Turinys
Turinys
Įvadas
I. TEORINĖ DALIS
1. Transportas
2. Paslaugos pasirinkimo priežastys
3. Organizacinė struktūra
4. Konkurencingumas
5. Įmonių valdymo organai
6. Įmonių valdymo funkcijos
7. Krovinio klasifikacija
II. ANALITINĖ DALIS
1. Paslaugų apibūdinimas
2. Pagrindinė veikla
3. Įmonės misija
4. SWOT analizė
5. SWOT strateginiai siūlimai
6. Organizacinės struktūros schema
7. Konkurencingumo analizė
III. FINANSINĖ DALIS
1. Pradinės apyvartinės lėšos
2. Pradinis balansas
3. Lizingas
4. Vairuotojų darbo apmokėjimas
5. Planuojamos pajamos
6. Planuojamos išlaidos
7. Pelno prognozinis planas
IV. IŠVADOS
V. LITERATŪROS SĄRAŠAS
ĮVADAS
Pastaraisiais metais kelių transporto sistema intensyviai pertvarkoma darbui rinkos sąlygomis, decentralizuotas autotransporto įmonių valdymas, reorganizuotos stambios įmonės, įgyvendinama kelių transporto verslo licencijavimo sistema.
Yra numatoma rekonstruoti dabartinius ir įrengti naujus krovinių perkrovimo, sandėliavimo ir autotreilerių parkavimo terminalus, kurti krovinių ekspedijavimo struktūras svarbiausiuose Lietuvos multimodaliniuose transporto mazguose, kuriuose sąveikauja kelių, geležinkelio ir vandens transportas.
Integruojantis į Europos kelių transporto sistemą, toliau bus sudaromos tarpvalstybinės sutartys, reguliuojančios tarptautinius vežiojimus kelių transportu. Sutartys reglamentuoja krovininių automobilių įvažiavimo, tranzitinio važiavimo per šalių teritoriją, krovinių vežimo į trečiąsias šalis, kabotažo sąlygas. Tarptautinių vežimų sėkmei didelę įtaką turi deramo automobilių parko struktūra.
Krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais – tai bet kokie vežimai kelių transporto priemonėmis, pervažiuojant valstybės sieną.
Per Lietuvos teritoriją eina dviejų tarptautinės reikšmės koridorių – “Šiaurės-Pietų” bei “Rytų-Vakarų” keliai. Lietuvos teritoriją kerta didelį tranzitinio transporto srautai.
Transportas yra sudėtinė respublikos infrastruktūros dalis, turinti visiškai patenkinti augančius gyventojų bei ūkio poreikius krovinių transportavimui ir gyventojų vežimui. Pastaraisiais metais transportui pradedama skirti daugiau dėmesio. Tai matome daugelyje vyriausybinių nutarimų, tarpvalstybinių susitarimų. Taip pat transporto reikalams nemažai dėmesio skiriama spaudoje. Lietuvoje autotransportu pervežama 85 % krovinių.
Griežtas krovinių pervežimo išlaidų apskaitos įvedimas, pervežimų valdymo tobulinimas turi ne tik mažinti pervežimų savikainą, bet ir gerinti jų kokybę. Negalima pasiekti aukšto gamybos lygio vieno ar kelių įmonės padalinių pastangomis. Tai turi būti daroma kompleksiškai. Krovinių pervežimo automobiliais kokybei įtakos turi techniniai, organizaciniai, ekonominiai, socialiniai ir kiti veiksniai.
Darbo objektas – tarptautiniai pervežimai, atliekantys svarbų vaidmenį ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje rinkoje. Darbo dalykas – krovinys, šiuo atveju – žuvies produktai.
Tikslas: išanalizuoti žuvies produktų vežimo technologinį procesą, maršrutu Lietuva – Norvegija.
Analizuojant ši darbą tampa aišku, jog tarptautiniai pervežimai – tai gana sudėtingas procesas, apimantis gausybę atskirų veiksnių, reikalaujantis kruopštaus pasirengimo, detalaus plano, kvalifikuoto personalo, gebančio parengti reikalingą dokumentaciją ir pan.
I. TEORINĖ DALIS
1. Transportas
Transportas yra sudėtinė respublikos infrastruktūros dalis, turinti visiškai patenkinti augančius gyventojų bei ūkio poreikius krovinių transportavimui ir gyventojų vežimui.
Pagal nuosavybę yra valstybinis, kooperatinis ir asmeninis. Pagal atliekamų darbų pobūdį transportas skiriamas į krovininį ir keleivinį.
