Ugdymo proceso specifika
5 (100%) 1 vote

Ugdymo proceso specifika

Turinys

1. Pedagogikos sąvoka

2. Pedagogikos ryšys su kitais mokslais.

3. Ugdymo procesas.

4. Ugdymo turinio reforma

Peagogika – tai mokslas apie ugdymo procesŕ. Ji nagr. specialiai organizuoto ugdymo reiđkinius, specifinis jř bruoţas – gráţtamoji informacija apie asmenybës pokyčius. jos dëka ugdymo reiđkiniai siejami tarpusavyje tampa procesu – asmenybës ugdymo procesu arba tiesiog pedagoginiu. Pedag. veiksmu tiesiog siekiama formuoti asmenybć – t.y. kad reiđkiniř turinys pavirstř vaiko savastimi: ţiniomis, ásitikinimais. Esminis pedag. proceso elementas – nustatyti kaip pakito ugdoma asmenybë. Pokyčius atspindi vaiko reagavimas á ped. veiksmus – jo ţodţiai, veiksmai, poelgiai. Pedagogas privalo toká reagavimŕ uţfiksuoti ir iđ jo sprćsti apie ugdymo kokybć, o tai jau yra menas – áţvelgti, nuspëti rezultatus – prikl. nuo mokytojo individualiř sprendimř, prof. ţiniř. Pagr. pedag. ugdymo sàvokos:

• lavinimas – þiniø mokëjimø ir ágûdþiø, gebëjimø formavimas. Jo rezultatas – iðsilavinimas, kuris pgl. tikslus yra protinis, darbinis, meninis, fizinis; pgl. apimtá pradinis, vid. aukðt.; pgl parengimà praktinei veiklai bendrasis ir profesinis .

• auklëjimas – vaiko soc. idealø, dorovinø, estetiniø vertybiø, dvasiniø poreikiø formavimas. Auklëja ne tik m-kla, bet ir ðeima, visuom. organizacijos, áv. ástaigos, masinës inf. priemonës ir kt.

• mokymas- pedag. organizuota ir vadovaujama ugdomøjø asmenø veikla, kurios dëka jie perima visuom. vertybes, formuojasi protinës bei praktinës veiklos mokëjimus ir ágûdþius.

Pedag. ðakos:

• bendroji – nagr. asmenybës ugdymo dësningumus, ieðko bendrø aiklëjimo ir lavinimo pagr.

• amþiaus tarpsniø – tiria asmenybës ugd. probl., prikl. nuo amþiaus: ikimokykl., mokykl., prof. lav., suaug., spec.

• atskirø dalykø ugd. metodikos

• pedagog. istirija

Ryðys su kt. mokslais. Ugd. – visuom. reiðkinys, tad ped. siejasi su sociologija – mokslu apie visuom. ir jos grupiø bei reiðk. vystymosi ir funkcionavimo dësningumus. Ugdymà kaip soc. reiákiná nagr. soc. ped. Ped. siejasi su psichol. – lavinimui svarbu iðvados apie paþintinius proc. auklëjimui – þinios apie jausmus, valià. por. Ped. siejasi su biologija ir medic. mokslais. Sveikatingumo gerinimo kl. nagr. mokykl. higiena, pedagogiðkai apleistø vaikø ugd. prob. – psichiatrija.Kibernetika nagr. sudëtingø sis. valdymo dësningumus. Ugd. kaip valdomas reiðk. susijæs ir su ja.

Þenkliausi Lietuvos pedag. Prieðkaris: M. Valanèius, Basanavièius, Ðliûpas, Kudirka, Adomaitis – Ðernas, Jablonskis, P.Viðinskis, Petkevièaitë – Bitë, Peèkauskaitë (Ðatrijos Ragana). Neprikl. Lietuva: Vabalas – Gudaitis, ðalkauskis, Maceina, Vydûnas, Lauþikas. Iðeivija: V. Èernius, S Yla, A. Liaugminas, P. Maldeikis, A. Paplauskas- ramûnas, J. Raèkauskas.

Valanèius – þemaièiø vyskupas, rûpinæsis m-klø steigimu. Raðë kn. pgl. amþiø, ragino mokyti raðto ir ugd. krikáè. moralæ.Teikë siûlymus apie slaptas m-klas, siekë mokymà padaryti ádomesná (kaitalioti su þaidimais), ragino branginti gimtàjà kalbà.

basanavièius. Rinko liet. liuadies dainas, áv. tautosakà. Ti davë pr. liet. vadov. ir chrest., leido Auðrà, stengësi atskleisti liet. tautos dvas. kult. lobius.Rûpinosi m-klø plëtimu, vadov. rengimu, kalbotyrininkas.

