Užsienio investicijos ir investavimo problemos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Užsienio investicijos ir investavimo problemos Lietuvoje

Turinys

I. Įvadas………………………………………………………………..………………………3

II. Investicijų ekonominė esmė…………………………………………………………………………………..5

III. Įmonių, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, steigimas ir Lietuvos patrauklumas investicijoms……………………….…………………………………………7

IV. Einamosios sąskaitos deficito mažinimas………………….……………………………..10

V. Investicijos 1996 – 1999 metais…………………………………………………………………………12

VI. Investicijos 2000 – 2002 metais ………………………………………………………..14

VII. Investicijos 2003 metais ir jų augimo tendencijos…………………………………………………..19

VIII. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvos apskrityse……………………………………..24

IX. Investavimo problemos………………………………………………………………..……………26

X. Išvados………………………………………………………………………………………32

XI. Literatūra……………………………………………………………………………………34

I. Įvadas

Lietuvą nuo senų laikų siejo glaudūs politiniai – ekonominiai ryšiai su pagrindinėmis Europos valstybėmis. Ji priklauso vienam iš dinamiškiausių ir greičiausiai besikeičiančių Europos regionų, kuris žinomas Baltijos valstybių vardu. Lietuva turi plačiai išvystytą infrastruktūrą: geros automagistralės ir geležinkeliai, dujų tiekimo magistralės ir elektros perdavimo linijos, jūrų keltų linijos į Vokietiją, Daniją ir Švediją. Lietuvos pramonės struktūroje tradiciškai dominuoja šios šakos: elektronikos ir chemijos pramonė, staklių gamyba, medžio ir metalo apdirbimo pramonė, statybos, maisto ir lengvoji pramonė, taip pat tekstilės, drabužių siuvimo ir baldų gamybos pramonė. Tačiau kadangi 1999 m. Lietuva turėjo 3,7 mln. gyventojų, ir jos BVP vienam gyventojui buvo 2880 JAV dolerių, ji laikoma maža rinka.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuva ryžtingai pasuko į Vakarus. Su šiuo procesu glaudžiai yra susijusios tiesioginės užsienio investicijos, ypač iš Europos šalių, ir prekyba. Šis procesas kartu su privatizavimu, vietinio verslo įsigijimu ir plynojo lauko investicijomis padeda geriau išnaudoti esamą ekonominę sinergiją ir papildomumą. Pagrindiniai Lietuvos pranašumai – visų pirma nebrangi kvalifikuota darbo jėga, strategiškai patogi geografinė padėtis ir jos pramonės patirtis. Lietuva daug pastangų įdėjo savo normalinei bazei pritaikyti prie OECD ir PPO standartų bei prie ES direktyvų. Šios pastangos Lietuvai ypač padėjo įveikti neigiamus Rusijos krizės padarinius. Vis dar yra pakankamas privatizavimo potencialas, kuris gali pritraukti tiesioginių užsienio investicijų srautus. Bendros ekonomikos perspektyvos per vidutinį laikotarpį yra geros.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos direktyvomis ir nustato investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms. Investicijos apskritai – tai piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Užsienio investicijos apibūdinamos kaip užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje. Investuotojai – Lietuvos Respublika ir užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės – kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar pasitikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą.

Investicijų įstatymas įtvirtina nuostatą, kad Lietuva yra atvira investicijoms iš visų užsienio valstybių bei visų investuotojų. Lietuvos ir užsienio investuotojams užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Investuotojų teises ir teisėtus interesus gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Investuotojai gali investuoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šiais būdais:

1. steigdami ūkio subjektą, įsigydami Lietuvos Respublikos įregistruoto ūkio subjekto kapitalą arba jo dalį;

2. įsigydami visų rūšių vertybinius popierius;

3. sukurdami, įsigydami ilgalaikį turtą arba didindami jo vertę;

4. skolindami lėšas ar kitą turtą ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui;

5. vykdydami koncesijų bei išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis.

