto ir daugelį kitų garantijų. Turizmas užima labai svarbią vietą daugelio šalių ekonomikoje, o kai kur netgi tapo jos varikliu.

Temos aktualumas: Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tapome rinkos ekonomikos šalimi. Per pastaruosius keletą metų, mūsų šalies ekonomika vystėsi itin sparčiai. Gerėjant verslo sąlygoms šalyje, didėjant saugumui ir ypač įstojus į Europos sąjungą bei NATO nuolat augo užsienio investicijos, kūrėsi verslo ryšiai tarp Lietuvos ir užsienio valstybių. Dėl šių priežasčių kiekvienais metais mūsų šalyje apsilanko vis daugiau verslininkų, bei įvairaus lygio įmonių vadovų. Taip pat, didėjant Lietuvos vardo žinomumui užsienyje, daugėja ir turistų srautai į Lietuvą, kurie atvyksta pamatyti gražiausias, vienos iš Baltijos regiono šalių, vietas, susipažinti su krašto kultūra bei papročiais arba tiesiog papoilsiauti Lietuvos kurortuose. Negalima pamiršti ir vietinių turistų. Didėjant pajamoms auga ir šalyje keliaujančiųjų lietuvių skaičius. Įvyko esminiai žmonių gyvenimo pokyčiai, nebeįsivaizduojamas kokybiškas gyvenimas be apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių. Todėl yra būtina, atsižvelgti į nuolat aktyvėjantį turizmą, įvertinti naujų viešbučių poreikį dabartinėje rinkoje, šio verslo šakos perspektyvas.

Pasyviai stebint turizmo plėtrą ir atsainiai žiūrint į turizmo skatinimą galima prarasti daug turistų, kas nesuteiktų galimybės užsidirbti papildomų lėšų iš turizmo srities Lietuvoje. Tačiau šiuo metu dažnai susiduriama su problema, jog turizmui skirtos lėšos nėra efektyviai panaudojamos, neišnaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Taip pat nėra formuojamas Lietuvos, kaip turistinės šalies įvaizdis. Todėl tai yra tinkamas metas įsigilinti į šią problemą, išanalizuoti turizmo sritį ir imtis novatoriškų priemonių, stengiantis sukurti viešbučių verslui tinkamas sąlygas.

Viešbučių rinka pastaruoju metu yra gana aktyvi. Vis dažniau mūsų šalimi susidomi užsienio investuotojai, kuriasi nauji viešbučių tinklai, daugelis iki šiol buvusių poilsio namų vykdo rekonstrukcijos darbus, tuo pačiu keisdami savo statusą į viešbučio, todėl daugėja ekonominės klasės viešbučių. Tačiau didelę dalį Lietuvos turistų sudaro svečiai iš Rusijos, kurie linkę apsigyventi tik aukščiausios klasės – penkių žvaigždučių viešbučiuose, todėl šių viešbučių poreikis nemažėja. Susiduriama ir su keletu problemų: sudėtinga vizų gavimo tvarka šiems svečiams, informacinių centrų užsienio valstybėse nebuvimu, kurios neleidžia sparčiau didinti turtingų turistų skaičių Lietuvoje. Taip pat nebandoma imtis priemonių, kad būtų sumažintas sezoniškumas, todėl dažnai pritrūkstama gyvenamųjų kambarių vasaros metu, tuo tarpu, kai žiemą užimtumas dažnai nesiekia net 20%. Lietuva, o ypač Vilniaus miestas, yra gausūs istorinių bei kultūrinių išteklių, kurie nėra tinkamai išnaudojami. Beveik nėra viešbučių, kurie priklausytų istorinių viešbučių tinklui, teiktų specifines kultūrines paslaugas.

Kursinio darbo tikslas – išanalizuoti viešbučių rinką Lietuvoje, įvertinti šios šakos situaciją šalyje bendrai bei atskiruose Lietuvos regionuose, apžvelgti plėtros galimybes.

Darbo objektas – Lietuvos viešbučių rinka.

Darbo metodai – periodinių leidinių, statistinių duomenų tyrimas, grupavimas ir lyginamoji analizė.

Kursinio darbo struktūra – darbą sudaro įvadas, 4 skyriai. Pirmajame skyriuje supažindinama su turizmo raida Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo, antrajame yra apžvelgiama viešbučių rinka, kas ją sudaro, išskiriami viešbučių paslaugų vartotojų segmentai. Trečiajame skyriuje analizuojama viešbučių rinkos statistika, pateikiama šalies regionų lyginamoji analizė pagal apskritis, ketvirtajame pateikiamos viešbučių rinkos plėtros galimybės, turizmo sektoriaus „SSGG“ analizė. Pabaigoje reziumuojamas atliktas darbas – pateikiamos išvados. Taip pat į darbą įeina santrauka anglų klaba.

1. Turizmo raida Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo

Turizmo, kaip ūkio šakos, nacionalinė politika Lietuvoje buvo pradėta tik 1992 metais, įkūrus prie Vyriausybės Valstybinę turizmo tarnybą. Tais metais buvo pradėta rengti Nacionalinė turizmo plėtojimo programa. Ši programa buvo patvirtinta 1994 metų balandžio 27 dieną.

1992 metais šalyje susikūrė ir buvo užregistruota apie 3000 įmonių, kurios savo įstatuose buvo įrašiusios, kad teiks turizmo paslaugas. Bet tik 1994 metais sausio mėnesį, Valstybinė turizmo tarnyba pradėjo išduoti licencijas teikti turizmo paslaugas. Jau per 1994 metus buvo išduotos 386 licencijos. Kai tuo tarpu 1999 metais licencijas teikti turizmo paslaugas turėjo 295 įmonės.

