Ugdymo tikslas ir šiuolaikinio sporto pedagogo veiklos vizija
5 (100%) 1 vote

Ugdymo tikslas ir šiuolaikinio sporto pedagogo veiklos vizija

Ugdymo esmė

Ugdymas dažniausiai suprantamas kaip svarbiausios visuomeninės patirties perdavimas perdavimas jaunajai kartai, siekiant ją kuo geriau parengti gyvenimui, išugdyti kuo tobulesnę asmenybę. Sąvoka ugdymas pastaruoju metu ypač dažnai vartojama ir nevienodai traktuojama. Tačiau neatsižvelgiant į tai, ar ugdymas suprantamas kaip ugdynių ir ugdytojų bendra veikla, ar kaip jų sąveika, kūryba ar susitikimas, ar kaip vyresniųjų ir vaikų bendravimas, ar kaip pedagoginė situacija, ar kaip vadovavimas jaunajai kartai, net jos valdymas, visada pabrėžiamas siekis, kad jaunoji karta perimtų svarbiausią žmonijos patirtį (svarbiausias ir būtiniausias žinias bei vertybes, protinius ir praktinius mokėjimus, bendravimo bei elgesio patirtį.) Vadinasi, ugdymas – visuomenės ir istorijos patirties perdavimas pervavimas jaunąjai kartai, siekiant ją parengti gyvenimui ir darbui. Tai ypatinga žmonijos veiklos ir žmonių tarpusavio santykių sritis. Visuotinai pabrėžiama, kad ugdymas, atsiradęs kartu su žmogumi, yra tiesiogiai susijęs su visuomenės raida ir daugiausiai lemia jos dabartį, raidą ateitį. Ugdymo tikslo samprata – viena iš svarbiausia pedagogikos problemų.

Tikslas – tai norimas pasiekti dalykas, numatomas veiklos rezultatas, tai dėl ko kažkas daroma, ko sąmoningai siekiama. Ugdymo tikslas – “siekiamoji priežastis”, “siekiamoji gėrybė” (S. Šalkauskis), idealus pedagoginės veiklos vaizdinys, jos galutinis rezultatas, tobula asmenybė. Ugdymo tikslą – išugdyti pagal atitinkamo laikotarpio sampratą tobulą asmenybę – lemia objektyvios gyvenimo sąlygos: ekomoniniai, politiniai, kultūriniai ir kt. atitinkamos visuomenės reikalavimai, tos visuomenės pasiektas raidos lygis, taip pat ir požiūris į žmogų, jo gyvenimo prasmę. Laikantis tų reikalavimų, atsižvelgiant į juos bei visuomenės ateitį, ir suprantamas bei formuluojamas ugdymo tikslas, siekiant parengti tokius visuomenės narius, kurie kuo geriau laikytųsi nusistovėjusių gyvenimo būdo, elgsenos, tos visuomenės teisių normų. Vadinasi, ugdymo tikslą lemia objektyvi visuomenės raida. Todėl, kintant bei plėtojantis visuomenės kultūrai, neišvengiamai kinta ir ugdymo tikslas bei uždaviniai. Kiekviena visuomenė siekia išugdyti tokį žmogų, kokio jai reikia.

Aptariant ugdymo tikslą, pastaraisiais dešimtmečiais gana dažnai remiamasi tokiais siekiais:

– asmeninės laimės, sėkmės siekiu – tam svarbu gebėti orientuotis įvairiuose situacijose, teisingai spręsti iškylančias problemas, jausti atsakomybę už savo likimą;

– siekiu padėti visuomenei, pagarba žmonėms, pakantumu jų nuomonei – tai demokratiškumo ir humaniškumo išraiška.

Ugdymo tikslas

Jau nuo antikos laikų kalbama apie visapusiškos, harmoningos asmenybes ugdymą, kaip bendriausią ir pagrindinį ugdymo tikslą, įsivaizdavo,kad aukštujų visuomenės narių skiriamas bruožas yra įgimtas gražumas ir dorovingumas. Todėl buvo manoma, kad turtingųjų, vergvaldžių vaikai turi būti harmoningai išugdyti tiek fiziškai, tiek protiškai – jie privalėjo gebėti valdyti vergų mases.

Renesanso laikotarpiu žmogaus idealas – tai turintis harmoningai išplėtotų fizinių ir dvasinių galių, kūrybinga, savarankiška, veikli asmenybė. Tačiau buvo manoma, kad visuomenėje, kurioje yra ryški turtinė nelygybė, neįmanoma visų visuomenės narių išugdyti visapusiškai; kad visuotinis švietimas – svarbiausias visapusiškos asmenybės ugdymo būdas.

Šiuolaikinės besivystančios informacinės visuomenės sąlygomis visapusiškos asmenybės ugdymas, besiremiantis bendromis žmogiškomis vertybėmis, neišvengiamai išlieka svarbiausiu ugdymo tikslu. Svarbu ugdyti tokį visapusiškai žmogų, kuris orientuotųsi gamybinių santykių srityje, gebėtų kūribiškai dirbti pagal specialybę ir prireikus nesunkiai galėtų ją keisti, gebėtų naudotis naujausiomis informacinėmis priemonėmis, aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime. Akcentuojant ugdymo vientisumą, būdinga formuluoti vieną pagrindinį ugdymo tikslą, kurio siekiama įgyvendinant dalinius tikslus – ugdymo uždavinius. Vadinasi, tikslinga pagrindiniu

jaunosios kartos ugdymo tikslu laikyti visapusiškos, demokratiškos ir aukštos tautinės savimonės asmenybės ugdymą. Šis daugiausiai bendro pobūdžio ugdymo tikslas siejamas

su bendriausiu seniai suformuluotu humanizmo idealu – laisva asmenybė laisvoje visuomenėje, kurioje svarbiuasia vertybė – žmogus.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 635 žodžiai iš 1253 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.