Uab piramidė finansinės veiklos rezultatai jų įtaka pelnui
5 (100%) 1 vote

Uab piramidė finansinės veiklos rezultatai jų įtaka pelnui

ĮVADAS

Temos aktualumas. Kiekvienos epochos svarbiausia problema buvo ir tebėra kuo išsamiau pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius. Analizė – tai daiktų, procesų bei reiškinių skirstymas į sudedamąsias dalis, jų pagrindinių požymių išskyrimas. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti įmonės finansinę informaciją, ji suteikia galimybę tiksliau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus. Verslo aplinkoje įmonės finansine būkle gali domėtis ne tik investuotojai ir kreditoriai, bet ir valdžios institucijos, žiniasklaida, konkurentų įmonės ir pan. Kiekvienas verslas, norėdamas išlikti konkurencinėje aplinkoje, susiduria su didesne ar mažesne rizika ir nė vienas verslininkas nėra tikras, kad jo veikla ir ateityje bus tęsiama, o jo siūlomos paslaugos ir toliau turės paklausą. Tačiau kiekvienas, norėdamas gauti didesnį pelną, yra priverstas susidurti ir su didesne rizika. Tą riziką reikia mokėti įvertinti, kad įmonė nepatirtų bankroto. Todėl įmonės finansinę būklę reikia nuolat stebėti, vertinti rodiklių kaitą.

Darbo tikslas – UAB „Piramidė“ finansinės veiklos rezultatai ir jų įtaka pelnui.

Pagrindiniai uždaviniai darbo tikslui pasiekti:

 Apžvelgti finansinės analizės teorinius aspektus, susipažinti su pagrindiniais finansinės analizės tikslais ir uždaviniais.

 Išskirti pagrindinius santykinius rodiklius, kurie padėtų išsiaiškinti įmonės finansinę padėtį.

 Pateikti svarbiausias tyrimo išvadas ir keletą pasiūlymų.

Tyrimo metodai. Darbe panaudoti vertikaliosios, horizontaliosios ir santykinių rodiklių analizės būdai.

1. Finansiniai santykiniai rodikliai ir jų skaičiavimas

Rinkos ekonomika sėkmingai funkcionuos, jeigu ji disponuos išsamia informacija. Plėtojantis rinkos ekonomikos sąlygoms Lietuvoje, svarbų vaidmenį vaidina finansų mokslo žinios bei ūkio subjektų finansinės būklės analitinis įvertinimas. Atliekant detalią finansinių rezultatų analizę, galima patikimiau orientuotis šalies vidaus dinamiškoje finansinėje bei ekonominėje aplinkoje ir operatyviau, savarankiškiau priimti įmonės ar jos struktūrinių padalinių veiklos valdymo sprendimus (investicinius, operatyvinius, finansinius), o gal ir išvengti lemiamų klaidų, vertinant finansinius rezultatus ar diagnozuojant veiklos perspektyvą, apgalvotai rizikuoti nestabilioje finansų rinkoje bei konkurencinėje aplinkoje.

Daugelis autorių pabrėžia, jog sprendžiant atskirų ūkių subjektų, o kartu ir visos Lietuvos finansines problemas, tikslinga naudoti išsivysčiusių užsienio šalių teorinę bei praktinę finansinės analizės patirtį, tinkančią vietos sąlygoms, nes sovietinėje ekonominėje aplinkoje finansų valdymo klausimai beveik nebuvo liečiami.

Įmonių ūkinei – gamybinei, finansinei ir investicinei veiklai įvertinti naudojama gana daug santykinių rodiklių. Daugelis rodiklių tarpusavyje susiję, iš jų galima apskaičiuoti kitus rodiklius. Ekonominėje literatūroje sutinkamos įvairios santykinių rodiklių klasifikavimo į grupes sistemos, tie patys rodikliai įvairių autorių priskiriami skirtingoms grupėms arba skirtingai įvardijami.

