Turto draudimo ypatumai Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Turto draudimo ypatumai Lietuvoje

Turinys

I. Įvadas 3

II. Pastatų draudimas kaip negyvybės draudimo porūšis 5

2.1. Ne gyvybės draudimo rinka 5

2.2. Turto draudimo rūšys 6

2.3. Pastatų draudimo reikšmė 7

III. Pastatų draudimo ypatumai AB „Lietuvos Draudime“ ir UAB „ERGO Lietuva“ 9

3.1. AB „Lietuvos Draudimas“ bei UAB „ERGO Lietuva“ turto draudimo 10

paslaugos užimama rinkos dalis

3.2. AB „Lietuvos Draudimas“ pastatų draudimo paslauga 11

3.2.1. Būsto draudimas privatiems asmenims 11

3.2.2. Pastatų draudimas juridiniams asmenims 12

3.3. UAB „ERGO Lietuva“ pastatų draudimo paslauga 13

3.3.2. Pastatų draudimas privatiems asmenims 13

3.3.2. Pastatų draudimas juridiniams asmenims 14

Išvados 15Priedai 16

Literatūros sąrašas 17



I. Įvadas

„Šiandien draudimas yra esminis sudėtingų nacionalinių ekonomikų funkcionavimo visame pasaulyje elementas. Draudimas neabejotinai užima svarbią vietą modernioje ekonomikoje, tačiau jo svarba pripažįstama jau kelis šimtmečius. Draudimas yra praktiška būtinybė verslui ir įmonėms, bet jis atlieka ir platų visuomeninį vaidmenį, peržengiantį verslo reikalų ir didesnės valstybės turto dalies apsaugos ribas. Draudimas – svarbiausia priemonė, kurios pagalba vieno individo katastrofa yra padalinama tarp daugelio, o vienos bendruomenės katastrofa padalinama tarp kitų bendruomenių; taip didelių katastrofų padariniai yra sušvelninami ir gali būti atitaisyti“ .

Draudimo reikšmė ypač didelė ne tik valstybei ar jos ekonomikai, bet ir visai visuomenei, kur pastarosios svarbą aiškina „garsioji A. Maslow poreikių hierarchinė piramidė, kurioje saugumo poreikiai pagal svarbą užima antrą vietą po fiziologinių poreikių. Jau nuo senų laikų žmonės, siekdami padidinti savo saugumą, ėmė taikyti įvairius draudimo elementus ir formas“ – taip baimės jausmą pakeisdami saugumo, užtikrinimo jausmu.

Kiekvienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo vis dažniau pasikartojančių nelaimingų atsitikimų, todėl „perkame transporto priemonių draudimą, kuris apdraudžia ne tik mašinas, bet ir žmonės, kurie gali būti sužeisti avarijose. Žmonės perka gyvybės ir sveikatos draudimą, kuris juos pačius ir jų šeimas apsaugo nuo finansinių katastrofų mirties ar ligos atveju. Namų savininkai ir nuomininkai perka draudimą, kuris apdraudžia jų turtą ir juos pačius nuo atsakomybės už nuostolius“ .

Taigi kas yra turtas?

„Šiam terminui paaiškinti egzistuoja daug skirtingo turinio apibrėžimų. Neretai turtas yra suprantamas kaip materialinių gėrybių visuma. Materialinės gėrybės, tai ne tik gyvenamieji namai, transporto priemonės ir gamyklos, bet ir buitiniai prietaisai, drabužiai, vertybiniai popieriai, grynieji pinigai, brangieji metalai bei papuošalai – visa kas priklauso fiziniams asmenims ar šių asmenų grupėms. Nepaisant to, draudimo teorijoje „turto“ sąvoka yra vartojama visam kitam draudėjų turtui, išskyrus sausumos, vandens bei oro transporto priemones bei vežamus krovinius, apibūdinti. Didžiausią reikšmę praktikoje turi pastatų bei namų ūkio turto draudimas “.

Kadangi turto draudimo praktikoje vieną iš didžiausių reikšmių turi pastatų draudimas, mano darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „ERGO Lietuva“ privatiems bei verslo klientams teikiamos pastatų draudimo paslaugos ypatumus.

Darbo objektas: AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „Ergo Lietuva“

Darbo dalykas: gyventojų pastatų draudimas.

Uždaviniai:

1) pateikti ne gyvybės draudimo rinkos struktūrą ir apžvelgti vieną iš jos rūšių – turto draudimą;

2) nurodyti praktikoje vienos iš dažniausiai sutinkamų turto draudimo objektų grupių -pastatų draudimas – riekšmę;

3) išanalizuoti AB „Lietuvos Draudimas“ bei UAB „ERGO Lietuva“ užimamą poziciją ne gyvybės draudimo rinkoje bei įvertinti bendrovių esamą turto draudimo padėtį joje;

4) aptarti pastatų draudimo ypatumus privatiems bei juridiniams asmenims pasitelkiant dviejų didžiausių ne gyvybes draudimo įmonių Lietuvoje teikiamą draudimo veiklos informaciją.

Naudoti metodai: teorinė problemos analizė, pagrįsta draudimo įmonių AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „Ergo Lietuva“ teikiama informacija, taip pat analizuota Draudimo Priežiūros komisijos statistinė medžiaga.



