Ugdymo tikslų problema samprata kėlimo pagrindai s šalkauskis apie pilnutinę asmenybę šiandieninės mokyklos ugdymo tikslai
5 (100%) 1 vote

Ugdymo tikslų problema samprata kėlimo pagrindai s šalkauskis apie pilnutinę asmenybę šiandieninės mokyklos ugdymo tikslai

Ugdymo tikslų problema, samprata, kėlimo pagrindai. S.Šalkauskis apie pilnutinę asmenybę. Šiandieninės mokyklos ugdymo tikslai.

Ugdymo tikslų problema.

Atsakymai į klausimą, ką reikia pasiekti ugdymo procese, kokią išugdyti asmenybę, yra skirtingi, jie priklauso nuo filosofijos, kuria vadovaujasi pedagogikos teoretikai. Vieni vadovaujasi konservatyviomis pažiūromis į žmogų ir visuomenę, kiti labiau stengiasi susieti ugdymą su šiuolaikinio žmogaus problemomis prieštaringame pasaulyje. Konservatyviosios krypties pedagogai palaiko socialines, religines tradicijas, liberalieji – kuria ugdymo tikslus, kurių siekdamas, žmogus išliktų ir gyventų kupinoje prieštaravimų aplinkoje. Vieni rašo, kad aukščiausias ugdymo tikslas – suformuoti asmenybę, gebančią gyventi suaugusiojo gyvenimą, kiti – kad ugdymas turi sudaryti sąlygas žmogui įgyti priemonių ir būdų sistemą, kuri leistų jam egzistuoti intelektiniame, socialiniame, kultūriniame ir darbiniame gyvenime. Tai utilitariniai praktiniai tikslai, atitinkantys žmogaus instrumentinius poreikius (egzistavimo priemonių poreikius). Yra idealistinių pedagogikos krypčių, kurių atstovai pasisako prieš utilitarizmą ir rūpinasi šiuolaikinio žmogaus vidiniu išgyvenimu. (Egzistencialistai aukščiausiu ugdymo tikslu laiko sąlygų asmenybės saviraiškai ir jos laisvei sudarymą. Pasirinkimo laisvė – aukščiausia žmogaus savybė, žmogus atsakingas tik sau, savo orumui, savigarbai.).

Ugdymo tikslus lemia istorija, todėl jie su kultūros raida kinta. Štai Antikoje buvo orientuojamasi į žmogaus prigimtį, kurią reikia kultūrinti (Protagoras), ugdymo tikslas – harmoningo žmogaus, ypač jo proto ir valios ugdymas (Aristotelis). Viduramžiais buvo keliami religiniai ugdymo tikslai (Augustinas, Tomas Akvinietis). Renesanso metu grįžtama prie Antikos humanistinių ugdymo idealų, bet kartu pabrėžiami visapusiško, plataus akiračio, blaivaus proto žmogaus ugdymo tikslai (Erzamas, Rablė). XVII- XIX a. svarbiausiu tikslu buvo laikoma ugdytinių patirties kaupimas (J.Komenskis, Lokas), proto galių plėtotė (Pestalocis, Dystervėgas, Herbartas, Pjažė). XX a. daug eksperimentuojama, vykdoma plati mokyklų reforma. Ugdymo tikslas – pritaikyti žmogų prie realaus gyvenimo, išmokyti jį problemiškai mąstyti ir veikti konkurencijos sąlygomis.

Ugdymo tikslus kuria filosofai, filosofines kryptis atstovaujantys pedagogai. Pedagogams mokslininkams kyla uždavinys įgyvendinti visuomeninius ugdymo tikslus ne tik iš bendrųjų metodologinių pozicijų, bet ir iš kiekvieno individo fizinio, psichinio, socialinio, kultūrinio, darbinio vystymosi pozicijų, atsižvelgiant į vaikų ir tėvų, mokyklos ir tėvų santykius, tų santykių perimamumą, bendrojo ir profesinio paruošimo uždavinius ir t. t. Tolimiausius ir galutinius ugdymo tikslus tenka konkretizuoti artimesniais tiesioginiais tikslais.

Ugdymo tikslų kryptys

Teorijos Tikslai

IDEALIZMAS Ugdyti kūrybingą asmenybę, kultūrinio palikimo dalyvę ir tęsėją.

REALIZMAS Siekti socialinių ir kultūrinių tikslų, padedančių įtvirtinti gėrį žmoguje.

NEOTOMIZMAS Padėti įsisavinti doros ir religijos idealus, padedančius suartėti su aukščiausiu gėriu – Dievu.

PERENIALIZMAS Ugdyti racionalią asmenybę.

ESENCIALIZMAS Ugdyti naudingą ir kompetentingą asmenybę.

PRAGMATIZMAS Ugdyti individą, mokantį spręsti gyvenimo problemas.

PROGRESYVIZMAS Ugdyti individą, atsižvelgus į jo interesus ir poreikius.

SOCIALINIS

REKONSTRUKCIONIZMAS Ugdyti individą, gebantį pertvarkyti visuomenę bei kurti naują.

EGZISTENCIALIZMAS

Rengti ugdytinį priešintis išoriniams poveikiams, saugoti individualybės savitumą.

HUMANIZMAS Padėti ugdytiniui išreikšti save ir tapti geresniu, harmoningai gyvenančiu žmogumi.

Ugdymo tikslų samprata.

Tikslas yra veikos ir elgesio motyvacijos komponentas. Motyvacija (vidinių veikimo priežasčių seka) ne tik sukelia veiksmus, bet ir suteikia jiems kryptį, nuo jos priklauso veikimo intensyvumas, patvarumas, stabilumas. Tai, kad motyve glūdi veikimo kryptis, leidžia kalbėti apie veikimo tikslą.

Tikslo pasirinkimą lemia daugelis veiksnių: poreikiai, vidinės vertybės, interesai, patirtis. Ugdymo tikslo pasirinkimą lemia individo, šeimos, tautos, bendruomenės, visuomenės, valstybės, kultūros, religijos ir kt. Poreikiai, interesai, pažiūros, filosofija ir kt. Todėl keliama įvairių ugdymo tikslų.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 579 žodžiai iš 1106 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.