Uzsienio investicijos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Uzsienio investicijos Lietuvoje

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………3

1. UŽSIENIO INVESTICIJOS………………………………………………………………4

1.1. Užsienio investicijų formavimasis Lietuvoje……………………………………….4

1.2. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje………………………………………….6

1.3. Užsienio kapitalo investavimas Lietuvoje…………………………………………..8

1.3.1. Tiesioginis užsienio kapitalo investavimas……………………………………9

1.4. Užsienio investicijas Lietuvoje sąlygojantys kriterijai……………………………12

1.5. Užsienio investuotojų ir šalies ekonomikos stabilumo priklausomybė: investuotojo požiūris………………………………………………………………..……14

2. UŽSIENIO INVESTICIJŲ LIETUVOJE SKATINIMAS IR APSAUGA……………15

3. UŽSIENIO INVESTUOTOJŲ LIETUVOJE TEISINIS REGULIAVIMAS…………17

4. VYRIAUSYBĖS EKONOMINĖ POLITIKA…………………………………………..19

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………20

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………..21

ĮVADAS

Šalies plėtrą sąlygoja daug veiksnių. Kai kurie iš jų yra specifiniai šaliai, kai kurie – bendri visoms šalims. Visų šalių ekonominę raidą lemia užsienio investicijos. Besivystančiose šalyse, kur žemas darbo našumas, atsilikusios gamybos technologijos ir technika, tik užsienio kapitalas gali sudaryti galimybes pagreitinti šalies ekonominį augimą, pakelti darbo našumą, investuojant į gamybos priemones. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse dėl aukštų gamybos sąnaudų investicijos neduoda pelno, ir verslininkai ieško būdų kapitalui išvežti į atsilikusias šalis, kur žemesnis gyvenimo lygis, o kartu ir pigi darbo jėga.

Tiesioginis užsienio investicijų pritraukimas yra svarus šalies ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo gamybos augimo, finansinio stabilumo, verslo infrastruktūros, politinių sprendimų, apmokestinimo, privatizavimo ir kt.

Manau, jog kiekviena valstybė privalo reguliuoti užsienio investicijas, kad jos būtų nukreiptos į labiausiai investicijų stokojančias šakas. Teritorinis investicijų paskirstymas yra viena svarbiausių ekonominės plėtros problemų. Pasaulyje nerastume nė vienos valstybės, kuri neturėtų ryšių su užsieniu. Vienas tokių ryšių su užsieniu būdų yra užsieniečių kapitalo investavimas šalyje. Didėjant pasaulyje demokratinių valstybių, jų ekonomikai tampant vis atviresnei, didėja tarptautiniai ryšiai, tarp jų ir tiesioginės užsienio investicijos. Tokie patys procesai vyksta ir Lietuvos Respublikoje.

Pirmajame skyriuje aptariau užsienio investicijas, t.y. paanalizavau užsienio investicijų formavimąsi Lietuvoje, aptariau tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dinamiką ir struktūrą šiandien, nagrinėjau užsienio kapitalo investavimo būdus Lietuvoje, aptariau užsienio investicijas Lietuvoje sąlygojančius kriterijus, užsienio investicijų ir šalies ekonomikos stabilumo priklausomybė: investuotojo požiūrį.

Antrajame skyriuje aptariau užsienio investicijų Lietuvoje skatinimą ir apsaugą.

Trečiajame – nagrinėjau užsienio investicijų Lietuvoje teisinį reguliavimą.

Ketvirtajame – aptariau Vyriausybės ekonominę politiką. Nagrinėjau, kokį svarbią rolę vaidina šalies įstatymai pritraukiant užsienio investicijas.

1. UŽSIENIO INVESTICIJOS

Investicijos plačiąja prasme yra gana paplitęs reiškinys ir tampa vienu iš svarbesnių įrankių ekonominiams tikslams pasiekti. Sėkmingas investavimo procesas gali užtikrinti sėkmingą įmonės veiklą, duoti pelną, ir atvirkščiai, netinkamai valdant investicijas, neapskaičiuojant ir neįvertinant įvairių veiksnių galima susilaukti nuostolių.

