Įvadas
Lietuva palyginti nedidelė šalis – jos plotas teužima 65.3 tūkst. km2, o gyventojų skaičius 1999 metų pradžioje buvo virš 3.7 mln. Šalies sostinėje – Vilniuje gyvena 578 tūkst. žmonių.
Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esanti, viena iš Pabaltijo valstybių, Lietuva turi geografinės padėties pranašumą pritraukiant investicijas. Ji yra jungtis tarp vienos sparčiausiai besivystančių rinkų – Rusijos ir vieno pažangiausių pasaulio regionų – Europos Sąjungos.
Lietuvos ekonomikos apžvalga
Lietuvoje veikia laisvos rinkos ekonomika. Lietuvos ūkio augimo tempai 2002 m. buvo patys sparčiausi Vidurio ir Rytų Europoje: BVP per praeitus metus išaugo 6.7 %, 2003-2004 m. – prognozuojami 5 % – 6 % BVP augimo tempai. Infliacijos rodikliai svyruoja apie 0 % (2001 m. infliacija siekė 1.2 %, 2002 m. buvo užfiksuota 1 % defliacija). Apie 80 % Lietuvos ūkio yra privatizuota, bankinis sektorius 100 % priklauso privačiam kapitalui. Bendrosios tiesioginės užsienio investicijos 2002 m. siekė 3.8 mlrd. Eurų, t. y. 25 % BVP, bendrųjų tiesioginių užsienio investicijų augimo tempai 2002 m. sudarė 24 % ir tai yra didžiausias rodiklis Vidurio ir Rytų Europoje. Nacionalinės valiutos LITAS keitimo su EURU kursas yra fiksuotas.
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai (2002 m.)
BVP augimas 6.7 %
Nacionalinio biudžeto deficitas 2.2 %
Infliacija 0 %
Nedarbo lygis 11.3 %
Eksporto dalis BVP 40 %
Pagrindinės pramonės šakos: medienos ir medienos gaminių gamyba, chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba, kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, radijo, televizorių ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba, tekstilės gaminių gamyba, drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas, odos ir jos dirbinių gamyba, maisto produktų ir gėrimų gamyba, mašinų ir įrangos gamyba.
Pagrindinė žemės ūkio produkcija: daržovės, vaisiai ir uogos, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, galvijai, kiaulės, paukščiai, pašarai, javai, linas, mėsa, žuvys.
Naudingosios iškasenos: žvyras, smėlis, skaldai gaminti dolomitas, cemento pramonei ir žemės ūkiui tinkama klintis, molis, opoka, durpės, anhidridas.
Pagrindiniai prekybos partneriai:
2002 m. Lietuvos eksportas: Jungtinė Karalystė –13.5 %, Rusija – 12.1 %, Vokietija – 10.3 %.
2002 m. importas į Lietuvą: Rusija – 21.4 %, Vokietija – 17.2 %, Italija – 4.9 %.
Fiskalinė sistema: Pelno mokestis 15 % (žemiausias Vidurio ir Rytų Europoje), dividendų mokestis – 15 %, fizinių asmenų pajamų mokestis – 33 %.
Lietuvos įstatyminė bazė
Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsienio investicijas Lietuvoje yra 1999 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, pakeitęs iki to laiko galiojusį LR Užsienio kapitalo investicijų įstatyma. Naujas įstatymas yra suderintas su Europos Sajungos direktyvomis ir nustato investavimo Lietuvos Respublikoje salygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms.
Investicijų įstatymas įtvirtina nuostata, kad Lietuva yra atvira investicijoms iš visų užsienio valstybių bei visų investuotojų.
Investuotojai gali investuoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šiais būdais:
1) Steigdami ūkio subjekta, įsigydami Lietuvos Respublikos įregistruoto ūkio subjekto kapitala arba jo dalį.
2) Įsigydami visų rūšių vertybinius popierius.
3) Sukurdami, įsigydami ilgalaikį turta arba didindami jo vertę.
4) Skolindami lėšas ar kita turta ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemaža įtaka ūkio subjektui.
5) Vykdydami koncesijų bei išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis.
Užsienio investicijos neleidžiamos į šias komercines-ūkines veiklas:
1) Valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimas.
2) Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ne vaistinės paskirties stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gamybos ir pardavimo bei kultūrų, kuriose yra narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, auginimo, perdirbimo, pardavimo.
3) Loterijų organizavimo.
Investuojant į steigiama ūkio subjekta, kurio veikla pagal Lietuvos respublikos įmonių įstatyma ir kitus ta veiklos sritį reglamentuojančius įstatymus yra licencijuojama, ūkio subjektas savo veiklai privalo įsigyti licencija.
Investuotojai turi teisę įsigyti nuosavybėn visų rūšių nekilnojamajį turta.
Užsienio investuotojams taikomi tie patys įstatymai, kaip ir Lietuvos įmonėms.
Užsienio investicijų skatinimas
Tiesioginių užsienio investicijų skatinimo tikslas – pritraukti daugiau investicijų Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir plėtojimui. Užsienio investicijų pritraukimas nėra savaiminis tikslas, o tik priemonė skatinti Lietuvos ekonomikos augima.
Užsienio investicijų skatinimo priemonės nukreiptos sekančių uždavinių sprendimui:
· eksporto augimo,
· naujų darbo vietų kūrimui,
· naujų technologijų diegimui,
· Lietuvos užsienio prekybos balanso gerinimui.
Atskirais įvairių įstatymų straipsniais reglamentuojamos užsienio investuotojams taikomos lengvatos ir išimtys :
LR Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, priimtas 1990 07 31.
8 str. 5d. Laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios ne mažiau kaip 30 proc. zonos įmonės įstatinio kapitalo įsigijo