Uab ibm Lietuva veiklos strateginis planavimas
5 (100%) 1 vote

Uab ibm Lietuva veiklos strateginis planavimas

TURINYS

Santrauka

Įvadas………………………………………………………………3

1. Marketingo strategija……………………………………………………………….4

1.1. Strateginio planavimo esmė ir reikšmė…………………………………………….5

1.2. Marketingo planavimas………………………………………………………………….8

1.3.Marketingo strateginio planavimo reikšmė………………………………………..9

1.4. Strateginio planavimo esmė…………………………………………………………..11

1.5. Marketingo strateginio planavimo proceso stadijos………………………….12

2. UAB „IBM LIETUVA“ apibūdinimas………………………………………………………16

3. Strateginis planavimas UAB „IBM LIETUVA“…………………………………………19

3.1 Informacinių technologijų konsultacijos

ir jų taikymas klientų poreikiams įgyvendinti……………………………………….20

3.2 Verslo pertvarkymas strateginis valdymas……………………………………….21

3.3 Individualių sistemų integravimas ir E-verslas…………………………………21

3.4 Informacinių technologijų nuoma…………………………………………………..24

3.5 Finansavimo paslaugos…………………………………………………………………25

Išvados…………………………………………………………………………………………………….27

Literatūros sąrašas

ĮVADAS

Strateginis įmonės veiklos planavimas šiandien labai aktyviai skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis. Be jos neįsivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir daugelio ekonominių sričių egzistavimo.

Aktyvios rinkos sąlygomis, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, strateginis marketingo planavimas tampa viena svarbiausių priemonių tyrinėti rinką, pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius ir taip paveikti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais. Kartu strateginis įmonės veiklos planavimas tampa ir vienu iš veiksmingiausių konkurencijos priemonių su kitomis prekybos įmonėmis, paslaugas teikiančiomis firmomis, kurios irgi siekia tokių pat tikslų.

1. MARKETINGO STRATEGIJA

1.1. Strateginio planavimo esmė ir reikšmė

Marketingo strategija yra funkcinė strategija, susijusi su kainų nustatymų, organizacijos produktų rėmimu ir paskirstymų, tai įmonės galimybių išsiaiškinimas, tikslų ir uždavinių nustatymas, bei strategijos parengimas. Sudarydami rinkos strategiją, vadovai turi apsvarstyti organizacijos tikslinę rinką, produkto įvaizdį, kainų nustatymą,produktų politiką ir pardavimo strategiją.

Marketingo strategija yra organizacijos vadybos planas, reikalingas pasirinktiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Jame pateikiamos priemonės ir būdai, reikalingi organizacijos paskirčiai ir tikslam pasiekti.

Tikslinės rinkos segmentas. Svarbiausia marketingo strategijos problema yra tikslinės rinkos segmentas. Nustatydama rinkos segmentą, organizacija nusprendžia, ką ji aptarnaus.

Produkto įvaizdis. Kiekvienas produktas turi įvaizdį; produktą gaminančiai organizacijai geriausia sąmoningai išsirinkti įvaizdį savo produktui ir jį tobulinti.

Kainos nustatymo strategija. Organizacijos ir jos produkto įvaizdžio dalis yra produkto kaina. Bendrai kaina ir kokybė akivaizdžiai siejasi. Geresnės kokybės prekės paprastai kainuoja daugiau. Tačiau ne visuomet.

Vis dėl to žmonės suvokia, kad didesnėmis kainomis įkainuotos prekės yra geresnės, nepaisant, ar jos iš tikrųjų geresnės, ar ne. Puikus pavyzdys yra aspirino atvejis. Dėl maisto ir vaistų ministerijos nurodymų visoks aspirinas turi turėti tas pačiais veikliąsias sudedamąsias dalis. Aspirinas skiriasi arba apvalkalu arba rišamosiomis medžiagomis. Deja, milijonai žmonių, žinoma, skatinami reklamos, įsitikinę, kad amerikinės rūšys yra vertos didžiulio kainų skirtumo.

Antroji kainos nustatymo dalis yra antkainis. Organizacija gali parduoti mažomis kainomis ir tikėtis, kad didelė pardavimų apimtis kompensuos žemą antkainį. Kita organizacija gali parduoti didelėmis kainomis ir tikėtis, kad tai kompensuos mažą pardavimų apimtį.

Numatant kainos nustatymo politiką, svarbu nustatyti produkto kainos elastingumą. Jei kainos didinamos dešimt procentų, ar pardavimo apimtis sumažės mažiau ar daugiau negu dešimt procentų? Koks bus efektas jei konkurentai padidins savo kainas dešimt procentų.

Produktų asortimento politika. Kiekviena organizacija turi nuspręsti ką ji parduos. Ji turi nuspręsti, ar būti universaliu pardavėju, ar specialaus asortimento parduotuve, ar siūlyti paslaugas po pardavimo, ar prekių asortimento gylį ir plotį.

