Užsienio investicijų įtaka Lietuvos ūkio konkurencingumui didinti
5 (100%) 1 vote

Užsienio investicijų įtaka Lietuvos ūkio konkurencingumui didinti

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. INVESTICIJOS – KAS TAI? 5

1.1. Investicijų rūšys 5

1.2. Investitorius Lietuvos Respublikos bei kitos šalies atžvilgiu 6

1.3. Investicijų ekonominė esmė ir formos 6

1.3.1. Investicijų ekonominė esmė 6

1.3.2. Investicijų formos 8

2. LIETUVOS INVESTICINĖ POLITIKA 10

2.1. Investiciniai procesai 10

2.2. Investuotojų paieška 10

2.2.1. Investicijų Departamento Tikslai 10

2.2.2. Užsienio investuotojai 12

2.3. Phare parama Lietuvai 14

3. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO POLITIKA 17

4. UŽSIENIO INVESTICIJŲ ĮTAKA LIETUVOS ŪKIO ŠAKOMS 19

4.1. Tiesioginės užsienio investicijos 19

4.2. Pramonės konkurencingumas 20

4.3. Smulkus ir vidutinis verslas 21

4.3.1. Padėties apžvalga 21

4.3.2. Reformų tikslas 22

4.3.3. Reformų eiga 22

4.3.4. Finansavimas 23

4.3.5. Ekonominis poveikis 23

4.4. Lietuvos pramonė 23

4.4.1. Pramonės apžvalga 23

4.4.2. Pramonės politikos tikslai 25

4.4.3. Pramonės įgyvendinimas 25

4.4.4. Ekonominis poveikis įgyvendinant konkurencingumą didinančias priemones 26

4.4.5. Investicijų poveikis energetikos sistemai 26

4.5. Žemės ūkis 26

4.5.1. Žemės ūkio apžvalga 26

4.5.2. Žemės ūkio politikos tikslai 27

4.5.3. Žemės ūkio ekonominis poveikis 28

IŠVADOS 29

LITERATŪRA 31

ĮVADAS

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomika labai pasikeitė: labai išaugo ekonomikos atvirumo ir liberalizacijos laipsnis, pakito ūkio struktūra, įsigalėjo privatus sektorius, padidėjo konkurencija. Didelį vaidmenį modernizuojant ūkį vaidina užsienio investicijos.

Užsienio investicijoms reikalingas organizacinis pasiruošimas, kad būtų galima užtikrinti normalią kapitalo reprodukciją, aukštą techninį lygį ir palankias sąlygas jam augti. Besivystančiose šalyse užsienio investicijos efektą duoda ne papildomomis pajamomis kapitalą importuojančių šalių biudžetu, o darbo jėgos užimtumo didinimu, gamybos techninio ir ekonominio lygio kėlimu. Sudarius tinkamas organizacines sąlygas, užsienio investicijos užtikrins patikimą Lietuvos integravimąsi į pasaulinį ūkį, pakels bendrąjį gamybos techninį ir gyvenimo lygį. Tai, be abejo, duos kur kas didesnį efektą, negu trumpalaikės biudžeto pajamos, gaunamos apdedant dideliais mokesčiais užsienio investicijas, apmokestinant importą ir eksportą. Tokios biudžeto pajamos naudojamos nerentabilių, žemo techninio lygio įmonių subsidijoms, socialinėms programoms , o tai nepadėtų šalyje iš esmės kokybiškai pagerinti gyvenimo lygį.

Privatizavimas beveik baigtas. BVP sukuriama privačiame sektoriuje. 1996 -2001 m. liepos mėn. iš privatizavimo gauta 4,1 mlrd. litų įplaukų, didžioji dalis – kaip užsienio investicijos. 2001 m. priimti nauji restruktūrizavimo, bankroto bei kiti įstatymai, užtikrinantys privataus sektoriaus veiklos skaidrumą, tarptautinių standartų taikymą ir patrauklumą užsienio investuotojams.

Pastaraisiais metais įvykus struktūriniams pokyčiams, Lietuvos ūkio struktūra tapo panaši į ES šalių struktūrą.