Ðliûpas – auðrininkas, skatino slaptø m-klø veiklà, kritikavo gimnazijas, kad jose gausu nereikalingø dalykø, nagr. ðeimyn. auklëj., moters ðvietimo prob., skyrë realiná ir fiziná mokymus. Nuo þinomo peie neþinomo, akcent. mokymo sàmoningumà, këlë vyrø ir mot. lygybës prob.

Kudirka- ðvietëjas, taut. vienybës propaguotojas, leido Varpà, vertë Krilovo pasakëèias, kovojo prieð girtavimà, carus, cerkvines m-klas. Ragino mokyti ir merg., taip pat amato, atsiþvelgti á vaiko sugeb. ir interesus.

Ðernas – tautos dorà ir gerovæ lemia ðvietimas, kuriam reikia laisvës ir mokymo gimta kalba. kritikavo dvasiðkiø iðlaikomas m-klas, to meto valstyb. m-klas, akcent. fiz., prot., dvas. auklëj vienovæ. ugd turi atitikti laikmeèio ir vaiko davsià.

Jablonskis. Pdëjo liet. literatûrinës k. pagr. Pirmasis parengë programas liet. k., sakë, kad skaitymas ir raðymas turi vykti kartu, rûpinosi liet. k. kursø steigimu, nagr. gramat. kl.

Viðinskis- vienas liberaliausiø ðvietëjø, vaikai t.b. mokomi namie, tekstai lengvo turinio, paimti ið liaud. kûrybos. Mokyti reikia per emocijas, ásijauèiant á vaiko pasaulá

Bitë dirbdama mokytoja rëmësi á tai, kas þm. gera, stengësi tai iðkelti, siûlë ávesti rankø darbus ir amatø mokymà, m-kla turi ruoðti þm. sugeb. sav. galvoti, mëgti darbà. Mokiná reikia skatinti atlikti pareigas, gerai mokytis, bûti drausmingu.

Ragana dirbo gimnazijose, sv. auklëj. tikslu laikë rûpinimàsi siela, dorov. auklëj., akcent. darbo dorov. reikðmæ. Sv. ugd. metodas – pvz. Prie vaiko reikia prieiti individualiai. Dëmesys merg. ir ðeimos auklëj.

Vabalas iðkëlë konstrukcinës sàveikos princ. :já sudaro du nariai (agentas ir reagentas), kurie veikia vienas kità paeiliui arba vienu metu. Trp mokyt. ir mok. esti vienodos galimybës. Bûtina soc. sàveika: ásijautimas á kt. vaidmená, atjauta. Tai pedag., psichol., eksperim. pedag. prad.

Ðalkauskis sukûrë unikalià tautinio auklëj., ugd.
koncepcijà. Kredo: kelti tautà á bendraþm. vertyb. lygá.

Maceina nagr.ist., pedag. ir teor. prob., ugd. krypèiø ir prob. raidà. Individas ugd. per tautinæ tikrovæ, suteikianèià materialinæ atramà ir taut. idealà. Kalba apie tiesioginá taut. auklëj. tikslà. Jis turi skatinti kûryb., veikti vaiko vidø. Tai daro ir ðeima, ir m-kla, ir valst., ir baþn.

Vydûnas gilinosi á esmines relig., filos., ist., kult. prob. R. Fil. ðaltinis. Tobulëjimo puoselëtojas (tiesos, gërio, groþio, tikëjimo, dvasios). Siekë ugd. prûsø liet. taut. sàmoningumà. Tautos esmæ aiðkina biolog., dvasin., kult. veiksmais. Mokyti per mokslà, menà, dorà, kalbà. Tikëjimas – galios esmë.Taut. aukl. samprata apima du dalykus: asmens tautiná aukl. ir paèios taut. aukl.

Lauþikas. Mokyt. turi gerai paþinti mok. ir pgl. tai diferencijuoti mokymà. Sv. fizinis iðsivyst., lemiantis protinæ veiklà. Iðkëlë specif. valios ugd. elementus: veiklumà, iðtvermæ, aktyvumà. Átakoja ðeima, m-kla, visuom. Þurn. “Ðeima”. Rûpinosi didaktika, sakë, kad reikia sudaryti sàlygas paruoðti vaikus gyv., taupyti mokyt. ir mok. laikà. Atidarë pirmàjà pagalbinæ m-klà vaikams.