Užsienio investuotojas piniginį įnašą į formuojamo ūkio subjekto kapitalą gali įnešti tiek užsienio, tiek Lietuvos nacionaline valiuta.

Užsienio investicijos neleidžiamos į šias ūkines komercines veiklas:
• valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo;

• loterijų organizavimo.

Investuojant į steigiamą ūkio subjektą, kurio veikla yra licencijuojama, ūkio subjektas savo veiklai privalo įsigyti licenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Investuotojai turi teisę įsigyti nuosavybėn visų rūšių nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims investavimo įsigyjant nuosavybėn žemę tvarką, prašymų žemės įsigijimui pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką ir aukcionų nuostatus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Vyriausybė.

Lietuvoje šiandien yra stabilios verslo plėtojimo ir augimo sąlygos, didžiąja dalimi jau atitinkančios ES reikalavimus. Narystė ES tik dar pagerins verslo galimybes vieningoje ES rinkoje. Užsienio investuotojai per Lietuvą gali plėsti savo verslą tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje sujungiant verslo tiltus tarp Rusijos, kitų NVS šalių ir Vakarų Europos. Tiesioginės užsienio investicijos skatina Lietuvoje ekonominio lygio augimą.

Šiame darbe stengiamasi atvaizduoti tiesioginių užsienio investicijų rodiklių augimą, lyginant tai su kitais laikotarpiais. Parodoma, kaip tiesioginės užsienio investicijos sparčiai auga, gerindamos šalies ekonominę padėtį, bei su kokiomis problemomis susiduria užsienio investuotojai. Tam šiame darbe panaudojama 8 duomenų lentelės ir 9 diagramos, kad būtų lengviau suprasti pakitimus. Šiame darbe naudojama medžiaga gauta iš interneto. Darbą sudaro 35 puslapiai.

II. Investicijų ekonominė esmė

Ilgalaikė ir efektyvi firmų veikla, jų teisingas vystymasis bei konkurentabilumo gerinimas didele dalimi priklauso nuo investicinio aktyvumo lygio bei investicinės veiklos apimčių. Klausimų ratas, apimantis kompanijos investicinę veiklą, pareikalauja pakankamai gilios analizės ir praktiškai priimtų valdymo spendimų tam, kad būtų galima efektyviai nukreipti bei formuoti kompanijos investicijų portfelio ekonominį efektyvumą. Atskirų ūkio subjektų bei šalių ekonominė veikla žymia dalimi charakterizuojama vykdomų investicijų apimtimi ir formomis.

Terminas “investicijos” kilęs iš lotyniško žodžio “invest”, reiškiančio “įdėti”. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikslu paskesnio jo padidėjimo. Tuo pačiu kapitalo prieaugio turi pakakti tam, kad investitoriui būtų kompensuota tai, kad jis šiuo periodu atsisako naudoti turimas lėšas, jis turi būti apdovanotas už riziką ir jam turi būti atlyginti būsimi infliacijos nuostoliai.

Kapitalo prieaugio šaltinis ir pagrindinis investicijų įgyvendinimo motyvas yra gaunamas iš jų pelnas. Šie du procesai – kapitalo įdėjimas ir pelno gavimas – gali vykti skirtingais laikotarpiais.

Investicijos – tai įvairių rūšių turtinės ir intelektualinės vertybės, įdedamos į verslą ar kitus objektus ar sferas, ko pasėkoje sukuriamas pelnas arba pasiekiamas koks nors socialinis efektas. Tokiomis vertybėmis gali būti: piniginės lėšos, tiksliniai bankiniai indėliai, pajai, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, išeinančios iš autorinių teisių, patirtis, techninių, technologinių, komercinių bei kitų žinių atsipirkimas, apiformintas kaip techninė dokumentacija, kuri yra reikalinga vienokio ar kitokio proceso organizavimui, teisė naudotis žeme, vandenimis bei kitais resursais.

