Uab ergo Lietuva analizė
5 (100%) 1 vote

Uab ergo Lietuva analizė

TURINYS

Įvadas 2

1. Bendroji civilinės atsakomybės draudimo verslo aplinka 3

1.1 Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos pokyčiai per 2001 metus 3

1.2 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas 4

1.3 Pagrindiniai TPCA privalomojo draudimo sistemos Lietuvoje bruožai 6

1.4 TPCA draudimo sutarčių terminai 2002 metais 8

2. Civilinės atsakomybės draudimo konkurencinė rinka 8

2.1. Draudimo bendrovės, teikiančios privalomojo TPCA draudimo paslaugas Lietuvoje 8

2.1.1. Motorinis Biuras 8

2.1.2. Draudimo bendrovės, teikiančios privalomojo TPCA draudimo paslaugas Lietuvoje 10

2.1.2.1. AB “Lietuvos draudimas” 10

2.1.2.2. If draudimas 11

2.1.2.3. UAB “Baltikums draudimas” 12

2.1.2.4. UAB “Lindra” 12

2.1.2.5. Lietuvos Žemės Ūkio Banko draudimas 13

2.2. Privalomojo TPCA draudimo rinkos pasidalijimas 14

3. UAB “ERGO Lietuva” 15

3.1. Veiklos charakteristika 15

3.1.1. Kas ir kada įkūrė 15

3.1.2. Veiklos pobūdis ir mastai 16

3.1.3. Personalas ir organizacinė struktūra 19

3.2. Įmonės teikiamos paslaugos 20

3.2.1. Rūšys ir tarpusavio suderinimas 20

3.2.2. Populiariausia įmonės teikiama paslauga 20

3.2.3. Draudimo kokybės charakteristika 22

3.3. Naudojami draudimo siūlymo būdai ir rėmimo priemonės 23

3.3.1. Reklamos būdai 23

3.3.2. Įvairios visuomeninių ryšių formos 26

3.4. Veikiančios kainos 27

3.4.1. Kainų santykis su konkurentų kainomis 27

3.4.2. Nuolaidos ir jų taikymo atvejai 28

3.4.3. Kaip kainas vertina klientai 28

Išvados 30

Literatūra 31

Priedai 32

Įvadas

Pastaraisiais metais vakarų šalyse sparčiai plėtojamas draudimo paslaugų verslas, didėja jo vaidmuo socialiniame, ekonominiame valstybės gyvenime, nuoat daugėja draudėjų, tai yra fizinių ir juridinių asmenų, patikinčių riziką draudikams, didėja pasirašomų draudimo įmokų apimtis, plėtojama draudimo paslaugų produktų įvairovė, tobulinami jų paskirstymo kanalai, draudikų komunikavimo ir bendravimo su draudėjais priemonės ir būdai. Mums rūpi sužinoti, kokia padėtis Lietuvoje, ar jau pakankamai suvoktadraudimo paslaugų vertė, jų teikiama nauda. Taigi mūsų referato tikslas – atskleisti privalomo civilinės atsakomybės draudimo paslaugos ypatumus Lietuvoje. Mes pasirinkome šią draudimo rūšį, nes privalomasis TPCA draudimas Lietuvoje aktualus ne tik dėl siekio užtikrinti nukentėjusiųjų interesų apsaugą, bet ir dėl spartaus transporto sistemos vystymosi per pastaruosius dešimt metų.

Šiam tikslui pasiekti mes įsigilinome į UAB “ERGO Lietuva” veiklą, nes šiandien ši bendrovė yra tarp pažangiausių Lietuvos draudikų. Ji yra antroji pagal dydį Lietuvos negyvybės draudimo bendrovė.

Šiame referate mes keliame tokius uždavinius :

1) atskleisti bendrą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo aplinką Lietuvoje;

2) apibūdinti bendrąją UAB “ERGO Lietuva” veiklos charakteristiką;

3) supažindinti su įmonės teikiamomis paslaugomis;

4) apžvelgti draudikų santykius su draudėjais, paslaugų siūlymo būdus ir rėmimo priemones;

5) aprašyti rinkoje veikiančias kainas.