Koeficientų analizė – tai bene labiausiai finansų analitikų naudojama technika. Koeficientas yra matematinis santykis tarp dviejų dydžių. Finansinių ataskaitų atveju tai yra santykis, apibūdinantis tam tikrą firmos veiklos sferą. Nors koeficientą suskaičiuoti paprasta, jį interpretuoti yra sunkiau. Reikia būti įsitikinus pradinių skaičių tikrumu. Patys vieni koeficientai nieko nesako, jie turi būti palyginti su:

 Tos pačios firmos buvusiais koeficientais (tendencijų analizė);

 Nustatytu standartu arba šakos vidurkiu;

 Kitų pramonės šakos firmų koeficientais.

Lyginant firmos koeficientus su pramonės šakos koeficientais (šakos vidurkiu), reikia atminti keletą ribotumų:

 Tos pačios šakos firmos gali būti nepalyginamos (pavyzdžiui, jei viena firma užsiima tik prekyba, o kita ir prekiauja, ir gamina);

 Tos pačios šakos firmų koeficientai gali skirtis dėl apskaitos politikos ir metodų skirtumų;

 Jei atskirų firmų koeficientai labai plačiai išsibarstę apie vidurkį, tai tos šakos vidurkis gali neatspindėti tipinės šakos firmos. Tokiu atveju palyginimas vyks ne su tipine, vidutine šakos firma, o su tomis firmomis, kurių veikla geresnė;

 Koeficientas gali skirtis nuo šakos koeficiento dėl kokių nors laikinų priežasčių. Pavyzdžiui, firmos gali bent vienam trumpam laikotarpiui pateikti „pagražintas“ finansines ataskaitas.

 Infliacijos laikotarpiais sąskaitų balansų vertė ir tikroji rinkos vertė gali imti labai skirtis, todėl analizė neatspindės tikrosios padėties.

Santykinius rodiklius tikslinga būtų suskirstyti į šias grupes:

 Pelningumo

 Mokumo;

 Veiklos efektyvumo;

 Kapitalo rinkos;

1.1. Pelningumo rodikliai

Įmonių ar organizacijų finansiniai rezultatai yra daugiareikšmė sąvoka ir, priklausomai nuo analizei skiriamų uždavinių, analitikai gali ją nevienodai interpretuoti. Prie ūkio subjektų finansinių rezultatų galima priskirti bendrąjį, veiklos, įprastinės veikos pelną, grynąjį pelną (nuostolį), pelno paskirstymo rezultatus ir pan. Daugelis autorių pripažįsta, kad pelningumas
– svarbiausias efektyvumo kriterijus ir pagrindinė veiklos tęstinumo sąlyga. Pelningumas siejamas su įmonės veiklos rizika, bankrotu ir prognozavimu. Jo dydis ne vienoje įmonėje priklauso nuo pardavimų apimties, parduotų prekių ir paslaugų savikainos, veiklos sąnaudų lygio, nerealizacinių finansinių rezultatų.

Remiantis analizuota literatūra, galima išskirti šias svarbiausias pelningumo rodiklių grupes:

 Pardavimų pelningumas;

 Turto pelningumas;

 Kapitalo pelningumas;

Rinkos ekonomikos sąlygomis, tiek praktikai, tiek mokslininkai ypatingą dėmesį skiria pelningumo rodiklių analizei, nes šie geriau parodo įmonės veiklos efektyvumą nei absoliuti jos pelno suma. Lietuvoje vis sunkiau užsidirbti pelną, todėl net ir pelningai įmonei reikia nuolat analizuoti pelningumo rodiklius bei šio reiškinio dėsningumus, kiekybiškai įvertinti svarbiausius veiksnius.

1.1.1. Pardavimų pelningumo rodikliai

Pardavimų pelningumo rodikliai bei trumpas jų aprašymas pateiktas 1 lentelėje

Pardavimų pelningumo rodikliai

1 lentelė

Rodiklio pavadinimas Formulė Rodiklio paskirtis

Bendrasis pelningumas Bendrasis pelnas

Pardavimai Parodo pardavimų ribinį pelningumą, t.y. kaip efektyviai įmonė dirbtų jei neturėtų valdymo išlaidų.

