Užsienio investicijos Lietuvoje2
5 (100%) 1 vote

Užsienio investicijos Lietuvoje2

TURINYS

ĮVADAS ……………………………………………………………………………………………………………………………2

1. ĮSTATYMINĖ BAZĖ ………………………………………………………………………………………………………3

2. UŽSIENIO INVESTICIJŲ SKATINIMAS …………………………………………………………………………4

3. INVESTICIJŲ APSAUGA(GARANTIJOS) ……………………………………………………………………….5

4. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ INDEKSAI ………………………………………………………..6

5. INVESTICINIO KLIMATO LIETUVOJE ĮVERTINIMAS ………………………………………………….9

6. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ AUGIMAS ………………………………………………………12

6.1. TUI pagal šalis investuotojas ……………………………………………………………………..13

6.2. Pagrindinės šalys investuotojos …………………………………………………………………..14

6.3. TUI pagal ekonominės veiklos rūšis ……………………………………………………………15

6.4. TUI apskrityse ………………………………………………………………………………………….16

7. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ TENDENCIJOS ……………………………………………….16

IŠVADOS …………………………………………………………………………………………………………………………20

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………..21

ĮVADAS

Svarbią vietą tarptautinių ekonominių santykių sistemoje užima investiciniai santykiai.Lietuvai tapus vieno svarbiausių ekonominių aljansų-Europos Sąjungos-nare reiškia vieną strateginių mūsų šalies tikslų-stiprinti šalies ekonomiką įsiliejant į Europos prekių, paslaugų ir kapitalo rinką.

Tiesioginių investicijų pritraukimas yra svarbus šalies ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo gamybos augimo, finansinio stabilumo, verslo infrastruktūros padėties, politinių sprendimų tobulumo ir strateginio vientisumo sprendžiant apmokestinimo, privatizavimo, biurokratijos kliūčių mažinimo ir kitus aktualius klausimus.Tai nėra paprasta, kadangi kiekviena šalis yra skirtinga savo politiniais, gamybiniais, ekonominiais ir finansiniais bei kitais strateginiais ištekliais, kuriais remiantis plėtojamos investicinių pritraukimo strategijos.

Tiesioginės užsienio investicijos nėra savaiminis tikslas, bet būtina priemonė Lietuvos ekonomikos augimui skatinti.

Lietuvoje kapitalo ištekliai yra brangūs ir riboti, nedidelė šiuolaikinių vadybos bei rinkodaros metodų naudojimo patirtis, tad tiesioginės užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, kelian prekių bei paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas, ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis.Todėl dabar svarbiausiais ekonomikos politikos uždaviniais galima laikyti:ekonominio efektyvumo didinimą, investicinių projektų skatinimą, palankesnių teisinių ir ekonominių sąlygų investicijoms sudarymą, bankinės sistemos tolesnį plitimą ir stiprinimą.

Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas.

Lietuvoje yra keli užsienio kapitalo investavimo būdai:tiesioginės investicijos steigiant įmones, perkant veikiančių įmonių akcijas bei suteikiant šioms įmonėms ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas ir netiesioginės investicijos-teikiant kreditus bei paskolas Lietuvos ekonomikos restruktūrizacijai bei gamybos modernizavimui.

1. ĮSTATYMINĖ BAZĖ

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsienio inveaticijas Lietuvoje yra 1999m. liepos 7d. priimtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, pakeitęs iki to laiko galiojusį LR Užsienio kapitalo investicijų įstatymą.Naujas įstatymas yra suderintas su Europos Sajungos direktyvomis ir nustato investavimo Lietuvos Respublikoje salygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms.

Investicijų įstatymas įtvirtina nuostatą, kad Lietuva yra atvira investicijoms iš visų užsienio valstybių bei visų investuotojų.

Investuotojai gali investuoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (http/web.sugardas.lt) šiais būdais:

1.Steigdami ūkio subjektą, įsigydami Lietuvos Respublikos įregistruoto ūkio subjekto kapitalą arba jo dalį.

2.Įsigydami visų rūšių vertybinius popierius.

3.Sukurdami, įsigydami ilgalaikį turtą arba didindami jo vertę.

4.Skolindami lėšas ar kitą turtą ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui.

5.Vykdydami koncesijų bei išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis.

Užsienio investicijos neleidžiamos į šias komercines-ūkines veiklas:

1.Valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimas.