ANTRAS

Ugdymas – visuom. reiðk., atiradæs del visuomenës poreikio perduoti jaunajai kartai þm. sukauptà ir apibendrintà patirtá, kurià ji turëjo ne tik iðsaugoti, bet ir tobulinti. Senoji karta turi padëti formutis ir tokioms savybëms, kurios reikalingos naujiems, sudëtingesniems uþd. spræsti. Pirmykðt. bendruom. vaikai gyv. buvo rengiami vienodai, kasdienëje þm. veikloje. Tik vëliau atsirado organiz. ugd., kurá vykdë þyniai, dvas., vyresnieji.Pirmosios m-klos ástegtos Kinijoje (d.k.n.n. pr.m.e.), Lietuvoje – v.t.d.s.. Ugd. kaip visuom. reiðk. daþnai vad. ir asmenybës soc. formavimu, asmenybës socializacija. Tai – þm. adaptavimas, já supanèiø þm. bendrijoje. Ugd. kilmë siejama su : þm. visuom. atsiradimu, biologine prigimt.(paukðèiai t.p. moko savo vaikus); ugd. slypi þm. psichikoje (þm. ið prigimties besiugd. asm., net nemokamas jis gali daug iðmokti, jei vaikas auga visuom.) . Ugd. tikslai pagrásti turima ugdymo filosofija. Pedag. turi suprasti visuom. ugd. tiksla, sudëtines dalis ir jø sàveikà. ugd. turinys ir tikslai ist. poþ. kinta: budizm. svarbu suform tobulà þm., Konfucijus iðkëlë tikslà iðugd. kilnø vyrà, Sparta – dràsø, iðtverming. þm., Atënai – visapusiðkà þm., Roma – protingà romënà, Renes. – sveikà kûnu ir siela þm., prieðkarinë Liet. – harmin. amen., galinèià dirbti visuom. labui, kt. – krikðè. asm..

Po neprikl. atkûrimo Lietuvoje sekiama ugd. laisvà ir sav. asmená, galintë atsakingai gyv., dalyvauti taut. kultûros ir modernios demokrat. visuom. buvime. Dabartinis ðviet. yra visuminis ir pagr. nuost. : þm. kaip asm.- integrali esybë (psichofiz. ir dvas. þm. galios yra integralios); kiekv. þm. yra unikalus ir autonomiðkas, þm. – natûros ir kult. darinys, gebantis save kurti; þm. bûtis visada yra sàlygota soc. kult. konteksto; pasaulis-sàryðinga tikrovës srièiø visuma. Visuminë asmens ir pas. samprata lemia visuominá ugd. turinio – kaip integr. vertyb. nuost., gebëj., ágûdþ. ir þiniø sist. – supratimà.

Ugd. turiná sud.: protinis, fiz., dorinis, darbinis, estetinis lav. ir aukl. Prot lav. – dorinio estet. aukl. pagr., o ðie turi átakos darb. aukl. Ugd. lemia:

• biopsichiniai veiksniai. Þm. psichini vyst. lemia paveldëj. Jie lemia “virðutinæ ribà” . Kiek prie jos pavyksta priartëti prikl. nuo ugd., aplinkos ir individo aktyvumo. Kiek þm. skiriasi mokslumo laipsniu. Jo reikðmë áv. aiðkinama: XVII a. Lokas – þm. tobula rasa, Xxa. Freudas – poelgiø pradas – instinktai (sex), bihev. – S-R.

• gamtiniai ir soc. veiksniai: gamtinë aplinka, polit. ekonom. santv., soc aplinkos ypatumai.

• tautiniai ypat. – kiekv. tauta savita.

• veikla. ikimk. aukl., þaidimai, vëliau mokymasis. taip ágyjamos þinios , grûd. valia. Sv. teigiami mokym. motyvai, paremti interesais, pareigomis, skatinanèia aplinka. Visuom. veikla ( aktyviausi renkami vadovais, reikalaudamas ið kitø pats turi bûti pvz.);darbinë veikla ( tai þiniø tapimas savastimi, tobulina motorikà, stiprina nervø sist.); meninë v.; sport. v.

• bendraviamas. Veikla ir bendr, neatskiriami. Pirmiausia đeimoje, po to m-kloje. Bendrav. átakos turi ágimtos savybës, char, temper. Artimesniř sant. uţmezg. turi sekŕ: iđ pr. vert. iđorë, po to vidus. Bendr. – veiklos fonas.

ugd. veikëjai yra ugdytinis ir ugdytojai: ðeima, m-kla, formali, neformali grupë, baþn. ir kt.