Veiklos pelningumas Veiklos pelnas

Pardavimai Rodo įmonės vadovų sugebėjimus kontroliuoti sąnaudas ir uždirbti pelną

Įprastinės veiklos pelningumas Įprastinės veiklos pelnas

Pardavimai Parodo finansinės, investicinės bei kitos veiklos efektyvumą.

Grynasis pelningumas Grynasis pelnas

Pardavimai Parodo kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui.

Teorijoje ir praktikoje naudojami keli pardavimų pelningumo rodikliai. Jie visi skaičiuojami naudojant pelno nuostolio ir ataskaitos duomenis. Iš lietuviškos pelno ir nuostolio ataskaitos galima apskaičiuoti šiuos pardavimų pelningumo rodiklius: bendrąjį, veiklos, finansinės ir investicinės veiklos, įprastinės veiklos ir grynąjį pardavimų pelningumą. Visi jie skaičiuojami tam tikros veiklos pelną dalijant iš pardavimų.

Vakarų šalių autoriai dar skaičiuoja papildomus rodiklius atsižvelgdami į palūkanų išlaidas ir mokesčius. Be to, jie skaičiuoja dalinį pardavimų pelningumą. Šis rodiklis apskaičiuojamas bendrąjį pelną, atskaičius kintamas išlaidas, dalijant iš pardavimų sumos. Tačiau šio rodiklio iš lietuviškos atskaitomybės duomenų neįmanoma apskaičiuoti, reikia papildomos informacijos nors pats rodiklis yra informatyvus, parodantis pardavimų ribinį pelningumą.

Bendrojo pardavimo pasikeitimui įtakos turi:

 Produkcijos struktūros ir asortimento pasikeitimas;

 Konkrečių gaminių savikainos pasikeitimas;

 Kainų pasikeitimas.

Tokia veiksnių analizė parodo tolesnės analizės gaires ir padeda priimti pagrįstus sprendimus.

1.1.2. Turto pelningumo rodikliai

Turto pelningumo rodikliai parodo turto panaudojimo efektyvumą. Pagal šios grupės rodiklius galima daryti išvadas apie vadovų sugebėjimą racionaliai panaudoti turtą. 2 lentelė

Turto pelningumo rodikliai

2 lentelė

Rodiklio pavadinimas Formulė Rodiklio paskirtis

Bendrasis turto pelningumas Grynasis pelnas

Visas turtas Parodo, kiek grynojo pelno sukūrė vienas turto litas

Ilgalaikio turto pelningumas Grynasis pelnas

Ilgalaikis turtas Parodo, kiek grynojo pelno sukūrė vienas ilgalaikio turto litas

Trumpalaikio turto pelningumas Grynasis pelnas

Trumpalaikis turtas

Parodo, kiek grynojo pelno sukūrė vienas trumpalaikio turto litas

L. Bersntein turto pelningumo bendrą formulę išskaido į pardavimų pelningumo ir turto apyvartumo sandaugą (žiūrėti 6 paveikslą). Be to, turto pelningumą išskaido į sudėtinius pelną formuojančius elementus. Tačiau turto apyvartumą veikiančius veiksnius detalizuoja šiek tiek kita kryptimi negu kiti autoriai. Jis išskiria apyvartinį kapitalą, kuris yra labai reikšmingas analitiniais tikslais.

1 pav. Turto pelningumo piramidinė analizė (pagal L.Bersntein)

Kiti autoriai pateikia panašią piramidės analizės schemą, tačiau pagrindinį pelningumo rodiklį vadina ne turto, o investuoto kapitalo (P. Sucher) arba kapitalo (R. Anthony), arba nuosavo kapitalo (A> Poppei) pelningumu.

1.1.3. Kapitalo pelningumo rodikliai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1289 žodžiai iš 4279 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.