Investicijos vaidina gana svarbų vaidmenį ekonomikos vystyme ir efektyviame jos funkcionavime. Šį vaidmenį padeda išsiaiškinti terminai “bendrosios investicijos” ir “grynosios investicijos”.

Bendrosios investicijos – tai bendra investicinių lėšų apimtis konkrečiu laikotarpiu, nukreiptų į naują statybą, gamybos priemonių įsigijimą bei prekinių-materialinių atsargų augimą.

Grynosios investicijos – tai bendrųjų investicijų suma, sumažinta amortizacinių suma per atitinkamą laikotarpį.

Grynųjų investicijų dinamikos rodikliai atspindi konkrečios šalies ekonominio išsivystymo charakterį konkrečiame laikotarpyje. Jei grynųjų investicijų suma yra neigiamas skaičius (kai bendrųjų investicijų suma yra mažesnė už amortizacinių atskaitymų sumą), tai reiškia gamybinio potencialo smukimą ir, kaip rezultatas, yra gaminamos produkcijos kiekio mažėjimas. Jei grynųjų investicijų suma lygi nuliui, tai reiškia šalies ekonominio lygio kilimo nebuvimą ir, kaip rezultatas, gamybinis potencialas lieka nepakitęs. Jei grynųjų investicijų suma yra teigiamas skaičius, tai reiškia, kad šalies ekonomika yra kilimo stadijoje, nes vykdo gamybinio ir kitokio potencialo augimo politiką. Tokia situacija charakterizuojama kaip “besivystančios ekonomikos šalis”.

Grynųjų investicijų kiekio padidėjimas skatina pajamų didėjimą. Esant tokiai situacijai, pajamų sumos augimo tempai žymiai viršija investicijų apimties augimo tempus.

Investicijų apimtys priklauso nuo įvairių ekonominių ir ne tik faktorių. Ko gero labiausiai investicijų apimtys priklauso nuo gaunamų pajamų paskirstymo tarp vartojimo ir taupymo. Esant vidutiniškai mažoms vieno asmens pajamoms, pagrindinė jų dalis tenka vartojimui. Pajamų augimas didina
bei taupymo dalis tiek kokybine, tiek kiekybine prasme. Taupymo dalis didėja sparčiau nei vartojimo. Ši taupymo pajamų dalis yra pagrindinis investicijų resursas.

Augant pragyvenimo lygiui, lėšos, skiriamos maistui, nusistoja viename lygyje, o lėšos, skiriamos ne maistui, auga sparčiau ir artėja į begalybę. Šios lėšos ir yra pagrindinis investicijų šaltinis.

Iš to galima padaryti išvadą, kad santykinis santaupų didėjimas atitinkamai didina investicijų apimtis ir atvirkščiai.

Didelę reikšmę investicijų apimtims turi paskolų palūkanų normos dydis. Taip yra todėl, kad investicinio proceso eigoje yra naudojamas ne tik nuosavas, bet ir skolintas kapitalas. Jei laukiama grynojo pelno norma viršija paskolų palūkanų normos dydį, tai esant bendroms sąlygoms galima tikėtis, kad investavimas bus sėkmingas. Paskolų palūkanų normos dydžio didėjimas mažina investicijų apimtis ir atvirkščiai.

Tarp faktorių, turinčių ženklią įtaką investicijų apimties pasikeitimui, reikėtų atkreipti dėmesį į infliacijos tempą. Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo didesniu procentu nuvertės būsimas pelnas iš investicijų ir tuo mažiau bus suinteresuotumo didinti investicijų apimtis (ypatingą reikšmę šis faktorius turi ilgalaikėms investicijoms).

Sąlyginis taupymo ir pajamų svoris priklausomai nuo visuomenės pragyvenimo lygio turi tiesioginę reikšmę investicijų apimtims. Esant vidutiniškai aukštoms pajamoms, eiliniai investuotojai dalį savo lėšų gali skirti kaupimui. Kaupimas gali pasižymėti ne tik vertybinių popierių įsigijimu ar indėlių banke padėjimu. Tai gali atsispindėti lizinguojant, draudžiantis gyvybę kaupiamuoju kaupimu ir t.t.

