Užienyje gautų pajamų apmokestinimas ir deklaravimas
5 (100%) 1 vote

Užienyje gautų pajamų apmokestinimas ir deklaravimas

Užsienyje gautų pajamų apmokestinimo ir deklaravimo tvarka.

KURSINIS DARBAS

įvertinta 9 balais

2005

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………….3

Pinigai uždirbti nelietuvoje………………………………………………………………………………….4

Lietuvos vienetų struktūrinių padalinių užsienyje gautų pajamų apmokestinimas………7

Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse atskaitymai…………………………………….9

Dividentai ir jų apmokestinimas…………………………………………………………………………11

Nuolatinių Lietuvos Gyventojų užsienyje gautų pajamų apmokestinimas………………. 12

Už samdomą darbą gautų pajamų apmokestinimas……………………………………………….13

Individualios veiklos pajamų apmokestinimas……………………………………………………..16

Užsienio valstybėse sumokėto mokesčio atskaitymas,deklaravimas, pajamų mokesčio

apskaičiavimas ir sumokėjimas…………………………………………………………………………..17

Išvados pasiūlymai……………………………………………………………………………………………19

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………….20

Priedai

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, įsigaliojusio 2002 m. sausio 1d., 55 straipsnyje nustatytas Lietuvos vieneto pajamų (pelno) juridinio tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo mechanizmas. Lietuvos vienetas iš apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio, sumokėtą užsienio valstybėje, Pelno mokesčio įstatymo nustatytą tvarka.

Ne tik Lietuvos Respublikos vienetams, bet ir Lietuvos Respublikos gyventojams yra taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Kai dvi valstybės apmokestina tas pačias pajamas, kurias tas pats mokėtojas gavo per tą patį mokestinį laikotarpį. Šiame darbe ir nagrinėsime smulkiau šio įstatymo privalimus ir trūkumus.

Tyrimo objektas. Užsienyje gautų pajamų apmokestinimo ir deklaravimo tvarka.

Darbo tikslas. Išnagrinėti ir įvertinti Lietuvos vienetų ir Lietuvos rezidentų užsienyje gautų pajamų apskaičiavimą ir deklaravimą.

Darbo uždaviniai.

1. apžvelgti kaip Lietuvos vienetų srtuktūriniai padaliniai apmokestinami užsienyje;

2. nuolatinių lietuvos gyventojų gautų užsienio valstybėse pajamų apmokstinimas.

3. išvados ir pasiūlymai.

I. PINIGAI UŽDIRBTI NELIETUVOJE

Naujuose pelno moksčio įstatymuose įteisintas kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų apmokestinimo principas, pagal kurį Lietuvoje reziduojantis mokesčio mokėtojas įsipareigojamas į savo mokesčio bazę įtraukti tam tikrų rūšių pajamas, uždirbtas per konrtoliuojamąjį užsienio vienetą. Lietuvos mokesčio įstatymuose tokios pajamos vadinamos pozityviosiomis pajamomis.

Į nuolatinio gyventojo arba kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas jos įtraukiamos paskutinę mokesčio laikotarpio dieną. Kadangi pajamos, kurių šaltinis yra užsienyje, paprastai apmokestinamas po to, kai jos pripažįstamos mokesčių mokėtojo pajamomis jo rezidavimo valstybėje. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymui (nuo 2002 m. sausio 1d.), kontroliuojantis Lietuvos apmokestinimasis vienetas taip pat turi prievolę į savo pajamas įtraukti kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviąsias pajamas. Nuo 2003 m. sausio 1d. analogiška prievolė nustatyta ir kontroliuojančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui. Tačiau ne visos pajamos įtraukiamos į pozityviąsaias pajamas ir jos apmokestinamos. Pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsaias pajamas, rūšys, patvirtintos 2002 04 12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 517.

Pagal šias taisykles ne kiekvienas kontroliuojantis Lietuvos vienetas arba Lietuvos nuolatinis gyventojas turi apskaičiuoti pozityviąsias pajamas ir jas įtraukti į savo pajamas, o tik tas, kurio kontroliuojamasis vienetas įregistruotas tam tikroje užsienio valstybėje ar zonoje. Finansų ministro įsakymas Nr.24 nustato „baltąjį“ valstybių sąrašą. Į šį sąrašą įtrauktos Europos Sąjungos valstybės ir beveik visos valstybės, su kuriomis parafuotas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.