Pardavimo strategija glaudžiai susijusi su įvaizdžiu. Pardavimo strategija turi įtakos, ar kuriamos aukštos kokybės ar žemos kokybės įvaizdis. Planuojamasis rinkos segmentas yra svarbus veiksnys, pasirenkant pardavimų strategijos tipą. Produktas gali būti parduodamas įvairiai: gamintojas gali pardavinėti produktą tiesiogiai pasitelkęs pardavimo personalą, gali būti kviečiami gamintojų atstovai produkto pateikimui galima pasitelkti marketingo organizacija, ir taip
toliau.

Apibrėždama pardavimo strategiją, vadovybė turi nepamiršti apskaičiuoti ir patikrinti kiekvienos alternatyvos kaštus.

Marketingo strategija pradedama rengti išanalizavus įmonės galimybes. Galimybės yra išorinės ir vidinės. Pranašumai įgyja įmonė turinti tokias pačias vidines galimybes kaip kita, bet sugebanti išorines aplinkos sąlygas panaudoti geriau negu jos konkurentai.

Pavyzdžiui, galimybės masiškai gaminti elektrinius įrengimus nagrinėja kelios įmonės. Šiuo atveju galimybes lemia:

1. Gerai suderinti dalykiniai ryšiai su prekių pateikimo dalyviais,

2. Patyrimas masiškai gaminti sudėtingus įrengimus,

3. Galimybės laikyti, demonstruoti ir pristatyti pirkėjams įrengimus.

4. Pirkėjų įsitikinimas, kad įmonė pajėgi gaminti geros kokybės įrengimus ir garantuoti tinkamą jų aptarnavimą.

Visos įmonės galimybės gali būti pavadintos jos galimybių kompleksu. Įmonės vystymosi perspektyvos labai priklauso nuo galimybių komplekso platumo ir įvairumo.

Nei viena įmonė negali garantuota dėl savo ateities jei ji orientuojasi tik į šiandienines prekes ir rinkas. Įmonė jaučia būtinumą kaupti naujas idėjas. Kartais visos sukauptos idėjos turi menką ryšį su įmonėje vykstančiais procesais.todėl būtina sistemingai dirbti norint naujas idėjas keisti, priderinti prie įmonės veiklos ir perspektyvų. Įmonė negali panaudoti visų savo galimybių todėl, kad: nepakaks išteklių visoms galimybėms įgyvendinti; galimybės įmonei nevienodai patrauklios. Kas bus įgyvendinama priklauso nuo įmonės tikslų. Dažnai įmonė iškelia savo tikslą – padidinti pelną. Šiam tikslui pasiekti būtina suformuluoti marketingo tikslus. Marketingo tikslai gali būti:

• prekės modifikavimas;

• rinkos plėtimas;

• pardavimų mastų didinimas, efektyviau naudojant reklamą.

Tačiau tikslas pats savaime dar negarantuoja jo pasiekimo. Todėl būtina suformuluoti uždavinius šiems tikslams pasiekti. Uždaviniai turi būti konkretūs, išsprendžiami per nurodytą laikotarpį, nukreipti konkrečiam tikslui pasiekti. Siekiant anksčiau minėtųjų marketingo tikslų, uždaviniai būna tokie:

• modifikuoti prekę mažinant gamybos išlaidas;

• padidinti rinkos dalį (%);

• padidinti pardavimų mąstą (%);

marketingo strategijos aprengimo etapai:

• rinkos segmentavimas;

• tikslinių rinkų parinkimas;

• įėjimo į rinką metodų parinkimas;

• marketingo metodų ir priemonių parinkimas;

• įėjimo į rinką laiko parinkimas.

Pateikiama marketingo strategija iškeltiems uždaviniams įgyvendinti. Ji apima konkrečias strategijas susijusias su tikslinėmis rinkomis, marketingo programos elementais ir marketingo skirtų lėšų dydžių. Marketingo strategija – tai tikslus rinkos segmento, kuriam firma gamina prekes parinkimas. Marketingo direktorius turi parengti konkrečias strategijas kiekvienam marketingo programos elementui: prekei, kainai, prekių pateikimui, rėmimui. Galiausiai, būtina sudaryti marketingo biudžetą, skirtą strategijoms įgyvendinti.

Siekiant įgyvendinti marketingo strategija būtina sudaryti veiksmų programą atsakančia į tokius klausimus:

• kas bus padaryta?

• kada tai bus padaryta?

• kas tai darys?

• kiek tai kainuos?

Pavyzdžiui, įmonė pasirenka pardavimų skatinimą, kaip pagrindinę strategija siekiant užkariauti rinką. Todėl bus sudaroma pardavimų skatinimo priemonių planas.

