Turinys:
Titulinis lapas…………………………………………………………………………1psl.
Ukmergės miesto herbas…………………………………………………………2psl.
Įvadas…………………………………………………………………………………….2psl.
Ukmergės miesto istorija………………………………………………………..2psl.
Lankomos vietos…………………………………………………………………….3psl.
Ukmergės miesto nuotraukos………………………………………………….4psl.
Turinys…………………………………………………………………………………..5psl.
Informacijos šaltiniai………………………………………………………………6psl.
Ukmergė – tai nedidelis, bet labai įdomus, gražią istorinę praeitį, perspektyvią ateitį turintis Lietuvos lopinėlis.Šimtmečių pėdsakai byloja apie amžinąją šio krašto gyvastį – meilę ir darbą tų, kuriems likimas jį skyrė tėviške… Rajono centras – Ukmergė įkurta 1225 metais. Deltuvos, Pabaisko žemės susiję su Lietuvos valstybės pradžia, svarbiausiais jos gyvenimo įvykiais. Ukmergės kraštas didžiuojasi išauginęs pirmąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną, daug kitų iškilių žmonių. Patogi geografinė padėtis lėmė tai, kad Ukmergė visada buvo tradiciniu pramonės centru, garsėjančiu baldų gamintojais, metalo apdirbėjais, lengvosios pramonės darbuotojais, amatininkais. Ukmergiečiai, remdamiesi stipriosiomis rajono pusėmis – istoriškai susiformavusiu administraciniu centru, palankia geografine padėtimi, žmogiškaisiais resursais, gerai išvystyta infrastruktūra, aktyvia visuomeninių organizacijų veikla – siekia išvystyti rajoną taip, kad jame būtų gera ir patogu gyventi.
Ukmergės miesto istorija
1792 m. gegužės 22 d. karalius Stanislovas Augustas patvirtino anksčiau kitų didžiųjų kunigaikščių duotas privilegijas ir vietoje per gaisrus žuvusių dokumentų išdavė Renovacijos (atnaujinimo) diplomą, kurio miesto gyventojai buvo atleisti nuo daugelio prievolių:
„…mes, Karalius,(…) norėdamas minėtam Ukmergės miestui ir jo piliečiams laisvės ir apsaugą užtikrinti, į gerovę ir tvarką atversti, (…) laisvais pripažįstame visus piliečius (…). (…) minėtą Ukmergės miestą kartu su jo piliečiais iš visų jurisdikcijų (…) išbraukiame, (…) miesto valdymo didesnei garbei jam herbą, to miesto išrinktą, suteikiame.“
Ukmergė (iki nepriklausomos Lietuvos laikų vadinosi Likmerė) įkurimo data laikomi 1225 metai. Ukmergės pilis ilgą laiką pastodavo kelią kryžiočiams ir kalavijuočiam į du svarbius Didžiosios lietuvos kunigaikštystės centrus – Vilnių ir Trakus. Jau Vitauo laikais Ukmergė buvo neeilinis punktas. 1435 m. po Pabaisko mūsio Ukmergė, gavusi miesto teises, ėmė augti, išsiplėtė prekyba, atsirado šiokia tokia pramonė, kūrėsi amatininkai, pirkliai. Jie daugiausiai prekiavo su Vilniumi ir Ryga. Vienas transporto kelių buvo navigacija valdžios prižiūrima Šventąja. 1486 m. minimas Vilkmergės miestas, 1528 m. apskritis, 1554 m. – seniūnija. 1685 m. mieste pastatyta sinagoga. XVII a. antroje pusėje minima parapinė mokykla. 1742 m. Ukmergėje įkurdinti pijorai, pastatyta Švenčiausios Trejybės bažnyčia (o pirmoji – Šveto Petro ir Povilo – bažnyčia įsyeigta 1387 m., viena iš pirmųjų Lietuvoje). Prie jų vienuoplyno veikė šešių klasių mokykla. Po 1831 m. sukilimo mokykla ir vienuolynas buvo uždaryti. Dauguma bažnytinių žemių nusavinos ir atiduotos kuriamai provoslavų cerkvei – ji pradėjo veikti 1841 m. XVII a. pradžia buvo nelaiminga Ukmergei: 1700 – 1701 m. miestą nuniokojo sudegė didžioji dalis namų, žuvo daug vertybių, gyventojų turtas buvo išplėštas. 1711 – 1712 m. Ukmergę ištiko maras. Po jo mieste nelikę nė vieno gyventojo – vieni išmirę, kiti išbėgioję. 1733, 1765, 1781, 1782, 1787m. miestą siaubė gaisrai – kai kuriais metais net po kelis kartus, tačiau Ukmergė atkakliai kėlėsi iš griuvėsių ir pelenų ir XVIII a, antroje pusėje ėmė atsigauti.
Prijungus Lietuvą prie Rusijos, magdeburgiškoji miesto savivaldos teisė buvo palaipsniui panaikinta. Per 1812 m. karą Ukmergė, buvusi svarbiu strateginiu punktu, vėl nukentėjo. Apskriti palietė 1831 ir 1863 m. sukilimai. XIX a. Ukmergė vėl kelis kartus degė. Tačiau miestas įsikūręs patogioje vietoje, po visų negandų greit atsistatydavo. 1836 m., nutiesus Daugpilio-Kauno plentą, pastatyta 1 kategorijos arklių pašto stotis, 1838 m. mieste buvo 109 krautuvės, 16 smuklių ir viešbučių, 1850 m. veikė 3 plytinės, alaus darykla, 7 odos dirbtuvės. 1857 m. mieste gyveno 97 pirkliai, 337 amatininkai, veikė 235 krautuvės. 1876-1877 m. pradėjo veikti degtukų fabrikas, 1882 m. – spaustuvė. 1865 m. įsteigta valdinė mokykla. XIX a. viduryje mieste jau būta dalinio vandentiekio, 1897 m. mieste gyveno 13532 gyventojai. Iki XIX a. pabaigos iš esmės susiformavo savitos architektūros ir išplanavimo senoji miesto dalis dešiniajame upės krante – urbanistikos paminklas. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pradeda reikštis tautinis judėjimas, kultūrinis gyvenimas. 1907 m. įsteigta berniukų, 1908 m. – mergaičių gimnazija. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Ukmergėje buvo 28 pramonės
įmonėlės, daug krautuvių ir užeigų. 1915-1918 m. vokieičų okupacija miestui atnešė daugybę nelaimių: sudeginti tiltai, sugriauta daug pastatų, nukentėjo gyventojai.