Apmokestinamasis vienetas yra kontroliuojamas kontroliuojančio Lietuvos vieneto arba nuolatinio Lietuvos gyventojo, jeigu jis kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir atitinka bent vieną iš šių ktiterijų:

– jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daudiau kaip 50 proc. akcijų ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį;

– jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra nemažesnė kaip 10 proc. akcijų į paskirstytojo penlo dalį arba išimtinių teisių jas
įsigyti.

Jeigu kontroliuojantis Lietuvos vienetas arba nuolatinis Lietuvos gyventojas kontroliuoja daugiau kaip vieną užsienio kontroliuojamąjį vienetą, kiekvieno iš jų pozityviosios pajamos apskaičiuojamos atskirai.

Taisyklių, pagal kurias pozityviosios pajamos apskaičiuojamos, įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto arba nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, tikslas – apmokestinti šias pajamas nelaukiant,kol jos grįš į Lietuvą. Jos įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo arba kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Tai kontroliuojančiam Lietuvos vienetui arba nuolatiniam Lietuvos gyventojui yra priskiriamas ir apmokestinamas dar nepaskirstytas kontroliuojamojo užsienio vieneto pelnas. Asižvelgant į tai, tam tikros kontroliuojančio Lietuvos vieneto arba Lietuvos gyventojo pajamas.

Mokesčio administravimo paprastumo tikslas pozityviųjų pajamų apskaičiavimo taisyklės, kai kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro mažiau kaip 5 proc. kontroliuojančio Lietuvos vieneto arba nuolatinio gyventojo pajamų. Tai nuostata kai kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos neviršija tam tikro konkretaus teisės aktuose numatyto pajamų dydžio arba mažiau nei tam tikrą procentą kontroliuojančio vieneto arba nuolatinio gyventojo pajamų, konroliuojantis vienetas arba asmuo atleidžamas nuo prievolės apskaičiuoti pozityviąsias pajamas ir jas įtraukti į savo pajamas.

Pavyzdžiui: kontroliuojantis vienetas X, valdo 75 proc.užsienyje įregistruoto vieneto B akcijų, mokestinis laikotarpis sutampa su kalendorinias metais. Kontroliuojantis vienetas X, vykgydamas veiklą, mokestiniu laikotarpiu gauvo iš viso 1 mln. Lt. pajamų. tarkim ,kad kontroliuojamasis užsienio vienetas B tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu neturi pajamų iš aktyvios veiklos, o kontroliuojamojo vieneto B lizingo pajamos mokestiniu laikotarpiu yra 500 Lt. Šiuo atveju kontroliuojamojo vieneto B pasyviosios pajamos sudarė mažiau kaip 5 proc. kontroliuojančio vieneto X pajamų

(1 000000 Ltx 5 proc.= 50 000 Lt. Matome, kad pajamos 5000 Lt yra mažiau už 50 000)

Taigi kontroliujantis Lietuvos vienetas X neapskaičiuos pozityviųjų pajamų ir jų neįtrauks į savo pajamas.

Kitu atveju kontroliuojamojo užsienio vieneto B pajamos buvo 58 000Lt. Šiuo atveju kontroliuojamojo vieneto B pajamos sudaro daugiau kaip 5 proc. kontroliuojančio vieneto X pajamų (1 000 000 Lt.x 5proc.= 50 000Lt. ), matome, kad 58 000 Lt. yra daugiau už 50 000 Lt.). Taigi kontroliuojantis Lietuvos vienetas X turės apskaičiuoti pozityviąsias pajamas ir jas įtraukti į savo pajams, proporcingų užsienio vienete B skaičiui.

Į pozityvąsias pajamas neįtraukiamos tos pajamos, kurios laikomos neleidžiamais atskaitymai pagal Pelno mokesčio įstatymo 31 str. 1 dalį ir kurias kontroliuojamasis užsienyje vienetas yra gavęs iš kontroliujančio Lietuvos vieneto.