Gabenant įvairių ūkio šakų sukurtą produkciją, transporto darbuotojai keičia jos vietą, pristato krovinius jų vartotojams. Tai ir yra transporto, kaip materialinės gamybos šakos, esmė. Transporto produkcija yra pats krovinių ir keleivių gabenimo procesas. Galutinis jo veiklos rezultatas yra pervežti kroviniai ir keleiviai. Transportas nesukuria naujų produktų, naujų prekių, o tik gabena produkciją, kuri sukurta pramonėje, žemės ūkyje. Produkto gamyba tik tuomet galutinai baigta, kai produktas yra pristatytas į vartojimo vietą – vartotojo. (J. Liebuvienės konspektas)
2. Paslaugos pasirinkimo priežastys
Transporto sektorius vaidina svarbų vaidmenį šalies bei tarptautinėje ekonomikoje. Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais pranašumais bei geografine šalies padėtimi. Tikėtina, jog ateityje, plėtojantis užsienio ekonominiams ryšiams, transporto bei kitų infrastruktūros sektorių vaidmuo didės. Vienas iš svarbių veiksnių, tai Lietuvos transporto įmonių veiklą, Lietuvos integracija į Europos Sąjunga, su ja susijęs rinkos liberalizavimas, reguliavimo normų, bei investicinių projektų įgyvendinimas.
Svarbu tiksliai ir laiku įsijungti į šios veiklos sritį. Transportas neapibrėžiamas vienu žodžiu, šią sąvoką sudaro: kelių, geležinkelių, vidaus vandens keliai, jūrų, oro transportas. Aš pasirinkau vieną iš jų – kelių transportą.
Ši sfera turi privalumų:
o Manevringumas. Krovinių surinkimas ir pristatymas gali būti atliktas be perkrovimo, į visus punktus, kur tik gali privažiuoti automobilis.
o Vežimo greitis ir reguliarumas. Kroninių surinkimas ir vežimas gali būti nustatytas pakankamai tiksliai,
o Įpakavimas. Dažnai įpakavimas reikalingas nedideliam kiekiui krovinių arba jo visai nereikia, lyginant su vežimais kitomis transporto rūšimis.
Svarbiausiais transporto automobiliais privalumas – krovinius galima pristatyti „nuo durų iki durų“. Kitas privalumas – didelis transporto rūšies lankstumas. Esant reikalui, galima keisti tiek prekes, tiek pačią priemonę.
Šie privalumai priimtiniausi klientams, kurie pageidauja, kad krovinys būtu nugabentas laiku į paskirties vietą. Dažniausiai automobilių transportas užsienio prekyboje yra vienintelė priemonė kroviniams pristatyti. Ši sfera tai didelė galimybė Lietuvos įmonių ateičiai, nes integruojantis į Europos sąjungą Lietuvos įmonės galės ir kitose šalyse steigti transporto firmas. Dauguma iš jų ir užsiims krovinių vežiojimu užsienio prekyboje. Tik nereikia pamiršti, kad užsiimant šia veikla užsienio šalyse gali iškilti daugiau trūkumų nei privalumų t. y. užsienio konkurencija, įmonių steigimo sistema, šie būtu vieni iš pagrindinių trūkumų.
Ir automobilių transportas turi trūkumų:
o Skubus iškrovimas. Automobiliai turi būti iškrauti greitai.
o Didelė kaina. Paprastai automobilio išnaudojimas apmokamas nepriklausomai nuo pakrovimo apimties, lyginant su maksimaliu įkrovimu, nei įvertinus vežamų krovinių svorio ir kokybės.
o Klaidingas vežimas.
o Grobstymas.
o Mažas įkrovimas.
(A. Garalis. Logistikos projekto rengimas.)
Nors kokie svarbūs trūkumai Lietuvoje plačiausiai išvystyta ši transporto rūšis, todėl labai svarbu išnagrinėti visus aspektus pradedant šį verslą. Nekiekvienas verslininkas gali užsitikrinti sau palankią ateitį. Efektyvios veiklos pasiekimas nėra vien tik žinojimas šios paslaugos privalumų ir trūkumų, bei ir turėjimas gerų klientų ratą ir gerą vietą rinkoje.
3. Organizacinė struktūra
Pačios populiariausios įmonių rūšys Lietuvoje šiuo metu yra individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės.
Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų numatyta tvarka tam tikrai komerciniai – ūkiniai veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių, daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir poreikių kompleksas.