2.Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ne vaistinės paskirties stipriai
veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gamybos ir pardavimo bei kultūrų, kuriose yra narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, auginimo, perdirbimo, pardavimo.

3.Loterijų organizavimo.

Investuojant į steigiamą ūkio subjektą, kurio veikla pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą ir kitus tą veiklos sritį reglamentuojančius įstatymus yra licenzijuojama, ūkio subjektas savo veiklai privalo įsigyti licenziją.

Investuotojai turi teisę įsigyti nuosavybėn visų rūšių nekilnojamajį turtą.

Užsienio investuotojams taikomi tie patys įstatymai, kaip ir Lietuvos įmonėms.

2. UŽSIENIO INVESTICIJŲ SKATINIMAS

Tiesioginių užsienio investicijų skatinimo tikslas- pritraukti daugiau investicijų Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir plėtojimui.Užsienio investicijų pritraukimas nėra savaiminis tikslas,o tik priemonė skatinti Lietuvos ekonomikos augimą.

Užsienio investicijų skatinimo priemonės nukreiptos sekančių uždavinių sprendimui:

-eksporto augimo,

-naujų darbo vietų kūrimui,

-naujų technologijų diegimui,

-Lietuvos užsienio prekybos balanso gerinimui.

Atskirais įvairių įstatymų straipsniais (http/web.sugardas.lt) reglamentuojamos užsienio investuotojams taikomos lengvatos ir išimtys:

1. LR Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, priimtas 1990 07 31.

8 str.5d. Laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios ne mažiau kaip 30 proc. zonos įmonės įstatinio kapitalo įsigijo užsienio investuotojas reinvestavo ne mažiau kaip 1 mln. JAV dolerių vertės užsienio kapitalą,ši įmonė 5 metus nuo įregistravimo datos nemoka pelno mokesčio, kitus 10 metų moka 50 proc. mažesnį pelno mokestį.

6 d. Jeigu įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki 1993 m. gruodžio 31 d.,jos pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 5 metus nuo įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 proc. mažesniu pelno mokesčiu, o šiam terminui pasibaigus dar 3 metus apmokestinama 50 proc. mažesniu pelno mokesčiu.

7 d. Jei įmonė buvo įregistruota arba užsienio kapitalas buvo investuotas nuo 1994 m.sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d., pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50 proc. mažesniu pelno mokesčiu.

8 d. Įmonė, kurioje užsienio investuotojo užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi 2 mln. JAV dolerių, 3 metus nemoka pelno mokesčio nuo apyskaitinio ketvirčio,kurį pradėtas gauti pelnas,pradžios.Kitus 3 metus ši įmonė moka 50 proc. mažesnį pelno mokestį.

6, 7, 8 dalyse išvardintos lengvatos taikomos tais atvejais, kai įmonė įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas investuotas arba įmonėje užsienio investuotojo užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi 2 mln. JAV dolerių iki 1997 m. balandžio 1 d.

2. LR Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, priimtas 1995 06 28

15. str. 1 d. Investuotojui įsigyjus ne mažiau kaip 30 proc. įmonės įstatinio kapitalo zonoje ir investavus ne mažiau kaip 2 mln. JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, įmonė 3 metus nuo pelno gavimo pradžios nemoka pelno (pajamų) mokesčio, o kitus 3 metus moka 50 proc. mažesnį pelno (pajamų) mokestį.

6 d. Užsienio investuotojų laisvoje zonoje gauti dividentai neapmokestinami.

16 str. Užsienio investuotojai turi teisę teisėtai gautas pajamas (pelną) pervesti į užsienį be apribojimų.

3. LR Koncesijų įstatymas, priimtas 1996 09 10

16str. 1 d. Užsienio įnvestuotojo įnašai į formuojamą arba didinamą užsienio koncesininko įstatinį (nuosavą) kapitalą ir naudojami kaip ilgalaikis turtas įvežami be muito mokesčio.

2. Užsienio fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis ilgalaikis turtas, naudojamas koncesijos sutartyje nustatytai veiklai, įvežamas ir išvežamas be muito mokesčio.

3 d. Pasibaigus koncesijos sutarties galiojimo laikui ar nutraukus šią sutartį ir steigėjo, akcininkų arba pajininkų sprendimu likviduojant užsienio koncesininką, užsienio investuotojui priklausantis turtas išvežamas be muito mokesčio.