II. LIETUVOS VIENETŲ STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ UŽSIENYJE

APMOKESTINIMAS

Lietuvos vienetai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Kadangi Lietuvos mokesčių teisės aktuose įgyvendinti bendrieji apmokestinimo principai, Lietuvos mokesčių mokėtojams, vykdantiems veiklą ir užsienyje, neturėtų kilti neaiškumų tose valstybėse mokant pelno mokestį ar jį atitinkantį mokestį, Lietuvos vienetui yra svarbu pasitikrinti, ar su ta valstybe, kurioje jis planuoja vykdyti veiklą, yra sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Jei sutarties nėra, kurioje planuojma vykdyti veiklą, nesilaiko bedrųjų apmokestinimo principų, vienetų pajamos gali būti apmokestinamos. Dažniausiai tai gali būti pajamos iš paslaugų veiklos, pavyzdžiui, konsultavimas, rinkodara ir pan.

Kalbant apie Lietuvos vienetų nasavarankiškų struktūrinių padalinių pajamų apmokestinimą labai svarbu išnagrinėti, kas yra Lietuvos vieneto mokesčio bazė. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatas Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Jei Lietuvos vienetas vykdo veiklą, pavyzdžiui, valstybėje X, tai veiklos pajamos valstybėje X pagal tos valstybės teisės aktus apmokestinamos tik tuo atveju, jei veikla vykdoma per nuolatinę buveinę. Nuolatinė buveinė pagal Pelno mokesčio įšstatymo normas suprantama kaip hipotetiškai atskiras vienetas.

Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos „ Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo“:

– tam tikrais atvejais sutartyse nustatoma išimtis, kad valstybė pasilieka teisę pagal sutartį apmokestinti konsultavimo veiklos pajamas prie šaltinio. Be abejo, tokia pozicija nėra teisinga, ji daugiau budinga pokumunistinėms valstybėms, nes taip padidinami tos valstybės vienetų kaštai, o tai mažina valstybės konkurencingumą pasaulio šalyse.

Kita ypatybė:

– kai kuriose valstybėse yra nuolatinių buveinių mokestis. Jis taikomas Kanadoje, Naujoje Zelandijoje, Australijoje, JAV, Puerto Rike ir kitose valstyėse. Iš esmės šis mokestis laikomas kaip „avansinis“ pelno mokestis.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas Lietuvos
privalo įtraukti į pelno mokesčio bazę ir atinkamai apmokestinti visas pasaulines pajamas – iš Lietuvos ir užsienio šaltinių. Nesvarbu, ar jis užsienio valstybėje vykdo veiklą per nuolatinę buveinę ar ne, jis apskaičiuoja apmokestinąmąjį pelną iš pasaulinių pajamų atimdamas leidžiamus atskaitymus, įskaitant ribojamo dydžio leidžiamus atskaitymus ir neapmokestinamąsias pajamas, ir apmokestina apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo nustatytus tarifus. Tačiau jei struktūrinis padalinys yra ne atstovybė, bet struktūrinis padalinys – nuolatinė buveinė, Lietuvos vienetas apskaičiuoja pelną (nuostolį), pagal tos šalies, kurioje vykdoma veikla per nuolatinę buveinę, teisės aktus, ir sumoka pelno mokestį toje šalyje,o vėliau perskaičiuoja nuolatinei buveinei priskiriamą pelną pagal Pelno mokesčio įstatymo normas.

Dažniausiai mokesčių mokėtojams kylantys klausimai dėl apmokestinamųjų pajamų, uždirbtų ir gautų vykdant veiklą per nuolatines buveines užsienyje, yra susiję su įvairiausių per nuolatines buveines patiriamų sąnaudų atskaitymo, t.y. jų pripažinimu leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant pelno mokestį. Tai gali būti ir užsienio valstybėje sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, ir socialinio draudimo sąnaudos, ir užsienio vastybėse sumokėtas kelių mokestis, ir kitos sąnaudos. Be abejo, atskaitymas yra tik vienas – tokios sąnaudos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jei atitinka leidžiamiems atskaitymams Pelno mokesčio įstatymo keliamiems reikalvimus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1508 žodžiai iš 4786 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.