Mano pasirinkta tema yra svarbi bei įdomi tuo, kad Lietuvos pasirengimas narystei ES įgalina perimti laiko patikrintą ir efektyvią ES teisinio reguliavimo ir valstybės valdymo sistemą, leidžiančias sukurti stabilias ir prognozuojamas sąlygas ūkio funkcionavimui. Lietuvos pasirengimas narystei ES yra neatsiejami dalykai su užsienio investicijomis. Jeigu Lietuva nori ir ateityje didinti savo ūkio konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, ji turi ieškoti ir priimti užsienio investicijas.

Darbo tikslas: pateikti bei panagrinėti užsienio investicijų įtaką Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimui.

Šio darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti investicijos sąvoką, investicijų rūšis, investicijų ekonominę esmę ir formas;

2. Išsiaiškinti kokia Lietuvoje investicinė politika;

3. Sužinoti kokia Lietuvos konkurencingumo politika;

4. Išsiaiškinti, kokia yra investicijų įtaka atskiroms Lietuvos ūkio šakoms.

Darbas atliktas naudojant mokslinę literatūrą, spaudos leidiniais, Valstybės institucijų medžiaga.

1. INVESTICIJOS – KAS TAI?

Terminas “investicijos” kilęs iš lotyniško žodžio “invest”, reiškiančio “įdėti”. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikslu paskesnio jo padidėjimo. Tuo pačiu kapitalo prieaugio turi pakakti tam, kad kad investitoriui būtų kompensuota tai, kad jis šiuo periodu atsisako naudoti turimas lėšas, jis turi būti apdovanotas už riziką ir jam turi būti atlyginti būsimi infliacijos nuostoliai.

“Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” (6; psl. 15)

Kitaip dar galima apibūdinti investiciją – tai reiškia bet kurios rūšies turtą, investuotą vieno iš investitoriaus tam tikroje teritorijoje su sąlyga, kad investicija atliekama pagal tos teritorijos įstatymus ir ypač, bet ne visada, apima:

· kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitas turtines teises, tokias kaip hipoteka, užstatas ar turto areštas, ir
kitas panašaus pobūdžio teises;

· akcijas, dalis bendrovėse (pajai), obligacijas bei bet kurias kitas dalyvavimo bendrovėse formas;

· pretenzijas į pinigus, kuriuos naudojant buvo sukurta ekonominė vertė ar į bet kurią veiklą pagal kontraktą, turintį ekonominę vertę, taip pat su investicija susijusias paskolas;

· intelektualinės ir pramoninės nuosavybės teises, patentus, prekių ženklus, techninius procesus, know-how ir bet kurias panašias teises;

· koncesijas pagal viešąją teisę, įskaitant koncesijas gamtinių išteklių žvalgybai, gavybai, apdirbimui ar eksplotavimui, taip pat visas kitas teises, suteiktas įstatymu, kontraktu ar valdžios atstovų sprendimu.

1.1. Investicijų rūšys

1. Investicijų rūšys pagal investuotojo įtaką ūkio subjektui:

a) Tiesioginės investicijos – investicijos ūkio subjektui steigti bei įregistruoto ūkio subjekto kapitalui ar jo daliai įsigyti, taip pat reinvesticijos, paskolos ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalas ar jo dalis, subordinuotos paskolos, jei investuojama siekiant užmegzti arba palaikyti ilgalaikius tiesioginius investuotojo ir ūkio subjekto, į kurį investuojama, ryšius ir investuojant įsigyta kapitalo dalis suteikia investuotojui galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui;

b) Netiesioginės (portfelinės) investicijos – investicijos, jei investuojant įsigyta kapitalo dalis nesuteikia investuotojui galimybės daryti nemažą įtaką ūkio subjektui.