Ir visus šiuos uždavinius mes norime pasiekti UAB “Ergo Lietuva” veiklą lygindami su konkurentais, nes visos draudimo įmonės Lietuvoje stengiasi naudoti kuo įvairesnes draudimo marketingo priemones, metodus, norėdamos išsilaikyti draudimo paslaugų rinkoje arba užimti jos dalį.

Mes džiaugiamės, kad darbą reikia rašyti grupėje, nes tokiu būdu tikimės įgauti grupinio darbo įgūdžių.1. Bendroji civilinės atsakomybės draudimo verslo aplinka

1.1 Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos pokyčiai per 2001 metus

2001 metai pasižymėjo saikingu ne gyvybės draudimo augimu. Taip pat tais metais sėkmingai buvo ruošiamasi privalomajam Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimui. 2001 m. daugeliui draudimo įmonių buvo pelningi. Audituotais duomenimis, per metus ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo 11,7 mln. litų pelno. 2001 m. gruodžio 31 d. ne gyvybės draudimo veiklą vykdė 22 (iš jų 3 – kredito) draudimo įmonės. Per metus Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie finansų ministerijos (toliau VDPT) valdyba išdavė 3 licencijas ne gyvybės draudimo veiklai. 2001 metais tiesiogiai draudžiant ir perdraudžiant buvo pasirašyta 478,0 mln. litų draudimo įmokų, tai yra 9,4 proc. daugiau nei 2000 metais. Išmokėta 181,4 mln. litų draudimo išmokų, tai yra 2,5 proc. daugiau nei prieš metus.

1 grafikas. Pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų dinamika, mln. Lt[3]

Pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų dalis padidėjo 6,7 proc. iki 385,1 mln. litų. Draudimo išmokų dalis per 2001 metus sumažėjo 1,5 proc. iki 147,1 mln.litų. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos prognozavo, kad 2002 metais ne gyvybės draudimo įmokos išaugs 35 % iki 519,9 mln. Lt, nes bus įvestas privalomasis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Ar tai pasitvirtins, bus aišku 2003 metų birželio mėn., kai VDPT pateiks draudimo rinkos ataskaitą per 2002 metus.

2001 metais toliau didėjo gyvybės draudimo rinkos dalis draudimo sektoriuje. 2001 metais pasirašytos draudimo įmokos sudarė 19,4 proc., ne gyvybės draudimo rinkos dalis – 80,6 proc. 2000 metais, pasirašytų įmokų pasiskirstymas tarp gyvybės ir
ne gyvybės draudimo rinkų buvo atitinkamai 17,5 proc. ir 82,5 proc., 1999 metais, – 16,9 proc ir 83,1 proc.

Bendras draudimo įmonių turtas 2001 metais išaugo 14,6 proc. ir metų pabaigoje sudarė 948,6 mln. litų. Iš jų, ne gyvybės draudimo įmonių – 772,6 mln. litų (6,1 proc. didesnis nei 2000 metais). Neto techniniai atidėjimai tais metais padidėjo 16,8 proc. iki 434,5 mln. litų. 2001 metų pabaigoje ne gyvybės draudimo įmonių neto techniniai atidėjimai sudarė 338,1 mln. litų (6,9 proc. daugiau nei 2000 metais). [3]

1.2 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Reikšmingiausiu įvykiu 2001 metais Lietuvos draudimo rinkoje buvo teisinės bazės, reglamentuojančios transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės (TPCA) privalomąjį draudimą, sukūrimas. Pareiga draustis privalomuoju TPCA draudimu įvesta nuo 2002 m. balandžio 1 dienos. Tai būtini ir reikšmingi žingsniai kuriant pažangią draudimo sistemą Lietuvoje, integruojantis į Europos Sąjungą.

Privalomasis TPCA draudimas Lietuvoje tapo ypač aktualus ne tik dėl siekio užtikrinti nukentėjusiųjų interesų apsaugą, bet ir dėl spartaus transporto sistemos vystymosi per pastaruosius 10 metų:

 Transporto priemonių kiekis 1000 gyventojų padidėjo 43 proc. (nuo 215 iki 308).

 Lengvųjų automobilių kiekis 1000 gyventojų padidėjo virš 100 proc. (nuo 130 iki 261).