Laukiama pelno norma turi taip pat labai svarbią įtaką investicijų apimčių didėjimui. Jei laukiama pelno norma yra didesnė už vidutinę, tai reiškia, kad ūkio subjektai bus linkę daugiau pelno skirti investicijoms arba padidinti dividendų procentą, kuris atsilieps teigiamai akcininkų pajamoms.

III. Įmonių, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, steigimas ir Lietuvos patrauklumas investicijoms

Įmonių, į kurias yra investuotas užsienio kapitalas, apmokestinimo sąlygos negali būti blogesnės, negu taikomos Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims. Investuotojas turi teisę į jam nuosavybės teise priklausantį pelną (pajamas), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sumokėjęs mokesčius, konvertuoti į užsienio valiutą ir (ar) pervesti į užsienį be apribojimų. Investavimo laisvosiose ekonominėse zonose ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas bei atskirų laisvųjų ekonominių zonų steigimo įstatymai.

Įmonių, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką bei juridinį statusą nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, atitinkami įmonių teisinių formų įstatymai, o įmonių įregistravimą reglamentuoja juridinių asmenų registro nuostatai. Įmonės, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, registruojamos Juridinių asmenų registre, kurį administruoja VĮ Registrų centras.

Visų šalių įmonės, norėdamos steigti įmones Lietuvoje privalo legalizuoti savo dokumentus, t.y. atlikti tokią procedūrą, po kurios įmonės iš užsienio valstybės dokumentai įgyja juridinę galią Lietuvos Respublikoje. Dokumentų legalizavimo funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių bei konsulinių įstaigų užsienio valstybėse pareigūnai. Šie pareigūnai legalizuoja dokumentus, išduotus užsienio valstybės institucijų, jei šie dokumentai yra pateikiami Lietuvos Respublikoje ir jeigu dokumentai nėra patvirtinti pažyma (Apostille), numatyta Hagos konvencijoje. Užsienio valstybių įmonių dokumentai legalizuojami, jei jie yra legalizuoti dokumentą išdavusios valstybės Užsienio reikalų ministerijoje ar konsulinėje įstaigoje. Jeigu Lietuvos Respublika yra pasirašiusi su užsienio valstybe sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, dokumentai, parengti ar patvirtinti vienos iš susitariančių šalių kompetentingos įstaigos, kitos susitariančios šalies teritorijoje, turi įrodomąją galią ir nelegalizuoti. Šiuo metu tokios sutartys pasirašytos su šiomis valstybėmis: Lenkija, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Moldova, Kazachstanu, Uzbekija, Latvija ir Estija.

Pastarųjų penkerių metų bėgyje Lietuva tapo viena iš populiariausių ir patraukliausių vietų regione užsienio investicijoms. Pagrindinės priežastys – aukštos kokybės bei daug pigesnė alternatyva nei analogiška veikla Vakaruose. Be to, akivaizdus ekonomikos augimas, pastovi ir stabili valiuta, įvairi verslo šakų aplinka bei teisės aktų, užtikrinančių investuotojų saugumą bei nediskriminavimą, egzistavimas bei taikymas nebekelia abejonių nei Lietuvos, nei užsienio investuotojams, jog investuoti Lietuvoje naudinga ir saugu.

1 pav. Kaupiamosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, 2003 07 01 duomenys [15]

2 pav. Kaupiamosios užsienio investicijos pagal šalis, 2003 07 01 duomenys [15]

3 pav. Tiesioginės užsienio investicijos pagal veiklą, 2003 07 01 duomenys (%) [15]

1 pav. pateikti duomenys apie kaupiamąsias tiesiogines užsienio
investicijos Lietuvoje 2003 07 01 duomenimis rodo, kad kasmet investicijos į Lietuvą augo proporcingai. Kaip matome iš 2 pav., pagrindinės investuotojos ir Danija, Švedija ir Estija. Užsienio investuotojams patraukliausios gamybos ir finansinio tarpininkavimo sferos.

Šiuo metu yra sudarytos ir taikomos dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys tarp Lietuvos bei Austrijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Danijos, Graikijos, Vokietijos, Estijos, Izraelio, Kazachstano, Kinijos, Pietų Korėjos, Latvijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaures Airijos karalystės, Ukrainos, Venesuelos, Slovėnijos, Argentinos, JAV, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Liuksemburgo ekonominės sąjungos, o pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios sutartys su Kuveitu, Moldavija, Portugalija, Rusija, Uzbekistanu, Vengrija, Airija, Vietnamu.



IV. Einamosios sąskaitos deficito mažinimas

Vienas iš pagrindinių Lietuvos ekonominės politikos uždavinių – einamosios sąskaitos deficito mažinimas. Didelio einamosios sąskaitos deficito keliamą riziką mažina pakankami tarptautiniai rezervai, kurie 1999-ųjų metų rugsėjo pabaigoje sudarė 1218 mln. USD (4872 mln. Lt.). Einamosios sąskaitos deficitas finansuojamas daugiausia iš didėjančių užsienio investicijų ir nedaug iš tarptautinių rezervų.

4 pav. Einamosios sąskaitos deficitas [4]

Lietuvos skola nėra didelė. Tačiau pavojų kelia stabilus jos augimas. 1999-ųjų metų rugpjūčio pabaigoje užsienio skola pasiekė 7650 mln. Lt. (1912.5 mln. USD) arba apie 18 proc. BVP lygį, kai, palyginimui, 1998 metų rugpjūčio pabaigoje bendra užsienio skola sudarė 5886 mln. Lt (1471.5 mln. USD). Užsienio skola vienam gyventojui siekė 2067 Lt (516.7 USD). Bendra valstybės skola 1999 metų rugpjūčio pabaigoje buvo 10836 mln. Lt. (2709 mln. USD) arba apie 25 proc. BVP.

Sėkmingas įmonių privatizavimas bei restruktūrizavimas buvo pagrindinė teigiamų pokyčių priežastis. 1995 metais investicinė veikla ypač suaktyvėjo. 1999 metų pirmojo pusmečio pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 7467.5 mln. Lt (1866.9 mln. USD), tuo tarpu 1995 metų pabaigoje – 1406.4 mln. Lt (352 mln. USD). 1999 metų pirmojo pusmečio pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui siekė 2017.7 Lt. (504.4 USD). Stambiausias privatizavimo sandoris buvo 60 proc. valstybės dalies „Lietuvos Telekome“ pardavimas Amber Teleholding A/S konsorciumui. Valstybės dalis daugumoje valstybinių bankų, laivininkystės bendrovių buvo parduota artimiausioje ateityje. Kaip ir buvo tikimasi, 1999 – 2000 metais tiesioginės užsienio investicijos didėjo tuo pačiu tempu kartu su greitai vykstančiu privatizavimo procesu.

Daugiausia buvo investuojama į išgaunamąją ir apdirbamąją pramonę (32 proc.), didmeninę bei mažmeninę prekybą (23 proc.), ryšius (18 proc.), finansinį tarpininkavimą (12 proc.). Daugiausia investicijų Lietuva sulaukė iš Švedijos (18.2 proc.), JAV (14.5 proc.), Suomijos (10.4 proc.), Danijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.

Lietuvoje nuolat buvo ir yra ieškoma naujų būdų, kaip pritraukti daugiau užsienio investicijų ir sukurti jiems palankesnę investicinę aplinką. Nes tiesioginių užsienio investicijų apimties didinimas yra viena iš pagrindinių priemonių einamosios sąskaitos deficitui sumažinti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2491 žodžiai iš 8217 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.