Rinkos segmentavimo koncepcija remiasi teiginiu, kad bet kuria rinką sudaro atskiros dalys. Kiekvienos dalies pirkėjai apibūdina savitais poreikiais, vartojamo stereotipų ir elgesiu, todėl prekių paklausa svyruoja. Kiekvieno rinkos segmentui būdingos kitos prekių pardavimo galimybės. Prieš pradėdama rengti marketingo strategija, įmonė turi ištirti tokias kiekvieno segmento galimybes. Pavyzdžiui, firma nori įeiti į kelių tiesimo įrengimų rinką, kur labai stiprias pozicijas turi K firma. Betgi jos pozicijos negali būti vienodai stiprios visose rinkos segmentuose. Pirmas firmos uždavinys – nustatyti, kiek lėšų skiriama ir kokie kelių tiesimo tempai įvairiuose rajonuose bei šalyse taip pat vietas, kur firmos pozicijos silpnos, o kelių tiesimo įrengimų poreikis didelis, ir daugiausiai dėmesio skirti tiems segmentams.

Esant tokiai pat situacijai kitas segmentavimo principas – pagal pačių pirkėjų charakteristika. Gali būti privatūs rangovai ir komercijos firmos. Įmonė šią rinką gali segmentuoti pagal vartotojų darbų kiekį į stambius, vidutinius ir smulkius.

Dar vienas šios rinkos segmentavimo būdas – pagal konkrečius įrengimų tipus (pavyzdžiui, vikšrinius traktorius, stambius ratinius traktorius, savaeigius greiderius ir kt.). Firma I gali bandyti įeiti į rinką su tuo įrengimu, kurio paklausa ypač didelė.

Įmonė gali siekti užvaldyti kurį nors rinkos segmentą, jei jis tenkina tokias sąlygas:

• tuo metu yra pakankamai įmokų;

• turi šia prasme tolesnes plėtotės galimybes;

• turi nepatenkintų poreikių, kuriuos tam tikra įmonė gali sėkmingai patenkinti.

Jei įmonė planuoja pirmauti tik viename rinkos segmente, tokia strategija vadinama viena segmentine koncentracija. Kai įmonė rūpinasi iš karto keliais segmentais, tokia strategija vadinama daugiasegmentine koncentracija.

Įmonė gali pasiekti norima tikslą jei:

• įsigis kitos įmonės akcijų;

• savarankiškai plėtos savo
veiklą;

• bendradarbiaus su kitomis įmonėmis.

Pirmas būdas yra paprasčiausias ir naujausias. Jis praverčia tokiais atvejais, kai:

• įmonė neturi patirties šioje veiklos srityje;

• įmonei reikia greitai įeiti į rinką.

Savarankiško įėjimo būdas yra toks, kai firma mano, kad pirmauti galima tik organizavus savo pačios tyrimus ir parengus eksperimentinius pavyzdžius.

1. (Urbonavičius S. „Marketingas. Apie sudėtingus dalykus paprastai“.V., 1994, 44-47p.)

1.2. Marketingo planavimas

Marketingo planavimas – tai jo tikslų siekimo būdas. Jis gali būti apibūdinamas tiesiog kaip mąstymo procesas, kuris skatina tikslingai kurti. Numatytiems tikslams pasiekti įmonėje sudaromas marketingo planas. Tai yra sudarymas projekto, programos arba metodo konkrečiam tikslui arba rezultatui siekti.

Marketingo plano pradžioje pateikiama trumpa svarbiausiųjų tikslų ir uždavinių suvestinė. Marketingo situacija dabar apibūdinama tikslinė rinka ir įmonės galimybės šioje rinkoje, tai yra rinkos dydis, pagrindiniai segmentai, tarpininkų poreikiai, konkurentai, prekių pateikimo kanalai ir šios rinkos prekių charakteristikos. įmonės vadovybė turi žiūrėti į ateitį ir numatyti pavojus, su kuriais gali susidurti prekės ir pati įmonė. Sakysim, kompanijos marketingo direktorius gauna tokią informaciją:

1. JAV gydytojai kreipiasi į kongresą, prašydami, kad ant kiekvieno cigaretės pakelio būtų nupiešta kaukolė ir užrašytas įspėjimas: ”Rūkymas kasdien sutrumpina jūsų gyvenimą vidutiniškai 7-iais metais”.

2. Nuolat mažėja vietų, kuriose galima rūkyti.

3. Dėl gamtinių ir kitų sąlygų numatoma, kad sumažės tabako derlius, o kartu padidės jo kaina.

4. Firmos laboratorijoje numatoma pradėti gaminti sveikatai nekenkiantį tabaką. Jei pasiseks, firma jį pradės gaminti. Firma galbūt pradės gaminti cigaretes, teikiančias vartotojams malonumą ir nekenkiančias sveikatai.