Nukentėjusiųjų kelių eismo įvykiuose skaičiaus kitimas nebuvo toks radikalus:

 autoavarijų su sužeistaisiais ar žuvusiais skaičius padidėjo 13 proc. (nuo 5135 iki 5807);

 sužeistųjų kiekis padidėjo 27 proc. (nuo 5491 iki 6961);

 žuvusiųjų sumažėjo 31 proc. (nuo 933 iki 640). [3]

Nuostoliai, patiriami kelių eismo įvykiuose Lietuvoje, yra milžiniški: metinė nuostolių suma vertinama virš 1 mlrd. litų.

Kartu su minėtu kelių eismo intensyvėjimu, pastaruosius 10 metų Lietuvoje buvo svarstomas TPCA privalomojo draudimo įvedimas. Jo svarbą sąlygoja ir vis didėjantys kelių eismo įvykių žalų dydžiai: Draudimo priežiūros tarnybos duomenimis, vidutinė žala pagal savanoriškojo TPCA draudimo 2000 m. rezultatus Lietuvoje viršijo 1500 litų. Ne kiekvienas gali tokias žalas atlyginti, kai kurie žalos kaltininkai net ir nesistengia, o bandant žalos atlyginimą išieškoti teismo keliu, neretai

paaiškėja, kad žalos kaltininkas jokio turto neturi arba turi nepakankamai. Tokiais atvejais žalos atlyginimas užsitęsia ilgą laiką ir žala tampa jau ne žalos kaltininko problema, o nukentėjusiojo bei visuomenės problema. Pastaruoju metu padaugėjo autoavarijų, kai žalą padaro kitoje valstybėje registruotos transporto priemonės vairuotojas. Jeigu užsienietis neatlygina žalos geranoriškai, gauti žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos piliečiui tokiais atvejais yra sunku. Lietuvos geografinė padėtis apsprendžia tą faktą, kad Lietuvos teritoriją kerta nemažai tranzitu važiuojančių automobilių. Pagausėjus atvykstančiųjų į Lietuvą skaičiui, autoavarijų metu užsieniečių padarytos žalos atlyginimas tampa ypač problematiškas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo svarbą ir aktualumą, įstatymo projektas buvo derintas su įvairiomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis. Įstatymo projektas ne vieną kartą buvo skelbtas spaudoje. Buvo suorganizuotas viešas įstatymo projekto svarstymas Seime. Asmenys, pageidaujantys išsakyti savo nuomonę bei pastabas ir pasiūlymus, turėjo galimybę diskutuoti su įstatymo projekto rengėjais dėl įstatymo projekto nuostatų. Daugiausia diskusijų kėlė įstatymo nuostatos dėl draudimo objekto, asmenų, privalančių apsidrausti, draudimo sumų ir draudimo įmokų, draudimo sutarties terminų, transporto priemonių, kurios turi turėti draudiminę apsaugą, kelio sąvokos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro statuso, žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo principų, draudimo kontrolės. Įstatymo projekto svarstymo metu nemažai laiko buvo nagrinėjamos draudimo įmokos bei dėl šio draudimo galinčios kilti problemos žemės ūkyje. Toks detalus įstatymo projekto nagrinėjimas bei jau minėtų įstatymo projekto nuostatų keitimas užėmė nemažai laiko, ir tai yra viena iš priežasčių, įtakojusių gana ilgą įstatymo priėmimo procedūrą.

1.3 Pagrindiniai TPCA privalomojo draudimo sistemos Lietuvoje bruožai

 Privalomojo draudimo tikslas – apsaugoti nukentėjusiųjų nuo autoavarijos asmenų turtinius interesus. Tuo pačiu apsaugomi ir žalos kaltininko turtiniai interesai, taip pat ir likusios visuomenės dalies interesai, nes jeigu autoavarijos kaltininkas neatlygina žalos, suteikiant pagalbą patyrusiems nelaimę asmenims valstybės sąskaita, kompensuojant nuostolius netiesiogiai dalyvauja visi mokesčių mokėtojai.

 Privalomojo draudimo objektas – transporto priemonės savininko ar valdytojo civilinė atsakomybė atlyginti žalą, padarytą valdant transporto priemonę, kitam asmeniui.