Steigiant individualią įmonę, nuostatuose, yra punktas apie atsakomybę. Pagal šį punktą savininkas visą atsakomybę prisiima vienas pats visu savo turtu. Kad lengviau savininkui būtu pakelti tą atsakomybę, yra formuojas atsakingų žmonių kolektyvas. Kiekvienas dirbantis darbuotojas turi jam pavestą darbą, kurį privalo atlikti kruopščiai, atsakingai ir tvarkingai. Kiekvieno nuomonė bus išklausoma ir bandoma pasinaudoti geromis idėjomis arba rasta bendra išeitis iš susidariusios situacijos.
Organizacinės struktūra bus parodyta schemoje, kuri pateikta žemiau.
4. Konkurencingumas
Bendri įstatymai saugo įmones tiek nuo per didelės vidaus, tiek ir nuo tarptautinės konkurencijos, nes transporto sektorius nėra kitais įstatymais apsaugotas nuo tarptautinės konkurencijos. Tarptautinėje rinkoje ypač aštri konkurencija yra keleiviniame kelių transporte, krovininiame kelių ir geležinkelių transporte.
Valstybė skatina tam tikrą transporto rūšių konkurenciją, siekdama užtikrinti realias, tikras kainas. Taigi transporto įmonės, ypač kurioms skiriamos valstybės investicijos, susiduria su vis aštresne konkurencija bei rinkos realybe, išsiekdamos didinti konkurencingumą, privalo efektyviai paskirstyti resursus.
Padeda įmonėms prisitaikyti prie technologijų ir ekonomikos laimėjimų, valstybė skatina gerai veikiančius sektorius ir stengiasi užtikrinti atsiliekančiųjų prisitaikymą prie naujų sąlygų.
5. Įmonių valdymo organai
Įstatyme numatyti tokie valdymo organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, administracijos vadovas
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcininkai gali pasirinkti ir kitokią valdymo organų struktūrą supaprastinti valdymo grandžių skaičių ir pagerinti valdymo operatyvumą. Vadovaujantis minėtu įstatymu, akcinėms bendrovėms leidžiama nesudaryti stebėtojų tarybos arba valdybos. Kai stebėtojų taryba nesudaroma, jos funkcijos paskirstomos visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai. (B. Martinkus, 2002)
Uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB) leidžiama nesudaryti stebėtojų tarybos bei valdybos ir palikti tiktai du valdymo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir administracijos vadovą.
6. Įmonių valdymo funkcijos
Verslo įmonėse vykdomos šios pagrindinės valdymo funkcijos: vadovavimo, planavimo, organizavimo, kontrolės.
Vadovavimas – tai, taikant įvairius valdymo metodus, žmonių grupės sutelkimas ir nuteikimas vykdyti tam tikrus veiksmus, tų veiksmų koordinavimas, siekiant užsibrėžtų tikslų. Vadovavimo funkcija atliekama visose įmonėse. Įmonėse, vykdant vadovavimo funkciją, atliekami tokie veiksmai:
o organizuojami įstatymų numatyti (steigėjų, akcininkų, stebėtojų tarybos, valdybos) susirinkimai ir posėdžiai;
o priimami kolegialūs ir
asmeniniai sprendimai, nustatant įmonės veiklos kryptis, programas, strateginius ir operatyvinius planus, kitas priemones;
o parengiami ir patvirtinami valdymo organų (stebėtojų tarybos, valdybos, administracijos) darbo reglamentai;
o komplektuojami įmonės ir atskirų padalinių kolektyvai;
o skatinamas darbuotojų bendradarbiavimas;
o organizuojama padalinių bei individualių užduočių vykdymo apskaita, atliekamas jų įvertinimas;
o įgyvendinamos drausminės priemonės;
o priimami kiti techniniai, ekonominiai ir organizaciniai sprendimai.
Planavimas – tai sumanymų ir įvairių veiksmų perspektyvinis numatymas, jų išdėstymas per ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį. Kiekvienas žmogus planuoja, galvodamas apie ateitį, kaip įgyvendins savo svajones, numato savo būsimus veiksmus tam tikrą momentą, dieną, savaitę ar per ilgesnį laikotarpį. Vieni sumanymai (planai) gali būti abstraktūs, kiti – aiškesni, konkretizuoti ir detalizuoti. Mažiau detalizuoti planai kartais vadinami programomis, veiklos kryptimis.
Organizavimas – tai tam tikras veiklos reglamentavimas, atskirų veiksmų (operacijų) atlikimo būdų ir tvarkos nustatymas bei įgyvendinimas. Efektyvus veiklos (darbo) organizavimas remiasi moksliškai pagrįstais gamybos ir darbo organizavimo metodais. Darbo organizavimui įmonėse gerinti rekomenduojama: