Užsienio investicijos Lietuvoje1
5 (100%) 1 vote

Užsienio investicijos Lietuvoje1

Turinys

ĮVADAS 3

1. UŽSIENIO INVESTICIJOS IR INVESTITORIAI 3

1.1. UŽSIENIO INVESTICIJŲ RŪŠYS 3

1.2. RIZIKA, SUSIJUSI SU TARPTAUTINĖMIS UŽSIENIO INVESTICIJOMIS 6

2. UŽSIENIO INVESTICIJOS LIETUVOJE 7

2.1. VEIKSNIAI, ĮTAKOJANTYS UŽSIENIO INVESTICIJAS 7

2.2. UŽSIENIO INVESTICIJŲ VEIKLOS LIETUVOJE TEISINIS REGULIAVIMAS 11

2.3. UŽSIENIO INVESTICIJŲ LIETUVOJE SKATINIMAS IR APSAUGA 14

2.4. PASTARŲJŲ METŲ PADĖTIS 16

IŠVADOS 21Įvadas

Šiame darbe apžvelgsiu užsienio investicijas, jų rūšis, raidą Lietuvoje, dabartinę situaciją ir perspektyvas. Taip pat pateiksiu pagrindines priežastis, kodėl investitoriai investuoja Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse, su investicijomis susijusią riziką bei pagrindinius veiksnius, lemiančius investicinį klimatą ir įtakojančius užsienio investicijų pasiskirstymą šalyje.

1. Užsienio investicijos ir investitoriai

1.1. Užsienio investicijų rūšys

Terminą “investicijos” ekonomistai vartoja apibūdinti specifinei ekonominei veiklai, susijusiai su turto (įmonių, įrengimų, namų, mechanizmų) pirkimu. Šiuo požiūriu investavimas gali būti panaudojamas kaip ekonominio kilimo jėga.

Užsienio investicijos gali būti kelių formų: tiesioginės užsienio investicijos, portfelinės investicijos ir paskolos. Lietuvoje naudojami keli užsienio kapitalo investavimo būdai. Tai tiesioginės investicijos, steigiant įmones, perkant Lietuvoje veikiančių įmonių akcijas, o taip pat netiesioginės – teikiant kreditus bei paskolas Lietuvos ekonomikai restruktūrizuoti bei gamybai modernizuoti. Tiesioginės užsienio investicijos (direct foreign investment) yra vienoje šalyje esančių firmų investicinės išlaidos įkurti veikiantiems padaliniams kitoje šalyje. Tiesioginėms užsienio investicijoms reikia konkrečios firmos kaip kontrolės objekto šalyje, kurioje investuojama.

Tiesiogine užsienio investicija laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Tiesioginio užsienio investuotojo tikslas – turėti didelę įtaką užsienio šalyje esančios įmonės valdymui.

Portfelinė užsienio investicija – tai užsienio investicija, susijusi su mažesniu kaip 10 proc. nuosavybės teisės lygiu. 10 proc. nuosavybės teisė pripažįstama kaip žemutinė riba, iki kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę daryti įtaką tiesioginio investavimo įmonės valdymui ir nereikalauti absoliučios kontrolės, tačiau OECD rekomendacijose numatoma galimybė šalims būti lanksčioms 10 proc. kriterijaus atžvilgiu. Prie tiesioginių užsienio investicijų kai kurios šalys gali priskirti investicijas (tai daroma ir Lietuvoje) ir su mažesniu negu 10 proc. nuosavybės teisės lygiu, kai investuotojas gali daryti didelę įtaką tiesioginio investavimo įmonės valdymui kitais būdais: atstovaudamas direktorių taryboje, dalyvaudamas politikos formavime, pakeisdamas vadovaujantį personalą, teikdamas techninę informaciją ar ilgalaikius kreditus ir t.t.

Portfelinės investicijos sumažina investuotojo riziką, tačiau ir tiesioginės užsienio investicijos turi savo privalumų. Pavyzdžiui, užsienio investitorius gali efektyviau vadovauti gamybai nei vietinis valdytojas. Antra, atsiranda efektyvesnių technologijų galimybė. Dažnai užsieniečiai nenori patikėti technologinių paslapčių savo partneriams tol, kol patys negali bent iš dalies kontroliuoti gamybos proceso. Trečia, užsienio investuotojas kartais turi išėjimą į didesnes rinkas kitose šalyse. Taigi, tiesioginės užsienio investicijos nėra vien tik pinigų srautas į šalį. Jei investitoriai yra iš geriau išsivysčiusių šalių, jie gali įnešti naujų technologijų taip padarydami įmonę efektyvesne.