 Prievolės draustis visuotinumas. Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas, dalyvaujantis kelių eisme, privalo būti apsidraudęs TPCA privalomuoju draudimu arba būti apdraustas šiuo draudimu ir turėti galiojantį
draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį, kad yra sudaryta draudimo sutartis.

 Draudėjo pasirinkimo laisvė. Asmuo gali pats rinktis, kurioje draudimo įmonėje draustis, svarbiausia, kad pasirinktoji draudimo įmonė turėtų leidimą vykdyti šios rūšies draudimą.

 Draudimo įmonės pasirinkimo laisvės apribojimas. Draudimo įmonė, turinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos išduotą leidimą vykdyti šios rūšies privalomąjį draudimą ir esanti Lietuvos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narė, privalo sudaryti privalomojo TPCA draudimo sutartis su asmenimis, kurie kreipėsi dėl draudimo.

 Privalomojo draudimo ribotumas. Autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims garantuojamas neviršijant nustatytų draudimo sumų, t.y. 30 000 litų žalos asmeniui ir 30 000 litų nuostolių turtui (pagal ESteisės aktų reikalavimus, kuriuos įgyvendinti Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi nuostatą iki stojimo į Europos Sąjungą datos, draudimo sumos turi siekti 100 tūkst. Eurų turto nuostoliams ir 500 tūkst. Eurų asmens žaloms).

 Privalomojo draudimo susiejimas su transporto priemone. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas, drausdamas savo civilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir kiekvieno teisėto vairuotojo civilinę atsakomybę, vairuojant jo transporto priemonę.

 Privalomojo draudimo sutarčių rūšys:

o paprastoji TPCA privalomojo draudimo sutartis;

o grupinė TPCA privalomojo draudimo sutartis;

o pasienio TPCA privalomojo draudimo sutartis;

o tarptautinė TPCA privalomojo draudimo sutartis.

 Privalomojo draudimo garantijų ir stabilumo sistemos įvedimas. Neatskiriama privalomojo draudimo dalimi yra Lietuvos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras, atlyginantis žalas TPCA privalomojo draudimo įstatymo numatytais atvejais.

 Žalų atlyginimo tvarkos reglamentavimas, garantuojant žalos atlyginimo operatyvumą.

 Įmokų dydžių dalinis reguliavimas. Nustatomos bazinės draudimo įmokos ir jų didinimo koeficientai priklausomai nuo transporto priemonių charakteristikų; įtvirtinama draudimo įmokos didinimo ir mažinimo tvarka, priklausomai nuo draudėjo drausmingumo vairuojant; įvedamos papildomos nuolaidos invalidams ir pensininkams (40 proc. įmokos) bei vežėjams, turintiems galiojančią žalią kortą (50 proc. įmokos).

Be jau paminėtų TPCA privalomojo draudimo įvedimo teigiamų pusių, galima tikėtis, kad įvedus šios rūšies privalomąjį draudimą, tai bus ir vairuotojus drausminanti priemonė, nes draudimo įmoka priklausys nuo vairuotojo drausmingumo kategorijos, kurią apsprendžia tai, kiek autoavarijų vairuotojas padarė, ar nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviu, apsvaigusiu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, Lietuvai susidaro galimybė prisijungti prie Žalios kortos sistemos, padedančios lengviau judėti šalyse, kurios priklauso Žalios kortos sistemai, taip pat sukuriančios prielaidas greičiau gauti žalos atlyginimą asmenims, kurie yra valstybių, priklausančių Žalios kortos sistemai, gyventojai. Priklausymas šiai sistemai taip pat įgalintų apsaugoti Lietuvos vežėjų, privačių asmenų, keliaujančių į užsienį bei Lietuvos piliečių, patyrusių žalą nuo kitos šalies vairuotojų, interesų apsaugą. Lietuvai tapus Žalios kortos biuro nare, palengvėtų žalų reguliavimas, kai žala padaroma Lietuvos Respublikos piliečiui užsienyje.

1.4 TPCA draudimo sutarčių terminai 2002 metais

2 grafikas. TPCA draudimo sutarčių pasiskirstymas 2002 m.

