Užsienio investicijos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Užsienio investicijos Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. UŽSIENIO INVESTICIJŲ SAMPRATA 4

2. INVESTICIJŲ EKONOMINĖ ESMĖ IR FORMOS 6

3. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS IR JAS VEIKIANTYS VEIKSNIAI 8

4. UŽSIENIO INVESTICIJŲ ĮVERTINIMAS LIETUVOJE 11

IŠVADOS 15

LITERATŪRA 16

ĮVADAS

Investicijos – finansinių, materialinių, ir nematerialinių išteklių sąnaudos, investuojamos materialiam, nematerialiam ir finansiniam turtui įsigyti, siekiant gauti tam tikrą ekonominį ar neekonominį efektą, o jų įgyvendinimas grindžiamas rinkos principais ir susijęs su laiko veiksniu, rizika ir likvidumu.

Investicijos patenka į įvairias verslo ir socialines sritis įvairiomis formomis. Kad būtų galima analizuoti, planuoti bei įvertinti investicijas, jos yra skirstomos pagal tam tikrus požymius: pagal investicijų objektus – daiktinės ir nematerialiosios investicijos, pagal dalyvavimą investavimo procese – tiesioginės ir netiesioginės investicijos, pagal investavimo laikotarpį – trumpalaikės ir ilgalaikės investicijos, pagal investicinių lėšų priklausomybę – privačios, valstybinės, užsienio bei bendrosios investicijos, pagal teritoriją – užsienyje ir šalies viduje.

Užsienio investicijos – tai bet kokio funkcionuojančio kapitalo perkėlimas į kitą valstybę. Užsienio investicijos Lietuvoje yra vienas iš esminių ekonominės integracijos į pasaulinę rinką rodiklių bei Lietuvos saugumo ir stabilumo garantų, todėl siekiant paskatinti tolesnį tiesioginių užsienio investicijų augimą, yra būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas esamiems investuotojams bei patraukliu investiciniu klimatu Lietuvoje paskatinti naujas investicijas. Užsienio investicijos ypač svarbios šalims, kurių ekonomika mažiau išplėtota arba pereinamoji, nes jos gali tapti svarbiu šių šalių ūkio plėtros veiksniu. (Eksporto ir investicijų plėtra Lietuvoje / R. Ginevičius, O. G. Rakauskienė, R. Patalavičius ir kt. – Vilnius, 2005. – 159-160 p.)

Darbo tikslas:

Išanalizuoti užsienio investicijas Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

• Aptarti užsienio investicijų sampratą.

• Apibūdinti investicijų esmę ir formas.

• Nustatyti tiesiogines užsienio investicijas veikiančius veiksnius.

• Išanalizuoti užsienio investicijas Lietuvoje.

Darbo metodai:

1. Mokslinės – teorinės literatūros sisteminė analizė.

2. Statistinių duomenų analizė.

1. UŽSIENIO INVESTICIJŲ SAMPRATA

Kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo, turintis kokios nors įmonės akcijų, priklausomai nuo turimo jų skaičiaus, yra laikomas tiesioginiu ar netiesioginiu investuotoju. Tiesiogine investicija vadinama tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Tiesioginio investuotojo tikslas – turėti žymią įtaką įmonės valdyme. Investicija, jei investuojant įsigyta įstatinio kapitalo dalis nesuteikia investuotojui galimybės daryti įtakos įmonės valdymui ir kontrolei, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme vadinama netiesiogine arba portfeline investicija.

Vienos šalies juridinio ar fizinio asmens investicija į kitos šalies įmonę vadinama užsienio investicija. Investicija, kai užsienio investuotojas gali daryti įtaką įmonės, esančios kitoje šalyje, valdymui, vadinama tiesiogine užsienio investicija, o kai nesuteikia teisės daryti įtaką įmonės veiklai – portfeline užsienio investicija.

Užsienio investicijos Lietuvoje yra vienas iš esminių ekonominės integracijos į pasaulinę rinką rodiklių bei Lietuvos saugumo ir stabilumo garantų, todėl siekiant paskatinti tolesnį tiesioginių užsienio investicijų augimą, yra būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas esamiems investuotojams bei patraukliu investiciniu klimatu Lietuvoje paskatinti naujas investicijas. Galima išskirti tokius požymius, kurie parodo tiesioginių užsienio investicijų svarbą šalies ūkiui:

• Sukuriamos naujos darbo vietos. Dažnai užsienio kapitalo turinčios įmonės pradeda veiklą, mažindamos darbuotojų skaičių, bet vėliau, plečiant veiklą, sukuriamos naujos darbo vietos, pagerėja darbo sąlygos, propaguojamas materialinis suinteresuotumas.

• Užsienio investuotojai reguliariai investuoja (reinvestuoja) ir skiria daugiau pinigų darbuotojų kvalifikacijai kelti bei naujiems darbo įgūdžiams formuoti.

• Užsienio investuotojai diegia naujas ir progresyvias vadybos idėjas, kurios keičia senąsias, giliai įsišaknijusias vietinėse įmonėse.

• Vietiniai investuotojai nepajėgūs patenkinti augančių kapitalo poreikių, o privati bendrovė beveik visada produktyvesnė nei valstybinė.

• Tiesioginių užsienio investicijų dėka įdiegiamos modernesnės technologijos, o įmonės verslo sėkmė dažnai apibrėžiama pažangos tempu ir gebėjimu prisitaikyti besikeičiančioje rinkoje.

