Uab klaipėdos statybinės medžiagos balanso ir pelno nuostolio ataskaitų analizė
5 (100%) 1 vote

Uab klaipėdos statybinės medžiagos balanso ir pelno nuostolio ataskaitų analizė

1121

TURINYS

1. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BENDRA CHARAKTERISTIKA 3

2. BALANSO BEI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITŲ VERTIKALI IR HORIZONTALI ANALIZĖ 5

2.1. Balanso vertikali ir horizontali analizė 5

2.1.1. Bendrovės turto vertikali ir horizontali analizė 5

2.1.2. Bendrovės nuosavų bei skolintų lėšų vertikali ir horizontali analizė 7

2.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali ir horizontali analizė 10

3. BENDROVĖS SANTYKINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI 11

3.1. Pelningumo rodikliai 11

3.2. Likvidumo rodikliai 11

4. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BANKROTO TIKIMYBĖS ĮVERTINIMAS 13

IŠVADOS 15

1. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BENDRA CHARAKTERISTIKA

AB “Šiaulių žemės ūkio technika” statybinės medžiagos, siekdama užimti didesnę rinkos dalį, greičiau reaguoti į konkurentų veiksmus, nusprendė nusipirkti prekybinius pastatus Klaipėdoje ir įsteigti šiame mieste prekybinę įmonę – UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos”.

AB “Šiaulių žemės ūkio technika” aukciono metu 2001 m. nupirko UAB “Gulsena” prekybinius pastatus ir tekstilės fabriko AB “Gulbė” gamybines patalpas. Viso nekilnojamo turto ir įrangos vertė – 2 000 000 Lt. Su buvusiais šių pastatų šeimininkais buvo pasirašyta kredito sutartis, pagal kurią pinigai už šiuos pastatus buvo išmokėti per antruosius projekto metus. Šių objektų pirkimui buvo paimta iš AB “Vilniaus bankas” 1 200 000 Lt paskola, mokant 7,5 % metinių palūkanų. Kreditas suteiktas už užstatą nekilnojamu turtu, o tai reiškia, kad jam grąžinti ir palūkanoms sumokėti bus įkeistas UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” įsigyjamas nekilnojamas turtas. Likusi dalis pinigų, t.y. 800 000 Lt, reikalingų pastatų ir įrangos įsigijimui, buvo gauta iš įstatinio kapitalo, kurį sudarė 630 000 Lt ir apyvartinių lėšų.

AB “Šiaulių žemės ūkio technika” įsteigė filialą UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos”. Ši įmonė įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybėje 2001 m. sausio 16 d. Įmonė savo veiklą pradėjo 2001 m. gegužės 1 d. atidarydama prekybos centrą “Gulbė”.

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” – savarankiška ūkiniu, finansiniu, organizaciniu ir teisiniu požiūriu įmonė, kurios kapitalas padalytas į akcijas.

Bendrovės įstatinis kapitalas – 630 000 Lt, kuris padalytas į 6300 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt. UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” steigėjai pateikiami 1.1. lentelėje.

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” prekiauja paklausiomis statybinėmis medžiagomis, apdailos prekėmis, dažais, santechnikos įranga, įrankiais ir kitomis prekėmis. Paklausių rinkoje prekių ir tiesioginių tiekėjų pasirinkimui buvo pasiremta pagrindinio savininko AB “Šiaulių žemės ūkio technika” statybinių medžiagų darbuotojų (AB “Šiaulių žemės ūkio technika” statybinės medžiagos įkurta 1992 11 24) patirtimi. Statybinės medžiagos parduodamos galutiniams vartotojams ir pagal tiesiogines sutartis statybos organizacijoms bei kitoms prekybinėms įmonėms.

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” tikslas – siekti pelno, didinti bendrovės ir akcininkų turtą. Svarbiausias įmonės tikslas – pateikti paklausą turinčias prekes ir suteikti paslaugas, reikalingas vartotojų poreikiams tenkinti ir tokiu būdu gauti maksimalų pelną. UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” numato vykdyti tokią veiklą, kuri rinkoje formuotų kompetetingos įmonės, galinčios pateikti aukštos kokybės prekes ir paslaugas prieinamomis kainomis vidutinės socialinės grupės vartotojams, įvaizdį.

1.1. lentelė

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” akcininkai

Eil.