TREÈIAS

Þm. apibûdiamas asmens, individo ir asmenybës sàvokomis. Indiv. – atskira nuo kitø bûtybë laiko ir erdvës atþv., iðsiskiria elgesiu. tai savitas ágimtø ir ágytø sav. derinys. Protingas individas – asmuo, visø galiø neðëjas. Jis junta, iðgyvena, galvoja, turi kûnà, jausmus. Asmenybë – parsona – asmens ypatybës ágyjams gyvenant. Asmuo tampa asmenybe kai aktyviai veikia, jungdamas aplinkos paþinimà ir iðgyvenimus. Ágimtos biolog. sav. bûtinos, kad taptum asmenybe, bet nenulemia kokia asm. iðaugs. Tik gyvûnams ágimtos sav. lemia elg. bûdus. Asm. prikl. nuo prigmties ir ankstyv. patirties: suvokimo, atminties, màst., kalbos. vaiko vyst, – tai laipsniðk., susijæs su fiz. vyst. ,perëjimas nuo nesoc prie soc. turinio. Didëjant vaiko fiz. galioms, dideja galimybës ásijungti á soc. gyv.
padedami vakystëje. Vieningo asm. stukt. supratimo nëra. Norint atskleisti jos esmæ reikia ats. á kl.: kà asm. vertina ir ko siekia: kà ji sugeba: kas ji yra. Asm. bûd. aktyvumas, kryptingumas (pastovi vyraujanèiø poreikiø, stimulø, motyvø, interesø sistema), giluminiai prasminiai procesai. Psichol. asmenyb. struktûrà sudaro temperamentas, char., sugeb., jausmai ir valia. Asm. aktyvumas g. b. motorinis, bendravimo, (iðaiðkëj. pirmais gyv. metais), paþinimo ( kas èia?), su kuriuo susijæs poveikis aplinkai, noras jà pertvarkyti, aktyvumo variklis – poreikiai. Jø patenknimas suþadina malonumà ir atvirkðèiai. Yra biolog. ir soc poreikiai. Mater. ir dvas. tarp kuriø yra ryðys. kai kurios mokinio asmenybës apraiðkos g.b. reguliuojamos ir nesàmoningai, stichiðkai.Kiekv. mokinys savo asmenybæ subjektyviai suvokia kaip savàjá að. tai lemia vientisumà, adekvatumà, pasireiðk., savæs vertinimu, savigarba. Asm. eiga susijusi su ðeimos ir kt. veiksniais. Þm. savo poreikius tenkina veikloje, jà lemia ne poreikis, bet tikslas – tuo þmo. veikla skiriasi nuo gyv.. Kurdamas aplinkà þm. keièia save, tobulëja kaip asm. Þm. prigimties turtingumas atsiskleidþia per valinga mokymàsi ir darbà. Ryðá tarp asm. poreikiø, jos aktyvumo ir veklos reikia suprasti dialektiðkai: poreikis – aktyvumas, kuriame gimsta nauji por. – naujas aktyvumas ir veikla (spiraliðkas vyst.).

svarbu, kad mokyt. ne tik tenkintø mok. interesus, kurie susiform., bet ir tuos, kurie dar tik reðkiasi. Geriausia kai lav. atitinka artimiausio vyst. zonà. Motyvavimo sist., veikiant iðoriniams ir vid. veiksniams, yra individuali, nes kiekv. turi specif. prigimtá ir praeitá. Vidinë darna iðplaukia ið gilaus kultûriniø ir dvas. vertybiø pajautimo, o nevaldomi vidiniai konfliktai iðsilieja sant. su kt. Á mokyklà patekæ asmenys su savom prob. sukelia sunkumus. Normaliom sàl. bræstantis vaikas turi stiprø atsakomybës jausm. gyvenimà padaryti moraliai ir intelektualiai vertingà. Neigiamai mokiná veikia nelygiateisis bendrav. ir atvirkðèiai.

KETVIRTAS

Ugd, turinio reforma – viena svarb. ðvietimo pertvarkos grandþiø. Ugd. turinys, t.y. KO KAIP IR KODËL mokome, yra viso ugd. proceso ðerdis, áforminta mokymo programose ir planuose. Pastebima ugd, turinio prikl. nuo laikmeèio, soc. kult. situacijos keliamø reikalavimø. Ugd. turinio pertvarka prasidëjo, paskelbus m-klos koncepcijà. Ugd. turinio progr. tai – mokymo tikslø, uþdaviniø, turinio, siekiamø rezultatø ir mokymo principø visuma (tai veikimo planas). Ugd. turinio programas lemia:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2014 žodžiai iš 6539 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.