Įžanga
Kasmet Lietuvoje sparčiai daugėja užsienio investicijų. Tai lemia ne tik puiki geografinė padėtis, bet ir kuriama verslui palanki aplinka. 2003 metais į Lietuvą buvo investuota per 13,7 milijardų Lt užsienio kapitalo. 2004 metais investicijos ženkliai padidėjo.
Taigi prieš pradėdami kalbėti apie statistinius duomenis, aptarsime, kas tai yra tos užsienio investicijos, ir kokia investicijų politika vykdoma Lietuvoje.
Užsienio investicijų samprata bei formos
Užsienio investicijos sąvoką galima apibrėžti kaip bet kokio funkcionuojančio kapitalo perkėlimą i kita valstybę.
Užsienio investicijos skirstomos i tris tipus:
1. Portfelinės investicijos
2. Tiesioginės investicijos
3. Kitos investicijos
Tiesioginė užsienio investicija – tai tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Dešimt ir daugiau procentų paprastųjų akcijų arba balsavimo teisių paprastai pripažįstama, kaip žemutinė riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti tiesioginio investavimo įmonės valdyme, t.y. daryti įtaką įmonės valdymui.
Mažesnė, kaip 10 proc. balsavimo teisių užsienio investicija paprastai laikome ne tiesiogine, o portfeline investicija.
Kitos užsienio investicijos, tai visi finansiniai ryšiai su užsieniu nepatenkančios i pirmas dvi dalis.
Tiesioginis investavimas apima visus investavimo būdus, ar tai būtų naujų akcijų ar nuosavybės įsigijimas, ar paprastas kreditavimas, kad investuojanti firma turėtų daugiau nei 10 proc. užsienio firmos akcijų nuosavybės.
Portfelinis investavimas apima tik tuos investavimo būdus, kurie nesuteikia investuotojui teisės kontroliuoti užsienio įmonę.
Skirtumus tarp tiesioginių ir portfelinių investicijų geriausiai traktuoti, kaip kontrolės klausimą. Tačiau turimą nuosavybės dalį ne visuomet galima tiksliai nurodyti. Jei akcinė bendrovė plačiai pasklidusi, tai ir nedidelis akcijų kiekis leidžia valdyti visą įmonę, o kartais ir 100proc. akcijų nuosavybės negarantuoja visiškos kontrolės.
Tiesioginės užsienio investicijos
Pasaulyje labiausiai paplitusios tiesioginės investicijos, kai užsienio investuotojui priklauso didesnė įmonės turto dalis ir jis, dalyvaudamas valdyme, gali kontroliuoti įmonės veiklą. Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas.
Bendroji įmonė – tokia bendradarbiavimo su užsienio partneriais forma, kuriai būdinga:
Bendras su užsienio partneriais kapitalas;
Bendra gamybinė – komercinė veikla
Bendras valdymas
Bendras pelno (nuostolių) bei rizikos pasidalijimas.
Bendrosios įmonės teisinis tipas nustatomas šalių susitarimu, vadovaujantis įmonės registracijos šalyje galiojančiais įstatymais. Galimos šios bendrosios įmonės rūšys.
Individuali (personaline) įmonė;
Tikroji ūkinė bendrija
Komandinė ūkinė bendrija
Akcinė bendrovė;
Žemės ūkio bendrovė;
Kooperatyvinė bendrovė
Pasirenkant įmonės juridinę formą, lemiantis kriterijus yra turtinė atsakomybė.
Individualios (personalinė) įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos turi rbotą, komandinės – mišrią, o akcinės ir uždarosios bendrovės – ribotą turtinę atsakomybę.
Bendrosios įmonės gali būti klasifikuojamos pagal:
Investuojamo kapitalo materializacijos laipsnį:
Akcines (kapitalizuotas)
Kontraktines
Pagal dalyvių skaičių:
Dvišalės
Daugiašalės
Pagal veiklos pobūdį
Gamybinio (pramonės, žemės ūkio, statybos ir kt.) pobūdžio
Negamybinio (turizmo, prekybos ir kt.) pobūdžio
Tiesioginiai investuotojai gali būti individualūs asmenys, akcinės bendrovės , juridinio asmens teises turinčios ir neturinčios personalinės įmonės ir t.t.
Užsienio kapitalo įmone laikomas ūkio subjektas, kurio nuosavas kapitalas priklauso užsienio investuotojui (investuotojams). Užsienio kapitalo įmonę gali steigti tiek užsienio įmonės, tiek užsienio piliečiai ar asmenys b pilietybės, nuolat gyvenantys užsienyje.
Tiesioginė investicija apima ne tik pirminį sandorį, dėl kurio užsimezga santykiai tarp investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės, bet ir visus tolesnius sandorius tarp investavimo įmonės ir užsienio investuotojo. Taigi tiesiogines užsienio investicijas sudaro:
Tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis;
Reinvesticijos – įmonėje likusi tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti pelno dalis, paskirstyta dividendų forma;
Tiesioginio užsienio investuotojoj investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojamoje įmonėje, palūkanos už paskolas ir t.t.
Pagal užsienio investicijų didį šalyje apsprendžiama apie šalies patrauklumą tarptautinei rinkai šalies ekonominis ryšius su kitomis valstybėmis.
Užsienio investicijas sąlygojantys veiksniai
Norint įvertinti užsienio
investicijas sąlygojančius veiksnius, reikia atlikti investicinio klimato analizę. Tai reiškia įvairių veiksniu – socialinių, ekonominių, organizacinių, teisinių, politinių, kultūrinių – tyrimą ir įvertinimą.užsienio investicijų teisinė bazė turi būti sudedamoji valstybės užsienio investicijų dalis.
D
Dabar rinkos arba pereinamojo laikotarpio į rinka sąlygomis gyvena apie 2mlrd. pasaulio gyventojų. Todėl alternatyvos potencialiems užsienio investuotojams praktiškai neribotos. Patirtis rodo, kad daugiausia užsienio investicijų sulaukia tos šalys, kuriose stabili politinė ir ekonominė padėtis, tvirta nacionalinė valiuta ir palanki investicijoms aplinka. Išsivysčiusios šalys minėtas sąlygas atitinka. Todėl jų vertinti nereikia. Kitose šalyse paprastai vertinamas ne tik sąlygų palankumas, bet ir jų dinamika. Sprendimą gali nulemti visiškai subjektyvūs veiksniai, pavyzdžiui, sentimentai savo protėvių žemei, reklamos galia ir t.t. tačiau investuotojas prieš galutinai apsispręsdamas dažniausiai paiso potencialaus investicijų pelningumo.
Tiesioginio užsienio investavimo priežastys ir tikslai