Ugdymo metodai
5 (100%) 1 vote

Ugdymo metodai

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

Menų fakultetas

UGDYMO(SI) METODAI PAMOKOJE

REFERATAS

Spec. Dailė ir technologija

neakivaizdinis skyrius, III kursas

stud. Aušra Maslauskienė

darbo vadovė. doc. F. Ivanauskienė

2003

ĮVADAS

Ugdymo būdai arba metodai – mokytojo veiksnių modeliai, kurie gali būti taikomi dėstant įvairius dalykus. Ugdymo metodai pasirenkami ir vartojami sistemingai – tai ir ugdymo stiliai, nusakantys mokytojo ir mokinių bendro darbo pobūdį, jų sąveiką. Ugdymo proceso prasmė ir tikslas ne išmokyti mokinį, o padėti jam įsisavinti žinių sistemą. Išmokimas – tai pačio mokinio pasiektas rezultatas. Mokinys yra pats mokymo proceso kūrėjas. Jis pats kuria save ir savo santykius su pasauliu. Mokytojas sudaro tik sąlygas, kurios reikalingos, kad šis procesas įvyktų. Gera pamoka yra ta, kur jaučiama mokinio, o ne mokytojo veikla.

Pedagogo darbe stengiamasi remtis suderintais ugdymo metodų konspektais. Geras ugdymo metodų išmanymas padeda tinkamai juos panaudoti pamokoje. Mokykloje vartojami ugdymo metodai turėtų atitikti ugdymo turinio diferencijavimo ir integravimo siekius. Rinkdamasis metodus, pedagogas turėtų atsižvelgti į skirtingus mokinių poreikius, nevienodą jų psichofizinę brandą, įvairius žinių ir gebėjimų lygmenis. Mokytojui svarbu gebėti lanksčiai naudotis sudarytu ugdymo metodų komplektu, pamokose remtis įvairiomis metodų kombinacijomis.

Šiandien mokyklos tikslas – ugdyti visapusišką žmogų, o ne vien perteikti jam žinias. Todėl ugdymo metodai yra tokie pat svarbūs kaip ir ugdymo turinys. Nėra ir negali būti universalaus, kiekvienam mokytojui ir mokiniui tinkančio metodo.

Mokytojas pagal savo prigimtį ir jėgas renkasi tokius metodus, kurie jam geriausiai padėtų pasiekti ugdymo tikslus ir turinį pamokoje. Jei jam pačiam patogus metodas nepadeda atskleisti kiekvieno mokinio individualybei, reikėtų ieškoti kito arba pamąstyti patį metodą.

Ilgai pedagogai naudojosi tradiciniais metodais, nuo kurių daugelis nedrįso nutolti, todėl pamokos tapo vienodos ir nuobodžios. Tai pedagogo profesinio pasirengimo ir jo pedagoginių pažiūrų reikalas. Mokytojams, kurie yra linkę remtis vien labiausiai žinomais ugdymo metodais gresia pavojus tapti nuobodžiais. Taigi, kuo įvairesni mokymo būdai, tuo labiau sužadinamas mokinių domėjimasis dėstomu dalyku, tuo pačiu išauga mokymosi motyvacija. Geriausia pamoka yra ta, kurioje mokytojas jaučia palikęs dalelę savęs, o mokinys – suradęs save.

Šiandien atsirado galimybė rinktis programas ir naudoti naujus metodus. Kurie skatina mokinių savarankiškumą, loginį mąstymą, pratina aktyviai dalyvauti ugdymo procese. Pamokoje pasirenkami ugdymo metodai turėtų talkinti mokomųjų dalykų integracijai, skatinti mokinius siekti į visumą sprendimui reikalingas įvairių dalykų žinias. Kadangi naujų metodų taikymas pamokoje yra aktualus šiuolaikiniam pedagogui, neatsitiktinai pasirinkau šią temą referatui.

Taigi šio mano referato tikslas – pateikti kuo daugiau įvairių ugdymo(si) metodų, kuriuos būtų galima taikyti pamokoje siekiant tuo didesnių mokinių kūrybinių potencialų, norą mokytis ir pasiekti kuo geresnių darbo rezultatų.

UGDYMO(SI) METODAI PAMOKOJE.

Ugdymo metodų rinkinių sudarymas ir jų kompetentingas naudojimas – sudėtingas ir nemaža pastangų reikalaujantis darbas. Mokykloje vykstanti ugdymo turinio kaita ragina nuolat persvarstyti ugdymo turinio ir metodų sąveiką. Visuomeniniai pokyčiai skatina pedagogus ieškoti naujų kelių ir būdų, kaip geriau parengti mokinius sėkmingam ir produktyviam gyvenimui. Kiekvienas mokytojas siekia, kad jo pamokos būtų įdomios, padėtų mokiniams įsisąmoninti mokomąją medžiagą, ugdytų kūrybiškumą ir norą daugiau sužinoti. Šiuos siekius gali padėti įgyvendinti aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai – pedagoginės veiklos būdai, suteikiantys galimybę ne tik geriau įprasminti mokymo turinį, bet ir plėtojantys gebėjimą kritiškai mąstyti, taikyti žinias tiek įprastomis, tiek naujomis sąlygomis.