• Šiuolaikinėje rinkoje dauguma įmonių vertinamos ne dėl turimų pramoninių įrengimų ar darbuotojų kvalifikacijos, bet dėl esamų technologijų ir verslo ryšių. Įmonės, kurios turi stiprius tarptautinius ryšius, gali greičiau perimti naujas technologijas ir įdiegti jas gamyboje.

• Užsienio investicijos yra svarbios užsienio rinkų plėtrai, nes tarptautinės korporacijos turi gerą verslo kontaktų tinklą daugelyje šalių, o tai lemia eksporto augimą.

• Užsienio investuotojai kartu su užsienio kapitalu perduoda ir
verslo ryšius su tarptautinėmis finansų institucijomis (bankais, fondais ir kt.). Tai investicijas priimančiai šaliai padeda gerinti einamosios sąskaitos balansą ir didina šalies pozicijas tarptautinėse kapitalo rinkose.

• Užsienio bendrovės dažniausiai puoselėja skaidraus verslo ir apskaitos tradicijas, yra patikimos mokesčių mokėtojos ir mažiau suinteresuotos neteisėtais korumpuotais ryšiais.

• Tiesioginės užsienio investicijos teigiamai veikia investicijas gaunančios šalies saugumą, skatina didesnį šalies suinteresuotumą išlaikyti ilgalaikį suverenitetą ir demokratijos stabilumą.

• Kitos šalys, žinodamos, kad šalyje sparčiai auga tiesioginės užsienio investicijos, drąsiau remia besivystančios šalies nepriklausomybę ir narystę tarptautinėse organizacijose.

• Jei šalis nepritraukia užsienio kapitalo, ji rizikuoja likti nepastebėta pasaulinėje rinkoje.

Tikslinga užsienio investicijas skirstyti i tris stambias dalis – tiesiogines, portfelines ir kitas užsienio investicijas. Tiesioginės ir portfelinės užsienio investicijos skiriamos pagal užsienio investuotojo įtaką investavimo objektui (žiūr. 1.1. pav.).1.1. pav. Užsienio investicijų rūšys. (Kvainauskaitė V. Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai. – Kaunas, 2003. – 57 p.)

Jei investicijas nagrinėsime kaip finansinį instrumentą, tai perduotos įmonei lėšos, nesvarbu ar suteikus kreditą ar įsigijus akcijų, vis tiek yra investicija. Remiantis šiuo teiginiu, kitoms užsienio investicijoms priskiriami visi finansiniai ryšiai su užsieniu, kurie nepatenka į pirmas dvi dalis. (Eksporto ir investicijų plėtra Lietuvoje / R. Ginevičius, O. G. Rakauskienė, R. Patalavičius ir kt. – Vilnius, 2005. – 160-162 p.)

2. INVESTICIJŲ EKONOMINĖ ESMĖ IR FORMOS

Ilgalaikė ir efektyvi firmų veikla, jų teisinga plėtra bei konkurencingumo gerinimas labai priklauso nuo investicinio aktyvumo lygio bei investicinė veiklos apimčių. Ūkio subjektų bei šalių ekonominė veikla apibūdinama vykdomų investicijų apimtimi ir formomis.

Terminas „investicijos“ kilęs iš lotyniško žodžio „išvest“, reiškiančio „įdėti“. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą siekiant paskesnio jo padidėjimo. Kartu kapitalo prieaugio turi pakakti tam, kad investuotojui būtų kompensuota tai, kad jis šiuo metu atsisako naudoti turimas lėšas, jis taip pat turi būti įvertintas už riziką ir jam turi būti atlyginti būsimi infliacijos nuostoliai.

Kapitalo prieaugio šaltinis ir pagrindinis investicijų įgyvendinimo motyvas yra gaunamas iš jų pelnas. Šie du procesai – kapitalo įdėjimas ir pelno gavimas – gali vykti skirtingais laikotarpiais.

Dažna klaida yra termino „investicijos“ sutapatinamas su terminu „kapitaliniai įdėjimai“. Investicijos šiuo atveju yra lėšų įdėjimas pagrindinių priemonių atnaujinimui (pastatų, įrengimų, transporto priemonių ir pan.). Tuo pačiu investicijos gali būti panaudotos apyvartinėms lėšoms, įvairiems finansiniams instrumentams (akcijos, obligacijos), ar atskiroms nematerialių aktyvų rūšims (patentai, licenzijos, „know-how“). Kapitaliniai įdėjimai suprantami siauresne reikšme ir gali būti kaip viena iš investicijų formų, bet ne jų analogas. Daugumoje apibrėžimų pažymima, kad investicijos yra piniginių lėšų įdėjimas, tačiau kapitalo investavimas gali būti vykdomas ne tik pinigais, bet ir kitomis formomis (turtu, finansiniais instrumentais, nematerialiais aktyvais ir pan.). Investicijų negalima sutapatinti vien tik su ilgalaikiu lėšų įdėjimu. Atskiros investicijų formos yra ilgalaikės, tačiau jos gali būti ir trumpalaikės, pavyzdžiui, trumpalaikiai finansiniai įdėjimai į akcijas, taupomuosius sertifikatus, trumpalaikes obligacijas ir kt.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1222 žodžiai iš 4026 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.