Yra skiriamos dvi investicijų rūšys – finansinės (portfelinės) ir materialiosios (realiosios, fizinės) investicijos. Įmonės finansinės investicijos reiškia, kad įmonė panaudoja savo lėšas vertybiniams popieriams (akcijoms, obligacijoms) įsigyti ar laiko tas laisvas lėšas depozitinėje sąskaitoje ir iš to gauna palūkanas ir t.t. Materialiosios (realiosios) investicijos dažniausiai reiškia, kad įmonė panaudoja lėšas ilgalaikiam turtui, kuris bus naudojamas tos įmonės versle įsigyti. Šios investicijos į materialinę gamybą gali būti skirstomos pagal įvairius kriterijus. Dažniausiai tokios investicijos suskirstomos pagal jų tikslinę paskirtį gamyboje, t.y. kokiems objektams sukurti jos panaudojamos.

Investicijos gali būti panaudojamos [7,336]:

 naujoms gamybos priemonėms (staklėms, transporto priemonėms) sukurti ar įsigyti;

 kapitalinei statybai (naujos įmonės statybai);

 verslui tobulinti (modernizuoti);

 naujam produktui sukurti ir jo gamybai įdiegti;

 nusidėvėjusiam ilgalaikiam turtui pakeisti;

 naujoms technologijoms ir gamybos būdams panaudoti;

 naujiems pažangiems gamybos organizavimo ir valdymo metodams įdiegti ir pan.;

 personalui mokyti, kvalifikacijai tobulinti ir pan.

Kiekvienai investicijai yra budingi trys svarbūs bruožai:

• investavimo metu ko nors dabar
atsisakoma;

• investuojant tikimasi naudos ateityje;

• investuojant visada rizikuojama.

Investicijos (ir ypač užsienio) tampa pagrindu šalių perėjimo iš planinė į rinkos ekonomiką stabilizavimo ir efektyvinimo būdu. Užsienio investicijų šalyje apimtis parodo tos šalies patrauklumą tarptautinei bendrijai bei jos stabilumo rodiklį.

1.1. Užsienio investicijų formavimasis Lietuvoje

Tiesioginis užsienio kapitalo investavimas į gamybą Lietuvoje, prasidėjo 1987 m., kai buvo įsteigta pirmoji bendra Lietuvos – Vengrijos įmonė Liettara –Volanpak. Nuo tada tiesioginis užsienio kapitalo investavimas tapo būdingu Lietuvos ekonomikos bruožu. Tačiau ši, iš esmės tuo laikotarpiu nauja, tarptautinė bendradarbiavimo forma nepaplito, nes nebuvo svarbiausios sąlygos, garantuojančios įsteigtos įmonės veiklos sėkmę. Ta sąlyga – tai teisnių aktų sistema, reguliuojanti visą investicinį procesą: naujo ūkio subjekto atsiradimą ir jo veiklą; kapitalo, prekių, darbo jėgos ir nematerialių vertybių (pramoninės nuosavybės objektų) judėjimą iš vienos valstybės į kitą; investicinio proceso dalyvių nuosavybės santykius; jų teises ir garantijas. Tai sukurti ir įgyvendinti gali tik suvereni valstybė.

Pirmaisiais pokario metais pramonė daugiausia buvo koncentruojama didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Planuota sukurti pagrindinių Lietuvos miestų sistemą..

Prieš nepriklausomybės atgavimą Lietuvos ekonomika labai priklausė nuo prekybos su kitomis sovietinėmis respublikomis. Tuomet eksportas sudarė beveik 50 proc. BNP, o nutrūkstant prekybiniams ryšiams su buvusiomis SSRS respublikomis, BNP ėmė sparčiai mažėti 1990 – 1991 m. ir ypač 1992 m. Investiciniai procesai Lietuvoje pagyvėjo tik atkūrus nepriklausomybę ir priėmus svarbiausius ūkinę veiklą reguliuojančius įstatymus, tarp jų ir Užsienio investicijų įstatymus. Todėl 1991 m. Lietuvoje buvo užregistruota jau septynis kartus daugiau bendrų ir užsienio kapitalo įmonių negu per ankstesnius trejus metus. Lietuvos ekonomika pamažu pradėjo stabilizuotis, sumažėjo infliacija. Valstybės statistikos duomenimis, 1993 m., palyginti su ankstesniais užsienio investicijų padvigubėjo iki 200 mln. Lt., tai rodo Europos investuotojų susidomėjimą Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos rinka.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, regioninės plėtros pagrindu tapo visų gyvenimo sferų integracija. Šiuo metu užsienio kapitalo investicijoms, kaip ir prieškario laikotarpiu, patraukliausia, Vakarinė Lietuvos dalis, kurios centras – Klaipėdos uostas.