4. LR Konstitucija, priimta 1996 12 12

47 str. Užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal LR pasirinktas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama skatinti tiesiogines užsionio investicijas į Lietuvą, 1998 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 81 patvirtino Tiesioginių užsienio investicijų programą bei jos įgyvendinimo priemones.

Šioje strategijoje buvo numatytos priemonės teisinės infrastruktūros, muitų ir mokesčių politikos srityse kurių įgyvendinimas skatintų užsienio investicijų atėjimą į Lietuvą.

3. INVESTICIJŲ APSAUGA (GARANTIJOS)

Investicijų apsaugos ir investuotojų teisių garantijos įtvirtintos LR Investicijų įstatyme (http/web.sugardas.lt). Pagrindinės nuostatos:

1.Valstybės savivaldybės institucijos ir pareigūnai neturi teisės trukdyti investuotojams įstatymų nustatyta tvarka valdyti ir tvarkyti objektą bei juo disponuoti.

2.Žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės ir savivaldos institucijų bei jų pareigūnų veiksmais,turi būti atlyginta.

3.Investuotojai turi teisę kreiptis į teismą, arbitražą ar Tarptautinį
ginčų sprendimo centrą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos su 27 valstybėmis bei su Daugiašale investicijų garantijų agentūra sutartį dėl vietinės valiutos naudojimo ir sutartį dėl teisinės garantuotų užsienio investicijų apsaugos. Be to, pasirašytos sutartys su 25 valstybėmis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo.

Užsienio investuotojai investicinių ginčų atveju turi teisę tiesiogiai kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą, remdamiesi 1996 03 18 Vašingtone priimtos Konvencijos dėl investicinių ginčų tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo. Lietuva taip pat ratifikavo Niujorko Konvenciją, pagal kurią visi užsienio arbitražo priimti sprendimai yra pripažįstami ir vykdomi Lietuvoje.

4. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ INDEKSAI

Užsienio investicijų apimčiai ir veiksmingumui tarptautiniu mastu palyginti (Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2004, p.42) yra naudojami UNCTAD (United Nations Conference on Trade and Development) investicijų indeksai:

1.Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo indeksas (Inward FDI Performance Index).

2.Tiesioginių užsienio investicijų potencialo indeksas (Inward FDI Potential Index).

Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo indeksas yra šalies dalies pasauliniame tiesioginių užsienio investicijų sraute ir jų dalies pasauliniame bendrajame vidaus produkte (BVP) santykis.Šalių, kurių šio indekso vertė lygi vienetui, pritrauktos tiesioginės užsienio investicijos yra proporcingos jų ekonomikos dydžiui. Šalys, kurių šio indekso vertė yra didesnė už vienetą, tiesioginių užsienio investicijų pritraukia daugiau, negu galėtų tikėtis pagal savo BVP. Šios šalys turi palankią teisinę bazę, gerai valdo makroekonominius dydžius arba turi veiksmingą ir mažomis išlaidomis pasižyminčią verslo aplinką, kvalifikuotus darbuotojus, geras makslinių tyrimų galimybes, šiuolaikinę infrastruktūrą, veiksmingą finansinę paramą ir pan. Šalių, kurių šio indekso vertė yra mažesnė už vienetą, ekonomika nėra stabili ar jos konkurecingumo prasme yra silpnos.

Šalių 1988-1990 metų klasifikacija pagal TUI pritraukimo ir potencialo indeksus

(Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2004, p.42)

(pagal World Investment Report, 2002) 4.1.lentelė

Aukštas TUI pritraukimo indeksas

Žemas TUI pritraukimo indeksas

AukštasTUI potencialo indeksas

„Lyderiai“

Australija, Kanada, Azerbaidžanas, Bahreinas, Belgija, Botsvana, Čilė,Liuksemburgas, Kosta Rika, Kinija,Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Prancūzija, Graikija, Latvija, Honkongas, Vengrija, Kazachstanas, Lietuva, Omanas, Malaizija, Malta, Mongolija, Olandija, Norvegija, Naujoji Zelandija, Lenkija, Ispanija, Portugalija, Moldavija, Singapūras, Slovakija, Švedija, Šveicarija, JAV, Taivanis, Tadžikistanas, Tailandas, Trinidadas ir Torbagas, D.Britanija

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1596 žodžiai iš 5198 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.