Tiesioginiu užsienio investuotoju laikomas fizinis asmuo, akcinė, neakcinė valstybinė arba privati įmonė, vyriausybė, susijusių fizinių asmenų grupė, susijusių akcinių arba neakcinių įmonių grupė, turinti tiesioginio investavimo įmonę užsienio šalyje arba šalyse.

Tiesioginio investavimo įmonėje tiesioginiam užsienio investuotojui priklauso 10 proc. ir daugiau paprastųjų akcijų arba balso teisė akcinėje bendrovėje arba tam ekvivalentiška dalis neakcinės įmonės kapitale.

Maži investitoriai retai investuoja užsienyje. Dažniausiai jiems trūksta specialių žinių, pakankamo pradinio kapitalo ar pinigų apmokėti brangias administravimo ar valdymo išlaidas. Individai ir mažesnės institucijos paprastai į užsienį investuoja per tokius kolektyvinio investavimo mechanizmus kaip ofšoriniai (offshore funds) ar investiciniai fondai.

Pagrindinis netiesioginių investicijų trūkūmas yra tas, kad prarandama dalis kontrolės turtui, į kurį investuojama, lyginant su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Tačiau netiesioginės užsienio investicijos turi ir privalumų – sumažėja rizika prarasti pinigus, nes dažniausiai pinigai investuojami ne į vieną, o į keletą įmonių, be to, jei investuojama per kolektyvinio investavimo mechanizmus, sumažėja akivaizdžių klaidų tikimybė, nes investicijomis rūpinasi specialistai.

Užsienio investicijos padidina šalies ekonominį aktyvumą, sukuria naujų darbo vietų ir padidina valstybės pajamas, surenkamas iš mokesčių. Taip pat gali padidėti konkurencija vietinėse rinkose, susilpnėti
monopolininkų pozicijos, o kitos firmos, priverstos konkuruoti, galbūt pagerins savo produkciją. Be to, yra įrodyta, kad tiesioginės užsienio investicijos turi didesnę įtaką šalies ekonomikai nei vidinės investicijos.

Tačiau dažnai besivystančios šalys kuria barjerus ar kitaip riboja kaptalo iš užsienio atėjimą. Dažniausiai ribojant užsienio investicijas bandoma apsisaugoti nuo užsienio kontrolės ir ekonominio suvereniteto praradimo, stengiamasi pagerinti sąlygas vietiniams gamintojams ar stengiantis neleisti pelnui patekti į užsienį. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad sudarant vietiniams gamintojams šiltnamio sąlygas, kentės ne kas kitas kaip pati šalis ir jos ekonomika. Gamintojai nesistengs gaminti efektyviai ir neieškos naujų gamybos būdų, o tai lems didesnius gamybos kaštus ir didesnes kainas vartotojams. Užsienio kontrolė, žinoma, nėra labai malonus dalykas bet kuriai šaliai, bet tai yra geriausias būdas plėsti ekonomiką besivystančiai valstybei. Be to, nereikia bijoti, kad užsienio investitoriaus uždirbti pinigai paliks šalį. Šalis vis tiek turi naudos iš šių pinigų, nes surenkami mokesčiai, uždirbant šiuos pinigus buvo sukurtos naujos darbo vietos, atsiranda didesnė konkurencija ir pan. Be to, statistika rodo, kad dauguma užsienio investitorių reinvestuoja gautą pelną į tą pačią valstybę. Taigi, labai dažnai investicijų ribojimo politika atsisuka prieš pačius jos taikytojus.