5. Labai didėja cigarečių poreikis užsienio, ypač besivystančių šalių, rinkose.

6. Kai kurios vartotojų grupės (iš jų ir vyriausybės) reikalauja leisti auginti ir parduoti tabako žaliavą.

Kiekviena ši informacija turi įtaka cigarečių gamybai. Pirmosios trys – tai pavojus firmai, o kitos trys galimybės.

Išnagrinėjąs su prekės gamyba susijusius pavojus ir galimybes, marketingo direktorius turi suformuluoti uždavinius ir numatyti su jų įgyvendinimų susijusias problemas. Uždaviniai turi būti tikslūs. Pavyzdžiui, įmonė siekia valdyti 15% rinkos o tuo metu ji valdo tik 10%. Taigi kyla problema kaip išplėsti rinką? Marketingo direktorius turi įvertinti visas su rinkos plėtimu susijusias problemas.

Marketingo strateginis planavimas – tai problemos sprendimo procesas, siekiant pritaikyti organizaciją jos ateities aplinkai. Tai yra procesas, kuriam vykstant būtina numatyti įvykius ir spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad organizacija pasinaudotų galimybėmis ir gautų naudos, ir apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ir gresia išlikimui.

Formaliai marketingo strateginio planavimo esmę išreškia nuolatinis galimybių ir grėsmių, išorinių bei vidinių pranašumų ir trūkumų nustatymas, siekiant priimti kuo geresnius sprendimus galimybėms panaudoti ir išvengti grėsmių.

Marketingo strateginio planavimo proceso tikslas – nuolat nagrinėti organizacijos veiklą tiek dabarties, tiek ateities požiūriu ir numatyti strategines permainas, kad organizacija žengtų į įsivaizduojamą ateitį sėkmingai.

Strategijos sujungimas ir jos įgyvendinimo administravimas apima penkis skirtingus uždavinius:

1. Vadovybė turi pagrįsti verslo idėją ir sukurti organizacijos veiklą. Tai susiję su organizacijos paskirties (misijos) ir tikslų formulavimu;

2. Organizacijos paskirtis (misija) turi būti atspindėta (parodyta) ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose tiksluose;

3. Vadovybė turi sukurti organizacijos būseną ir ateities viziją atitinkančią strategiją;

4. Vadovybė privalo laiduoti, kad pasirinkta marketingo strategija būtų vykdoma veiksmingai ir duotų naudos;

5. Vadovybė privalo vertinti strategijos vykdymą ir daryti organizacijos paskirties, tikslų, strategijos arba jų įgyvendinimo pataisas, atsižvelgdama į patirtį besikeičiančias sąlygas, naujas idėjas ir galimybes. (Urbonavičius S. „Marketingas. Apie sudėtingus dalykus paprastai“.V., 1994, 81-83p.)

1.3. Marketingo strateginio planavimo reikšmė

Strateginis mąstymas ir apgalvota marketingo strategija teikia organizacijai daug privalumu. Vienas svarbiausių privalumų tas, kad strateginiam planavime akcentuojama organizacijos konkurencinė prigimtis.

Marketingo strateginio planavimo procesas vadovui leidžia analitiškiau mąstyti apie organizaciją jos aplinką ir naudingo veikimo įvairias galimybes. Kadangi organizacija vis geriau pažįsta išorinę aplinką, savo trūkumus bei pranašumus, tai jos galimybės daryti veiksmingus savo strategijos pakitimus yra daug didesnis.

Antrasis svarbus marketingo strateginio planavimo privalumas tas, kad marketingo planas nustato įmonės ribas ir nurodo formalią organizacijos kryptį. Tai padeda savininkams, vadovams ir tarnautojams sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus ir aktyviai jų siekti.

Trečiasis svarbus marketingo strateginio planavimo privalumas tas, kad jis leidžia vadovui imituoti popieriuje ateitį – tai nebrangus metodas,
daryti geresnius sprendimus, įžvelgiant ateities galimybes. Organizacija gali panaudoti permainas kaip konkurencingumo didinimo priemonę, kaip parengiamos prisitaikymo prie kintančios aplinkos alternatyvos.

Be to strateginis planavimas sudaro prielaidas vadovybei:

1. Organizacija analizuoti kaip sistemą ir siekti, kad visos jos dalys veiktų sistemos naudai;

2. Netiesmukai reaguoti į dienos įvykius, bet orientuoti mąstymą ir veiklą į ateitį ir taip didinti organizacijos galimybes išvengti sunkumu;

3. Geriau vadovauti visai organizacijai, aiškiai suvokiant jos tikslus;

4. Greičiau ir lengviau priimti sprendimus, kai yra aiškus jų priėmimo kriterijai ir galimybės;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2152 žodžiai iš 7121 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.