Koks ugdymo metodas pamokoje yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kai tiksliai įvertinamos mokinių savybės: amžius, motyvai, ankstesnis mokymasis, rezultatai ir mokymo tikslai. Vieni metodai geriau padeda išmokyti vienus mokinius, kiti – kitus. Kiekvieną ugdymo metodą galima naudoti labai įvairiai, net ir tada, kai mokomo dalyko turinys maždaug toks pat.

Metodus tik sąlygiškai galima skirstyti į tradicinius ir netradicinius. Netradiciniais metodais laikomi tie ugdymo metodai, kurie retai taikomi, tačiau yra svarbūs.

Ugdymo procese ugdymo metodų komplektai padeda mokytojams siekti sudėtingų ir įvairiapusių šiandienos ugdymo tikslų. Naudodamiesi ne pastoviais metodais, bet racionaliai sudarytais jų rinkiniais, galime žvelgti į ugdomą asmenį kaip į visumą, vienu metu rūpintis jo įvairių galių augimu, puoselėti asmenybės integralumą. Bendrosiose programose rekomenduojama taikyti šiuos metodus: diskusijas ir debatus, darbą grupėmis (komandomis), modeliavimą, “smegenų šturmą”, projektų rengimą, eksperimentą, interviu, anketos tyrimus, dokumentų (įvairių informacijos šaltinių) analizę ir kitus.

Manau, kad be šių metodų galėčiau pridurti dar keletą naujų ugdymo
procesų teigiamai veikiančių metodų, kuriuos pedagogai galėtų taikyti pamokose.

Kiekvienas mokytojas siekia, kad jo pamokos būtų įdomios, padėtų mokiniams įsisavinti mokomąją medžiagą, ugdyti jų kūrybiškumą ir norą daugiau sužinoti. Pagrindinis dalykas – sudaryti mokiniams sąlygas per pamokas atrasti ką nors reikšminga sau, suvokti, išmąstyti kas dar nežinoma, nepatirta. Įvairūs nauji metodai galėtų būti tarsi ledlaužiai, pralaužiantys mokinių pasyvumą, abejingumą, žadinantys smalsumą ir norą pažinti.

KLAUSIMŲ PATEIKIMAS

Klausimų pateikimo metodai gali būti taikomi vaikų darželiuose ir visuose mokyklos lygiuose. Ir mokytojas ir mokiniai privalo mokėti klausytis, kalbėti ir pateikti klausimus. Jie turi būti pasirengę pakeisti nuomonę, kai yra įtikinami. Mokytojas gali mokymuisi vadovauti, tačiau kai jo objektyvumas daro mokinius pasyvius, šie nebeišmoksta. Jei mokytojas pasakoja mokiniams ką jie turi žinoti, mokiniai gali įsiminti informaciją, bet tai netikra žinojimas, jei jis “pasyviai laikomas atmintyje, o ne aktyviai suvokiamas protu”

Mokiniai turi mokytis aktyviai. Klausydamiesi jie privalo galvoti.

Metodo aprašymas.

Paprašykite mokinių ką nors atsiminti ar įvertinti, taip paskatindami juos palyginti ar supriešinti sąvokas, pateikite pagrįstą sprendimą.

Svarbiausi klausimų tipai yra šie: faktų atsiminimo, kelių galimų atsakymų į klausimą išvardijimas (pasirinkimas kelių variantų), palyginimo ir supriešinimo, atviri klausimai. Tai naudinga tam, kad mokiniai būtų įtraukti į mąstymo procesą. Patyrimas parodė, kad grupė, aktyviai dalyvaudama šiame procese, lengviau supranta, priima ir įsimena medžiagą. Kritinio mąstymo gebėjimams ugdyti klausimai turi būti formuluojami taip, kad stimuliuotų mokinių mąstymą ir padrąsintų juos diskutuoti.

Būtini elementai:

1. Kritinio mąstymo akivaizdumas: galėjimas analizuoti alternatyvas, kad būtų prieita prie pagrįstų vertinimų bei išvadų.

2. Paverskite klaidas pamokančiu patyrimu, o ne bauskite už jas. Svarbiau ne tai, kad būtų atsakyta “teisingai”, o tai, kad mąstymo procesas būtų logiškas. Panaudokite klaidas kaip pamokantį patyrimą, padėdami mokiniams analizuoti minčių eigą, atvedusią prie neteisingo atsakymo.

3. Reikalaukite, kad mokiniai pagrįstų atsakymus, paprašykite, kad jie patvirtintų išvadas faktais.

Vengtini pavojai: nepateikite nepakankamai pasirengusioms grupėms atvirų klausimų. Duokite klausimus, kurie suteikia tam tikrą kryptį ir nurodo, ką mokiniai turėtų veikti, kad imtų kritiškai mąstyti.

Kaip pasirengti pamokai.

Pratinkite klasę atsakinėti į klausimus. Galima pradėti išvardijant kelis atsakymų variantus ir paprašant mokinių juos palyginti , sugretinti.

Venkite klausimų, į kuriuos atsakymai yra “teisingi” arba “klaidingi”, ar tokių, į kuriuos reikėtų atsakyti “taip” arba “ne”.

Duokite klausimus, skatinančius mąstyti, o ne tuos, kurie turi vieną teisingą atsakymą. Kai mokinys atsako, siekite atskleisti jo minčių eigą. Tinka paklausti: “Kodėl tu taip manai?”.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1184 žodžiai iš 3863 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.