1.2. Rizika, susijusi su tarptautinėmis užsienio

investicijomis

Tarptautinės investicijos susijusios su daugeliu rizikingų veiksnių ir yra gerokai rizikingesnės nei vidinės investicijos. Tačiau didesnę riziką dažnai atperka aukštesni uždarbiai iš užsienio investicijų nei iš vidinių. Užsienio investitorius susiduria su taip vadiama valiutos rizika ir politine rizika. Valiutos rizika susijusi su tuo, kad laikui bėgant kinta užsienio valiutos keitimo kursas ir kinta jis ne visada palankia investitoriui linkme. Dėl valiutos kurso svyravimo investitorius gali prarasti nemažą dalį savo pinigų, tačiau gali ir uždirbti. Politinė rizika yra galymybė, kad žlugs valstybės, kurioje investuojama, vyriausybė, arba bus paskelbti nauji įstatymai, apribojantys tarptautinius išmokėjimus. Pavyzdžiui, jei yra nuverčiama demokratiškai išrinkta vyriausybė, vietinės rinkos gali žlugti iš pamatų, kadangi užsieniečių investiciniai pinigai paliks šalį. Steve Lumby išskiria tokias užsienio investicijų problemas, lyginant su vidinėmis investicijomis:

1. Neįmanoma nuspėti, kaip keisis užsienio valiutos kursai laikui bėgant. Todėl atsiranda rizika, kad bus patirta nuostolių dėl po tam tikro laiko pasikeitusių valiutos kursų.

2. Yra daugybė būdų, kuriais valstybė kurioje investuota, gali pakenkti investuotojui. Tai gali būti mokesčių pakėlimas, pinigų grįžimo į investitoriaus šalį apribojimas ar net investitoriaus turto konfiskavimas be kompensacijos.

3. Užsienio investitoriui, kitaip nei vidaus, daug sunkiau tiksliai įvertinti riziką ir būsimą pelną iš investicijų.

4. Investuojant užsienyje, tampa labai sunku teisingai įvertinti patį projektą ir jo būsimą veiklą. Neaišku, ar projekto veiklą reikėtų analizuoti paties projekto, ar jį įsteigusios kompanijos požiūriu. Problema iškyla dėl skirtingo projekto uždirbto pinigų kiekio ir pinigų kiekio, kuris grįžta į šalį, iš kurios investuojama.

Tačiau, nepaisant visko, rizika dažnai pasiteisina, be to:

1. Daugelis didelių korporacijų dažnai turi unikalias gamybos žinias ar vadybos įgūdžius, kurie gali būti lengvai ir pelningai panaudoti užsienyje, ir kurių atžvilgiu korporacija nori išlaikyti tiesioginę kontrolę. Tokiu atveju, firma tiesiogiai investuos į užsienį. Tai apima horizontalią integraciją arba diferencijuotų produktų, kurie taip pat gaminami ir namuose, gamybą užsienyje.

2. Kita svarbi priežastis tiesioginėms užsienio investicijoms yra noras kontroliuoti reikalingas žaliavas ir taip užsitikrinti pastovias atsargas kiek įmanoma žemesniais kaštais. Tokia vertikali integracija yra daugelio tiesioginių užsienio investicijų pavidalas besivystančiose ar mineralais turtingose išsivysčiusiose valstybėse.

3. Tiesioginių užsienio investicijų pagalba siekiama išvengti muitų ir kitų apribojimų, kuriuos valstybės uždeda importams ar pasinaudoti įvairiomis vyriausybinėmis subsidijomis, kuriomis siekiama skatinti tiesiogines užsienio investicijas.

4. Kitos galimos tiesioginių užsienio investicijų priežastys – įeiti į užsienio oligopolinę rinką tam, kad dalintis pelnu, ar įsigyti perspektyvią užsienio firmą, siekiant išvengti konkurencijos ateityje ir įmanomo eksporto rinkų praradimo.

2. Užsienio investicijos Lietuvoje

2.1. Veiksniai, įtakojantys užsienio investicijas

Valstybės išsivystymo lygį lemia daug faktorių. Vieni būdingi tik konkrečiai valstybei, kiti gali būti bendri daugumai valstybių ar jų grupėms. Būtent toks faktorius, bendras beveik visoms valstybėms, yra užsienio investicijos ir Lietuva čia ne išimtis.

Jau kuris laikas kaip gamyba turtingose ir išsivysčiusiose šalyse yra mažai pelninga ar net nepelninga dėl aukštų gamybos kaštų. Todėl ieškoma pelningesnių kapitalo investicijų. Kita vertus, vis daugėja šalių, bandančių pritraukti užsienio investicijas ir netgi besivaržančių tarpusavyje
užsienio kapitalo, siūlant užsienio ivestitoriams geresnes sąlygas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1516 žodžiai iš 4935 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.