II. Pastatų draudimas kaip negyvybės draudimo porūšis

Pažintį su turto draudimu tikslinga būtų pradėti skiriant šiek tiek dėmesio draudimo šakai, jos rinkos vystymuisi Lietuvoje pastaruoju metu, kuriai yra priskiriamas turto draudimas.

Pagal naujausiąjį 2003m. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymą, yra išskiriamos dvi draudimo šakos: gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Kadangi turto draudimas priklauso ne
gyvybės draudimo šakai, tai ją trumpai ir apžvelgsiu.

2.1. Ne gyvybės draudimo rinka

Remiantis LR Draudimo įstatymu, žinoma, kad „ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;

2) draudimas ligos atvejui;

3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;

4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;

5) skraidymo aparatų draudimas;

6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;

7) vežamų krovinių draudimas;

8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;

9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);

10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;

14) kredito draudimas;

15) laidavimo draudimas;

16) finansinių nuostolių draudimas;

17) teisinių išlaidų draudimas;

18) pagalbos draudimas” .

Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 m. ir 2006 m. I- mąjį ketvirtį (1 priedas), mums byloja, kad ši draudimo rinka kasmet auga. “Pagal preliminarius Lietuvos draudimo įmonių duomenis per 2006 m. 9 mėn. pasirašytų įmokų suma išaugo 33,6% lyginant su 2005 m. to paties laikotarpiu. Apmokėtų žalų suma lyginant su 2005 m. 3 ketvirčių išaugo 28% iki 342,2 mln. lt. Ne gyvybės draudimo rinkoje per 9 šių metų mėnesius pasirašyta 740,9 mln. lt draudimo įmokų, tai 29,9% daugiau nei per 9 mėn. 2005 m. rugsėjo mėnesį buvo viršyta simbolinė vieno milijardo litų pasirašytų įmokų suma ir mėnesio pabaigoje sudarė 1 milijardą 20 milijonų litų“ .

Turto draudimo užimamą vietą šioje ne gyvybės draudimo rinkoje 2006 m. 1 – ąjį ketvritį vaizduoja sekanti diagrama :



(Šaltinis: “Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos 2005 ir 2006 I-mą ketvirtį”)

Išanalizavus šią diagramą, matome, jog turto draudimas šių metų 1-ąjį ketvirtį užėmė trečią vietą po transporto priemonių bei TPVPCA draudimų. “Turto pasirašytos draudimo įmokos šiais metais augo sparčiau, negu visa ne gyvybės draudimo rinka. Per 9 šių metų mėnesius padidėjo bemaž 33% ir viršijo 118 mln. lt” .

2.2. Turto draudimo rūšys

“Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kurio atveju draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos“

“Turto draudimas – visos šakos, kurių objektas – materialus daiktas ar gyvūnas, skirstomas:

• draudimas nuo gaisro

• pervežamų krovinių draudimas

• transporto priemonių draudimas

• įvairių gyvūnų draudimas

• draudimas nuo įsilaužimo ar vagystės

• stiklo (vitrinų, langų, reklaminių iškabų) draudimas

• vandens padarytų nuostolių draudimas

• mašinų ir įrengimų draudimas

• papuošalų ir vertingų meno daiktų draudimas” .

Lietuvos Respublikos Draudimo įstatyme yra išskirtos dvi turto draudimo grupės: turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimas nuo kitų žalų. „Turto draudimas nuo gaisro bei gamtinių jėgų apima ugnies, sprogimo, vėtros (uragano), kitų gamtinių jėgų, atominės energijos, žemės nusileidimo bei žemės nuslydimo rizikas. Draudžiant turtą nuo kitų žalų yra kompensuojami krušos, šalčio bei įvairių kitų priežasčių (pvz., vagystės ar vandalizmo) padaryti draudėjų turto nuostoliai. Šių rizikų draudimui didesnio dėmesio neskiriama, kadangi pakankamai švelnus jūrinis Lietuvos klimatas bei geografinė padėtis leidžia draudėjams tikėtis, kad krušos bei šalčio sukelti nuostoliai nebus dideli “.

Taigi LR Draudimo įstatyme išskirtas turto draudimo grupes, t.y. turto draudimą nuo gaisro, gamtinių jėgų bei turto draudimą nuo kitų žalų, savo darbe panagrinėsiu priklausomai nuo draudžiamojo objekto. Kadangi praktikoje viena iš dažniausiai sutinkamų turto draudimo objektų grupių yra pastatų draudimas, kuris yra veikiamas praktiškai visų LR Draudimo įstatyme išvardintų turto draudimo rizikos veiksnių bei yra draudžiamas nuo įvairių aplinkos grėsmių, tai toliau savo darbe apžvelgsiu pastatų draudimą.

2.3. Pastatų draudimo reikšmė

„Didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame namuose, o juose esantys daiktai suteikia jaukumo ir patogumo. Norėdami džiaugtis ramybe, turime pasirūpinti būsto saugumu. Vienas geriausių būdų tai padaryti – apdrausti namus“ .

Žinotina, jog pastatai „apdraudžiami (pasirinktinai) dėl šių draudiminių įvykių:

• ugnies – gaisro, žaibo trenkimo, sprogimo, valdomų skraidančiųjų aparatų, jų dalių, krovinių užkritimo;

• vandens – šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;

• vagystės – vagystės įsilaužus, apiplėšimo, vandalizmo po įsilaužimo;

• gamtinių jėgų – audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo” .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1383 žodžiai iš 4565 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.