Taigi iki 1994 m. sausio 1 dienos į Lietuvą buvo investuota beveik 200 mln. JAV dolerių užsienio kapitalo. Pusę šių investicijų įdėta 1993 metais. Vis daugiau ir turtingesnių investuotojų atvyko į Lietuvą iš Vakarų, o iš Rytų jų pastebimai mažėjo. Tai iliustruoja užsienio investicijų kitimas pagal įmonių investuotojų skaičių ir įstatinio kapitalo dydį (žiūrėti 1 lentelę [4,5] ).

1 lentelė

Užsienio investicijos pagal įmonių skaičių ir įstatinio kapitalo dydį

Metai Įmonių skaičius Įstatytis kapitalas (tūkst.Lt) Užsienio investicijos (tūkst.Lt) Užsienio investicijų lyg.svoris visame įstatiniame kapitale (proc.)

1897– 991 m. 694 18970,1 11131,9 58,7

1992 m. 1399 39187,9 19912,3 50,8

1993 m. 1374 513842,2 294292,9 57,3

1987-1993 m. 3467 572000,2 325337,1 56,9

Tariant, kad JTO turėjo 184 narius, galima teigti, kad investuotojų į Lietuvą geografija tuomet buvo labai plati. Devintojo dešimtmečio pradžioje daugiausia bendrų įmonių buvo įsteigta su partneriais iš Rusijos – 883, Lenkijos – 532, Vokietijos – 494, Jungtinių Amerikos Valstijų – 196. Svarbu ne tai, kiek įsteigiama įmonių, o kiek užsienio kapitalo atplaukia į Lietuvą. Deja, šiuo atžvilgiu tuo metu Lietuva atsiliko nuo kitų Baltijos šalių. Pagal investicijų dydį Lietuvoje tuomet (1994 m.) pirmavo Didžioji Britanija, kuri į mūsų krašto ūkį buvo investavusi 210481240 litų. Tuo metu tai sudarė 35.2 proc. visų užsienio investicijų. Antroje vietoje pagal investicijų dydį buvo Vokietija, investavusi 79629631 litą arba tai sudarė 14.6 proc. visų užsienio investicijų. Trečioje vietoje buvo Rusija, investavusi 43595899 litus, o tai sudarė 9.2 proc. visų užsienio investicijų. JAV investavo 36236229 litus, ir tai sudarė 7.6 proc. visų užsienio investicijų, todėl užėmė ketvirtąją vietą. Lenkijos investicijos į Lietuvą sudarė 25055235 litus, arba 6.1 proc. visų užsienio investicijų.

Greta minėtų didelių investicijų rasime ir simbolinių, sudarančių 100 (Jungtiniai Arabų Emyratai), 330 (Kuveitas), 490 (Marokas), ar net 42 litus (Kosta Rika).

1.2. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje

Integracijos poveikis tarptautiniam verslui priklauso nuo to, ar šalis veikia ekonominės sąjungos viduje, ar išorėje. Lietuvos siekimas tapti vieno stipriausių ekonominių aljansų – Europos Sąjungos – nare išreiškia vieną strateginių mūsų šalies tikslų – stiprinti šalies ekonomiką. Manoma, kad vienas iš tokių Lietuvos ekonomikos stiprinimo būdų yra tiesioginės užsienio investicijos. Tiesioginių užsienio investicijų sąvoka tapo viena iš pagrindinių atspindint šalies ekonomikos ryšius su išoriniu pasauliu.

Tiesioginės užsienio investicijos – tai: nuosavas kapitalas, reinvestuotos pajamos ir kitas
kapitalas. Nuosavas kapitalas – tai nominalus kapitalas, kapitalo rezervai ir nepaskirstytas pelnas, priklausantis užsienio investuotojui. Reinvestuotos pajamos – tai tiesiogiai užsienio investuotojui priskirtų pajamų dalis, kuri nepaskirstyta dividendų forma, taip pat nepervestos užsienio investuotojui priklausančios pajamos. Kitas kapitalas – Tiesioginių užsienio investuotojų ir tiesioginio investavimo įmonių tarpusavio įsipareigojimai, paskolos, išskyrus valstybės vardu ar su valstybės garantija gautas paskolas.