2. Investicijų rūšys pagal investuotojo statusą:

“a) Valstybės investicijos – investicijos valstybės poreikiams tenkinti nacionalinio biudžeto, valstybės (savivaldybių) fondų lėšomis, Lietuvos valstybės (savivaldybių) vardu gautomis paskolomis, valstybės (savivaldybių) įmonių lėšomis ir kitu valstybės (savivaldybių) turtu bei valstybės (savivaldybių) suteikiamomis paskolų garantijomis;

b) Privačios investicijos – Lietuvos Respublikos ir užsienio privačios nuosavybės teisės subjektų investicijos;

c) Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų investicijos.”(4)

1.2. Investitorius Lietuvos Respublikos bei kitos šalies atžvilgiu

“Investitorius LR atžvilgiu apima:

ь Fizinius asmenis, kurie yra LR piliečiai pagal LR įstaymus, asmenis be pilietybės, nuolat gyvenančius LR teritorijoje;

ь Bet kurį ūkio subjektą, įsteigtą pagal LR įstatymus bei įregistruotą LR teritorijoje pagal galiojančius įstatymus;

ь Bet kurį ūkio subjektą, įsteigtą bet kurios trečios šalies pagal tos šalies įstatymus, kontroliuojamą tiesiogiai ar ne LR piliečio ar LR ūkio subjekto, turinčio atstovybę Lietuvoje.

Investitorius kitos šalies atžvilgiu apima:

ь Fizinius asmenis, turinčius tos šalies pilietybę pagal tos šalies įstatymus;

ь Juridinius asmenis, įsteigtus pagal tos šalies įstatymus.” (6; psl. 48)1.3. Investicijų ekonominė esmė ir formos

1.3.1. Investicijų ekonominė esmė

Ilgalaikė ir efektyvi firmų veikla, jų teisingas vystymasis bei konkurentabilumo gerinimas didele dalimi priklauso nuo investicinio aktyvumo lygio bei investicinės veiklos apimčių. Klausimų ratas, apimantis kompanijos investicinę veiklą, pareikalauja pakankamai gilios analizės ir praktiškai priimtų valdymo spendimų tam, kad būtų galima efektyviai nukreipti bei formuoti kompanijos investicijų portfelio ekonominį efektyvumą. Atskirų ūkio subjektų bei šalių ekonominė veikla žymia dalimi charakterizuojama vykdomų investicijų apimtimi ir formomis.

Kapitalo prieaugio šaltinis ir pagrindinis investicijų įgyvendinimo motyvas yra gaunamas ir jų pelnas. Šie du procesai – kapitalo įdėjimas ir pelno gavimas – gali vykti skirtingais laikotarpiais.

Šiems procesams vykstant vienas po kito, pelnas gaunamas iš karto, kai tik pasibaigia investicinis periodas. Jiems vykstant lygiagrečiai, pelnas pradedamas gauti dar nepasibaigus investavimo etapams. Kai šie procesai vyksta intervalais, tarp investicijų pabaigos ir pelno gavimo pradžios praeina tam tikras tarpas, kuris dažniausiai priklauso nuo konkrečių investicinių procesų ypatybių.

“Charakterizuojant investicijų ekonominę esmę, galima pabrėžti, kad šiuolaikinėje literatūroje šis terminas traktuojamas klaidingai arba labai siaura prasme. Tipiškiausia klaida yra ta, kad bet koks lėšų įdėjimas, kuris gali ir nedidinti nei kapitalo prieaugio, nei pelno, suprantamas kaip investicijos. Tokiam lėšų įdėjimui dažniausiai priskiriamos taip vadinamos investicijos televizorių, automobilių, butų ir pan. Pirkimui, kurios savo ekonominiu turiniu nepriklauso investicijoms. Įsigyjant šias prekes, lėšos tiesiogiai naudojamos ilgalaikiam vartojimui, išskyrus jei jų įsigijimo tikslas yra pardavimas.” (6; psl. 71)

Daugumoje apibrėžimų pažymima, kad investicijos yra piniginių lėšų įdėjimas. Su šituo negalima sutikti, nes kapitalo investavimas gali būti vykdomas ne tik pinigais, bet ir kitomis formomis (turtu, finansiniais instrumentais, nematerialiais aktyvais ir t.t.).