Kaip matome iš grafiko, 2002 metais Lietuvoje įvedus privalomąjį transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, daugiausia žmonių (771267 žmonės arba 68 % visų apsidraudusiųjų civilinę atsakomybę) draudėsi maksimaliam periodui, tai yra 12-ai mėnesių. Matyt, pagrindinis veiksnys, įtakojantis tokį pasirinkimą, yra kaina. Visos draudimo kompanijos tuo pigiau parduoda draudimo polisą, kuo ilgesniam terminui jis yra sudaromas. Atitinkamai 9 mėnesių periodui civilinę atsakomybę 2002 metais draudėsi 6 %, 6 mėnesių – 14 %, 3 mėnesių – 5 %, 1 mėnesio – 7 % visų apsidraudusiųjų.

2. Civilinės atsakomybės draudimo konkurencinė rinka

2.1. Draudimo bendrovės, teikiančios privalomojo TPCA draudimo paslaugas Lietuvoje

2.1.1. Motorinis Biuras

2002 metų sausio 2 dieną visos 11 draudimo bendrovių, gavusių licencijas verstis transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pradėjo oficialiai platinti šios draudimo rūšies polisus. Leidimą drausti privalomuoju draudimu gavo ne visos draudimo bendrovės. Suteikdama leidimus, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba (VDPT) atsižvelgė į draudimo bendrovių mokumo rodiklius, techninius atidėjimus, investicijų portfelį, atstovybių tinklą, patirtį draudžiant vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o taip pat į tai, kokią portfelio dalį sudaro atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, draudimo įmokos.[6]

Nr. Draudimo bendrovės pavadinimas Leidimo išdavimo data

1 Lietuvos draudimas, AB 2001 08 14

2 Ergo Lietuva, UAB 2001 08 14

3 Baltic Polis, UAB 2001 08 14

4 Lindra, UAB 2001 08 14

5 Sampo Lietuva, UAB (dabar – If draudimas,
2001 08 21

6 Lietuvos žemės ūkio banko draudimas, UAB 2001 08 21

7 Industrijos garantas, UADB 2001 08 21

8 Preventa, ADB (dabar Preventa, UADB) 2001 08 28

9 Baltikums draudimas, UADB 2001 08 28

10 Baltik garant, UAB 2001 09 04

11 Snoro garantas, ADB 2001 09 25

12 LTB draudimas, UAB (dabar BTA Draudimas, UAB) 2001 12 27

1 lentelė. Draudimo bendrovės, teikiančios privalomojo draudimo paslaugas.

Aišku tai, kad privalomuoju draudimu draus 11 leidimus gavusių draudimo bendrovių: “Ergo Lietuva” ir “Preventa” dirbs kartu. 11 leidimą gavusių draudimo bendrovių 2001 m. spalio 1 dieną įsteigė Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurą (toliau Motorinis biuras). Motorinis biuras bus išlaikomas iš jo narių atskaitymų nuo pasirašytų TPVCA privalomojo draudimo įmokų. Iš biuro iždo bus mokamos draudimo išmokos nukentėjusiems autoavarijoje asmenims tais atvejais, kai autoįvykio kaltininkas nebuvo apsidraudęs privalomuoju draudimu, vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, žalą padarė tyčia arba žala buvo padaryta vogta ar kitaip neteisėtai pasisavinta transporto priemone. Visais šiais atvejais Motorinis biuras turės teisę išieškoti iš kaltojo asmens nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką, o kaltininkui vis tiek teks įsigyti privalomojo draudimo polisą. Biuras taip pat atlygins žalą draudimo bendrovės – biuro narės bankroto atveju ir tada, kai autoįvykio metu buvo sužalotas ar žuvo žmogus, o įvykio kaltininkas yra nežinomas.

Pagrindinės Motorinio Biuro funkcijos: 1) koordinuoja transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą vykdančių draudimo įmonių veiklą; 2) užtikrina transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimą; 3) Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytais atvejais moka draudimo išmokas nukentėjusiems autoavarijoje asmenims; 4) kaupia ir naudoja transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę; 5) atlieka Biurų tarybos pavestas funkcijas, užtikrinant tarptautinei transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemai (Žalios kortos sistemos) priklausančiai šaliai keliamus reikalavimus.

2.1.2. Draudimo bendrovės, teikiančios privalomojo TPCA draudimo paslaugas Lietuvoje

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2449 žodžiai iš 8153 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.