Tiesioginės užsienio investicijos nėra savaiminis tikslas, bet būtina priemonė Lietuvos ekonomikos augimui skatinti. Lietuvoje kapitalo ištekliai yra brangūs ir riboti, kol kas nedidelė šiuolaikinių vadybos bei rinkodaros metodų naudojimo patirtis, tad tiesioginės užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis. Todėl dabar svarbiausiais ekonomikos politikos uždaviniais galima laikyti [9,19]:

– ekonominio efektyvumo didinimą;

– investicinių projektų skatinimą;

– palankesnių teisinių ir ekonominių sąlygų investicijoms sudarymą;

– bankines sistemos tolesnį plėtimą ir stiprinimą.

Tiesioginėms užsienio investicijoms priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visos vėlesnės ekonominės operacijos tarp investuotojo ir investavimo įmonės. Taigi tiesiogines užsienio investicijas sudaro[5,19]:

 tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimas balsavimo teises, t.y. į turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį);

 reinvesticijos – tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti, bet dividendų forma nepaskirstyta, o įmonėje likusi, pelno dalis (taip pat nuo turimų balsavimo teisių procento);

 tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Paskolos, gautos Lietuvos Valstybės vardu ir paimtos su Vyriausybės garantija, nėra tiesioginės užsienio investicijos;

 kitas įmonės kapitalas – tai tiesioginio užsienio investuotojo ir investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas ir t.t.

Nemaža dalis ekonomikos mokslų specialistų ir analitikų prie tiesioginių užsienio investicijų priskiria Lietuvos valstybės vardu gautas paskolas ir paskolas su Vyriausybės garantija, tačiau šios paskolos neatitinka Europos Sąjungos ir daugelio pasaulio valstybių naudojamos tiesioginių investicijų metodologijos reikalavimų.

Žinoma, jog Lietuvos ekonomikos padėties gerėjimo ir stabilizacijos procesą atspindi tiesioginių užsienio investicijų didėjimo tempai. Taigi tikslinga būtų šiame makroekonomikos kursiniame darbe aptarti tiesioginių užsienio investicijų dinamiką, struktūrą.

Vertėtų panagrinėti ir artimiausių Lietuvos kaimynių (Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos) investuotojų skaičiaus 1997 – 2002 m. dinamiką. Taigi Vokietijos investuotojų skaičius Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo didžiausias. Vokietijos investuotojų skaičius didėjo nuo 230 (1997 m) iki 391 (2002 m). Antrą vietą iš nagrinėjamų šalių pagal investuotojų skaičių iki 2002 m.užėmė Rusija, kurios investuotojų skaičius kito nuo 100 (1997 m.) iki 105 (2001 m.), o 2002 m. Šias pozicijas Rusija perleido Estijai, kurios investuotojų skaičius 1997 – 2001 m didėjo nuo 38 iki 106, o 2002 m. sudarė 130 investuotojų. Latvijos investuotojų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu didėjo nuo 41 iki 87. Tuo tarpu Latvijos investuotojų skaičius didžiausias buvo 1998 m., o 2002 m. sumažėjo iki 107 investuotojų.

Lietuvoje svarbi ūkio šaka yra žemės ūkis, tačiau situacija čia komplikuota, nes šiuo metu investuoti į žemės ūkį nėra tikslinga: žemės ūkio produkcija Lietuvoje ganėtinai brangi ir ne visada gali konkuruoti su kaimyninių šalių produkcija. Kadangi šioje ūkio šakoje praktiškai beveik neįmanoma gauti pelno, užsienio kapitalas šią šaką praktiškai aplenkia. Be to Lietuvoje auginamos kultūros nėra perspektyvios. Nors šiuo metu pastebima privačių ūkininkų tendencija naudoti modernias technologijas ir auginti retesnius augalus, tačiau sunku rasti tokiai produkcijai rinką. Taigi šiuo metu žemės ūkyje užsienio kapitalo investicijos yra menkos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1913 žodžiai iš 6286 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.