Nr. Akcininko v.,

pavardė

(pavadinimas) Adresas

(buveinė) Akcijos

nominali vertė, Lt Įsigytų akcijų

skaičius,%

1. UAB”Šiaulių žemės ūkio technikos” statybinės medžiagos Statybininkų g.6,

Kuršėnai,Šiaulių raj. 100 51

2. UAB”Šiaulių žemės ūkio technikos” autodetalės Sodo g.26, Šiauliai 100 15

3. UAB “Įrankiai” Sodo g.26, Šiauliai 100 5

4. UAB “Šiaulių medelynas” Rašytojų skersgatvis 8,

Kuršėnai, Šiaulių raj. 100 5

5. UAB “Valvėsta” Sodo g.26, Šiauliai 100 5

6. UAB “Egmasta” Sodo g.26, Šiauliai 100 5

7. V. Popovas Gegužių g.56, Šiauliai 100 14

2. BALANSO BEI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITŲ VERTIKALI IR HORIZONTALI ANALIZĖ

Finansinės analizės turinys yra kompleksinis ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo veiklos efektyvumą bei pelningumą. Tokio tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose. Finansinės analizės išvados reikalingos operatyviam padalinio veiklos planavimui, kai tenka priimti valdymo sprendimus.

Yra keletas finansų analizės rūšių. Šiame darbe yra panaudotos horizontali ir vertikali analizės. Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių
dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai.

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių vertikalią analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.

2.1. Balanso vertikali ir horizontali analizė

2.1.1. Bendrovės turto vertikali ir horizontali analizė

Kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo to kokia veikla užsiima, disponuoja tam tikru ilgalaikiu bei trumpalaikiu turtu, kuris reikalingas įmonės veiklai plėtoti.

Analizuojant UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” balanso turto dalį matyti, kad per ataskaitinį laikotarpį pasikeitė tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto sudėtis. Ilgalaikis turtas per laikotarpį padidėjo 0,32 karto, o trumpalaikis šiek tiek mažiau, t.y. 0,25 karto (žr. 2 priedą).

Iš 2.1.1.1. paveikslo matyti, kad bendrovės turto struktūroje tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais dominuoja ilgalaikis turtas (2001m. – 54,18%; 2002m. – 55,74%), tačiau trumpalaikio turto įmonė turi taip pat nemažai (2001m. – 45,08%; 2002m. – 43,80%). Nors akivaizdu, kad 2001 m. trumpalaikis turtas sudarė truputį didesnę viso turto dalį negu 2002 m. Šį sumažėjimą sąlygojo pirkėjų skolų, grynųjų pinigų ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (žr. 1 priedą).

Praėjusiais finansiniais metais bendrovė turėjo materialaus turto, kuris sudarė 54,05% (žr. 1 priedą) bendro ilgalaikio turto ir ši vertė per ataskaitinį laikotarpį išaugo 0,32 karto, nes bendrovė įsigijo papildomų patalpų, darbo mašinų, automobilį ir kito materialaus turto (žr. 2 priedą). Taigi šiuo metu materialusis turtas sudaro 55,44% (žr. 1 priedą) bendro ilgalaikio turto.

2.1.1.1. pav. Bendrovės turto struktūra 2001 ir 2002 metaisPer ataskaitinį laikotarpį 0,89 karto išaugo ir nematerialusis turtas (žr. 2 priedą), kadangi bendrovė įsigijo papildomų kompiuterinių programų bei prekių ženklų.

2.1.1.2. pav. Bendrovės ilgalaikio turto struktūraIš 2.1.1.2. paveikslo matyti, kad materialaus ir nematerialaus turto padidėjimas bei ilgalaikio finansinio turto įsigijimas, kurio praėjusiais finansiniais metais iš viso nebuvo, sąlygojo ir bendros ilgalaikio turto vertės išaugimą 0,32 karto. Šis pokytis yra teigiamas veiksnys bendrovės veikloje, nes ilgalaikis turtas dėl galimos infliacijos nepraranda savo vertės taip greitai kaip trumpalaikis turtas.

2.1.1.3. pav. Bendrovės trumpalaikio turto struktūraKaip matyti 2.1.1.3. paveiksle, didžioji bendrovės trumpalaikio turto dalis tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais yra atsargos ir pirkėjų įsiskolinimas.

Per ataskaitinį laikotarpį atsargos padidėjo 0,70 karto (žr. 2 priedą) ir dabar jos sudaro 31,06% viso trumpalaikio turto vertės. Tai reiškia, kad bendrovėje didėja lėšų suma, kuri yra įšaldoma atsargose, ir jeigu tai tęsis ilgesnį laiką, vadovui tai turėtų kelti didelį nerimą.

Akivaizdu, kad per ataskaitinį laikotarpį, dėl apmokėtų įvairių mokesčių, atsiskaitymų su darbuotojais ir kitų išlaidų, beveik per pusę, t.y. 0,45 karto sumažėjo gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje. Todėl vadovui vertėtų ieškoti sprendimų kaip pasiekti buvusį lygį. Per ataskaitinį laikotarpį taipogi 0,19 karto sumažėjo ir ateinančių laikotarpių sąnaudos (žr. 2 priedą).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1172 žodžiai iš 3803 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.