Lietuvos nacionalinė turizmo programa buvo rengiama vadovaujantis pripažinimu,
jog turizmas yra prioritetinė ūkio šaka. Turizmo programos strategijos tikslas – asmenybės vystymas, sveiko gyvenimo būdo skatinimas, ekonominė nauda. Rinkos sąlygomis paslaugų tipą, vietą, turizmo formos pasirinkimą lemia mokumas.

1998 metų kovo 19 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Jame nustatyta turizmo verslo ir savaveiksmio turizmo organizavimo principai bei prioritetai, turizmo paslaugų teikimo reikalavimai, šį verslą kontroliuojančių valstybės ir vietos savivaldos institucijų kompetencijos, turizmo išteklių naudojimo sąlygos.

Lietuvos Respublikoje prioritetas suteikiamas vietiniam (Lietuvos gyventojų kelionės po šalį) ir atvykstamajam (užsienio gyventojų kelionės Lietuvoje) turizmui, kurio plėtojimo priemonės ir būdai nustatomi Nacionalinėje turizmo plėtojimo programoje, kuri atnaujinama kas ketveri metai.

Daugelis turizmo paslaugas teikiančių įmonių, siekdamos didesnio pelno užsiima išvykstamuoju turizmu. Tik pastaraisiais metais Lietuvoje susirūpinta atvykstamojo bei vietinio turizmo padėtimi, jo plėtra, siekiant pritraukti daugiau užsienio ir vietinių lankytojų.

Kalbant apie atvykstamąjį turizmą bei apie apgyvendinimo įstaigų rinką, tai pastebimas atvykstančiųjų turistų skaičiaus augimas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Taipogi pastebimas ir viešbučių skaičiaus didėjimas po nepriklausomybės atgavimo. Per pastaruosius metus į Lietuvos viešbučių rinką atėjo nemažai tarptautinių viešbučių tinklų, tai rodo, kad mūsų šalis vertinama, kaip patraukli ir perspektyvi šalis turizmui. Mums tereikia įžvelgti galimybes, investuoti į turizmo sektorių bei žengti didesniais žingsniais į priekį, nei tai darėme iki šiol.

2 Apgyvendinimo įstaigų ir jų paslaugų vartotojų rinka

Šiuolaikinėje apgyvendinimo rinkoje prie pagrindinio viešbučių ūkio greitai plinta įvairūs netradiciniai (papildomi) apgyvendinimo būdai. Jie sėkmingai konkuruoja ir kelia tam tikrą grėsmę viešbučių ūkio plėtrai.

Apžvelgsime kuo skiriasi viešbučiai ir kitokie netradiciniai apgyvendinimo būdai.

Pagrindinis viešbučių skiriamasis ypatumas – visas siūlomų paslaugų kompleksas: svečio priėmimas, nakvynė, maitinimas, aptarnavimas ir kitos paslaugos. Netradicinių (papildomų) apgyvendinimo būdų paslaugos ribotos. Jos paprastai svečiui teikiamos tik duodant nakvynę. Maitinimas ir kiti patarnavimai gali būti teikiami turisto prašymu, už papildomą mokestį. Viešbutyje turistas yra svečias ir paslaugų užsakovas, o naudodamas netradicinius apgyvendinimo būdus, turistas yra arba savininkas, arba nuomininkas. Turistų apgyvendinimo būdai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Turistų apgyvendinimo būdai.

Toliau didesnį dėmesį skirsim tradiciniams apgyvendinimo būdams – viešbučių ūkiui.

Viešbučiai

Viešbutį galima apibrėžti kaip įstaigą, kurios pagrindinė veikla – teikti nakvynę žmonėms ir kartu siūlyti vieną ar daugiau šių paslaugų: maitinimo, skalbimo, ir kitas panašias paslaugas, relaksacijos paslaugas, pramogas. Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą, viešbutis apibūdinamas kaip įmonė, kurioje apgyvendinimo paslaugos teikiamos tam tikslui skirtame statinyje ar jų grupėje) specialiai suplanuotose patalpose – skiriant kambarius (numerius) ir bendrojo naudojimo patalpas, taip pat inžinerinę įrangą bei reikiamą įrangą apgyvendinimo paslaugoms teikti.

Nesvarbu kaip apibūdintume šią įstaigą, jos paskirtis – priimti savo klientus, kaip labai laukiamus svečius, stengtis sukurti jiems patogią ir svetingą aplinką, geriausiai patenkinti jų norus ir lūkesčius.

Viešbučių paslaugos labai specifinės ir įvairios. Aukštos kategorijos viešbučiai, be prabangiai įrengtų kambarių, turi erdvius holus, restoranus, barus, saunas, baseinus, sporto sales, konferencijų sales. Klientas neišeidamas iš viešbučio gali pasinaudoti daugeliu paslaugų.

Viešbučiai svarbūs visuomenėje. Jie paprastai kuriasi tankiai žmonių gyvenamose vietovėse, dideliuose viešbučiuose dirba didelis aptarnaujančio personalo būrys.

Siekdami geriau patenkinti keliaujančiųjų poreikius bei išsilaikyti konkurencinėje rinkoje viešbučiai specializuojasi:

• Komerciniai (verslo) viešbučiai;

• Apartamentiniai viešbučiai;

• Konferencijų centrų viešbučiai;

• Lošimų namų viešbučiai;

• Oro uostų viešbučiai;

• Kurortų viešbučiai;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1400 žodžiai iš 4666 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.