Taip pat daug kur pažymima, kad investicijos yra ilgalaikis lėšų įdėjimas. Atskiros investicijų formos yra ilgalaikės, tačiau investicijos gali būti ir trumpalaikės, pavyzdžiui, trumpalaikiai finansiniai įdėjimai į akcijas, taupomuosius sertifikatus, trumpalaikes obligacijas ir t.t.).

“Investicijų apimtys priklauso nuo įvairių
ekonominių ir ne tik faktorių. Ko gero labiausiai investicijų apimtys priklauso nuo gaunamų pajamų paskirstymo tarp vartojimo ir taupymo. Esant vidutiniškai mažoms vieno asmens pajamoms, pagrindinė jų dalis tenka vartojimui. Pajamų augimas didina vartojimo bei taupymo dalis tiek kokybine, tiek kiekybine prasme. Taupymo dalis didėja sparčiau nei vartojimo. Ši taupymo pajamų dalis yra pagrindinis investicijų resursas.” (6; psl. 76)

Augant pragyvenimo lygiui, lėšos, skiriamos maistui, nusistoja viename lygyje, o lėšos, skiriamos ne maistui, auga sparčiau ir artėja į begalybę. Šios lėšos ir yra pagrindinis investicijų šaltinis.

Iš to galima padaryti išvadą, kad santykinis santaupų didėjimas atitinkamai didina investicijų apimtis ir atvirkščiai.

1.3.2. Investicijų formos

Investicijos patenka į įvairias verslo ir socialines sferas įvairiomis formomis. Kad būtų galima analizuoti, planuoti bei apskaityti investicijas, jos yra klasifikuojamos pagal atskirus požymius.

Pagal investicijų objektus investijos būna:

· daiktinės investicijos – tai lėšų įdėjimas įrengimais, prekių atsargomis bei žaliavomis.

· nematerialios investicijos dažnai literatūroje charakterizuojamos kaip inovacinės investicijos. Į šias investicijas patenka mokslo bei technikos pažangos investicijos, žmogiškasis kapitalas, socialinės investicijos, netiesioginė reklama.

· finasinės investicijos – tai investicijos į įvairius finasinius instrumentus, iš kurių didžiausią dalį sudaro investicijos į vertybinius popierius.

Pagal dalyvavimą investavimo procese investicijos būna:

· tiesioginės investicijos – tai betarpiškas investitoriaus dalyvavimas investuojant lėšas bei pasirenkant investavimo objektą. Tiesioginį investavimą (dažniausiai) vykdo specialiai tam paruošti investitoriai, turintys labai tikslią informaciją apie investicinį objektą, politinę situaciją, ekonominius šalies rodiklius bei gerai išmanantys investavimo procesą.

· netiesioginės investicijos – tai investavimas, atliekamas per įgaliotus asmenis arba tam tikslui skirtas finasines institucijas. Ne visi investitoriai turi pakankamą kvalifikaciją, kad galėtų sėkmingai pasirinkti investavimo objektus ir vėliau tinkamai valdyti investicinį portfelį. Tokiais atvejais jie įgyja vertybinius popierius, kuriuos išleidžia investiciniai bei kiti finansiniai tarpininkai, o šie, surinkę tokiu būdu investicines lėšas, paskirsto juos į investicinius objektus savo nuožiūra.

Pagal investavimo laikotarpį investicijos būna:

ь trumpalaikės investicijos – tai kapitalo investavimas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

ь ilgalaikės investicijos – tai kapitalo investavimas ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Tačiau šis laikotarpis paimtas tik dėl apskaitos supaprastinimo ir todėl reikalauja konkretesnės detalizacijos. Ilgalaikės investicijos detalizuojamos sekančiai: a) iki 2 metų; b) nuo 2 iki 3 metų; c) nuo 3 iki 5 metų; d) virš 5 metų. Atitinkamai pagal šią detalizaciją yra skaičiuojamas atitinkamas investicijų atsipirkimas.

Pagal investicinių lėšų priklausomybę investicijos būna:

ь privačios investicijos – tai lėšų įdėjimas į atitinkamus fizinius asmenis, įmones ar organizacijas kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurių įstatiniame kapitale nėra valstybinio kapitalo.

ь valstybinės investicijos – tai centrinės ir vietinės valdžios organų lėšų įdėjimas į investicinius objektus, atliekamas iš biudžetinių ir nebiudžetinių fondų bei skolintų lėšų. Tai ir kitų valstybinių įmonių bei įstaigų investicijos savo ir skolintomis lėšomis.

ь užsienio investicijos – tai lėšų įdėjimas, atliekamas kitų valstybių, užsienio fizinių asmenų ar įmonių ir organizacijų.

ь bendros investicijos – tai lėšų įdėjimas, atliekamas įvairių tos ar kitos šalies subjektų.

Pagal teritoriją investicijos būna:

· investicijos šalies viduje – tai lėšų įdėjimas į investicinius objektus, esančius tos šalies teritorijoje.

· investicijos užsienyje – tai lėšų įdėjimas į investicinius objektus, esančius už tos šalies ribų.

2. LIETUVOS INVESTICINĖ POLITIKA

2.1. Investiciniai procesai

Investiciniai procesai, žiūrint iš finansinės pusės, apjungia du priešingus ir iš esmės savarankiškus procesus – gamybinio arba kito objekto sukūrimą, arba kapitalo kaupimą ir pastovų pajamų gavimą.

Nurodyti du procesai vyksta nuosekliai (su tarpu tarp jų arba be jo) arba tam tikroj laiko atkarpoj paraleliškai. Pastaruoju atveju daroma prielaida, kad pelnas (pajamos) iš investicijų gaunamas dar iki įdėjimų proceso pasibaigimo momento. Pridursiu taip pat, kad abu procesai laike gali turėti skirtingus paskirstymus arba keitimosi dėsningumus. Neperdedant galima pasakyti, kad paskirstymų laike forma (ypač pelno) turi čia, jei ne lemiamą, tai labai svarbią reikšmę.

Siekiant gerinti investicinę aplinką Lietuvoje Ūkio ministerija parengė ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo bei su juo susijusių kitų įstatymų pakeitimų ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo naujos redakcijos projektus. Investicijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto pagrindinis tikslas – išplėsti
skatinimo būdų spektrą ir nurodyti valstybės paramos investuojant kryptis, iš kurių vienos svarbiausių – į problemines teritorijas, neužstatytus (neįrengtus) žemės sklypus, siekiant padidinti tiesioginių užsienio ir vidaus investicijų apimtis Lietuvoje.

2.2. Investuotojų paieška

Tik sukūrus teigiamą šalies įvaizdį, suteikus investuotojams reikalingą informaciją, pašalinus biurokratines kliūtis ir parengus regionų valdžią, yra įmanoma pritraukti į šalį užsienio investuotojus. Tuo tikslu buvo įkurta Lietuvos investicijų agentūra, 1997 metų rugsėjo mėnesį perorganizuota į Lietuvos ekonominės plėtros agentūros Investicijų departamentą, atsakingą už paminėtų tikslų įgyvendinimą.

2.2.1. Investicijų Departamento Tikslai

“Pagrindiniai investicijų departamento tikslai yra:

· Įgyvendinti rinkodaros veiksmų kompleksą, ieškant potencialių investuotojų;

· Realizuoti vykdomus investicinius projektus, pradėti naujus projektus;

· Gerinti bendrąsias Lietuvos verslo sąlygas, atitinkančias investuotojų lūkesčius;

· Gerinti Lietuvos regionų investicinę aplinką;

· Skatinti bei pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą.

· Didinti Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą.

· Formuoti palankaus verslui ir investicijoms Lietuvos ekonominio klimato įvaizdį užsienio šalyse.

· Skatinti Lietuvos verslo konkurencingumo augimą.” (4)

Investicijų departamentas savo veikloje naudoja šias rinkodaros priemones:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2240 žodžiai iš 7458 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.