Užsienio prekyba ir jos raida Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Užsienio prekyba ir jos raida Lietuvoje

TURINYS

1. ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………

2. UŽSIENIO PREKYBOS ESMĖ………………………………………………………………………..

3. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS RAIDA…………………………………………………….

3.1. Lietuvos užsienio prekybos užuomazgos……………………………………………………….

3.2 Lietuvos užsienio prekyba 1919m-1940m ………………………………………..

3.3 Lietuvos užsienio prekyba buvusios Sovietų Sąjungos sudėtyje………………….

3.4 Lietuvos užsienio politika 1991m – 2002m…………………………………………………….

4. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS TENDENCIJOS……………………………………….

5. IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………….

6. LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………….

1. ĮVADAS

Užsienio prekyba – tai prekyba su užsienio partneriais, apimanti prekių ir paslaugų eksporto ir importo operacijas, įskaitant prekių reeksportą bei reimportą ir atsakomąją prekybą. (Kuvykaitė R.,1995, p.38)

Dar palyginti nesenai užsienio prekyba buvo suvokiama kaip paprasta prekių ir paslaugų pasikeitimo tarp valstybių visuma. Šiuo metu tai nepalyginti sudėtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip tarptautinių integracinių prosesų svarbiausia sfera. (Jakutis A., Petraškevičius P.,2000, p.242)

Istoriniai duomenys teiga, kad Lietuvos teritorijoje vykę užsienio procesai siekia labai senus laikus. Buvo prekiaujama su Bizantija, Romos valstybe, Skandinavijos šalimis, Vakarų Europos kraštais. Užsienio prekybos ryšiai ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais.

Po pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo XVIII amžiaus pabaigoje dalis muitų buvo panaikinti, nebebuvo muito prekėms, keliaujančioms tranzitu. Su kaimyninėmis valstybėmis buvo sudarytos prekybinės sutartys, numačiusios tiek pirklio, tiek ir jo prekių neliečiamybę. Vakarų Europos kraštuose padidėjus maisto produktų paklausai, labai padidėjo ir eksportas iš Lietuvos. Užsienio prekybos plėtojimą stimuliavo ir XIX amžiaus antroje pusėje prasidėjęs geležinkelių tiesimas

XV amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo ryškūs du prekybos centrai: Polockas ir Kaunas. Pastarasis pirklius traukė ypač todėl, kad čia susiėjo dvi stambios vandens kelių arterijos, kirtosi keletas svarbiausių sausumos kelių.( Jakutis A., Petraškevičius P., 2000, p. 250)

Didesnio dėmesio verta 1919- 1940 metais Lietuvos Respublikos vykdyta užsienio prekybos politika. Šiuo laikotarpiu mūsų krašto prekybos partneriai buvo daugiau kaip 50 šalių. Pirmaisias nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausias užsienio prekybos uždavinys buvo eksporto didinimas. Naujai valstybei, jos netvirtai ekonomikai savo prekėmis reikėjo užimti pasaulinėje rinkoje nors ir ne dominuojančią, bet ir ne paskutinę vietą. Prekybą tvarkančios įmonės įvairiomis preimonėmis stengėsi supažindinti kitas šalis su Lietuvos gaminais. Eksporto prekės iš Lietuvos daugiausia buvo išleidžiamos be muito mokesčių. Valstybė rūpinosi ne tik išplėsti eksporto apimtį, bet ir visoms pagrindinėms eksporto prekėms nustatė standartus, griežtai kontroliavo, kaip jų paisoma.

Lietuvai tapus sudėtine TSRS dalimi, visos užsienio prekybos operacijos buvo vykdomos per centrines šios šalies įstaigas. Per daug nesigilinant į TSRS užsienio prekybos raidą galima konstatuoti, kad čia trūko dinamizmo ir lankstumo.Toks centralizuotas užsienio prekybos valdymas, suprantama, nebuvo efektyvus ir nedavė respublikai naudos, kurią galima gauti savarankiškai tvarkantis. (Jakutis A., Petraškevičius P., 2000, p. 252)

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija. Liberalizavus santykius su užsienio šalimis, Lietuvos užsienio prekybos apyvarta su Vakarų Europos ir kitomis pasaulio šalimis ėmė sparčiai plėtotis. Nagrinėjant 1993-2000m. laikotarpį, matyti, jog didžiausios užsienio prekybos apimtys buvo 1997m.-1998m. Tai buvo intensyvaus prekybinių ryšių plėtojimo su įvairiomis pasaulio šalimis rezultatas: 1995-1997m. laikotarpiu Lietuva pasirašė pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, konvencijas su dauguma ES valstybių, JAV bei kaimyninėmis šalimis – iš viso su 24. Iki 1997m. Lietuva daugiausiai prekiavo su NVS šalimis – apyvarta šiuo laikotarpiu sudarė vidutiniškai 44 % bendros užsienio apyvartos.

Vis intensyviau augančius Lietuvos užsienio prekybos rodiklius neplanuotai sustabdė 1998m rugpjūčio mėn. įvykusi Rusijos krizė bei rublio devalvavimas. (www.lrinka.lt. E. Balkevičienė, J. Matekonienė. Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektai.Lietuvos regioninių tyrimų institutas)

Nuo 1998 m. Lietuvos eksportas ir importas sumažėjo. Kartu, nors JAV dolerio, su kuriuo susietas litas, vertė euro atžvilgiu ir kilo, 1999 m. Lietuvos eksportas į ES ir toliau didėjo. Lietuvos eksporto mažėjimui didžiausią įtaką darė Rusijos krizė ir sumažėjusi paklausa, nes Lietuvos eksportas į Rusiją nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. sumažėjo
beveik 70 %. Susidūrę su pardavimų sumažėjimu ir didėjančiu prisitaikymo spaudimu, Lietuvos gamintojai pradėjo aktyviau reikalauti suteikti apsaugą nuo užsienio konkurencijos. (Vilpišauskas R., 2000/3, Lietuvos bankas)

2000m. Lietuvos užsienio prekyba vėl pagyvėjo. Šį teigiamą pokytį sąlygojo Lietuvos gamintojų persiorientavimas į Vakarų šalių vartotojus. Iš dalies tokius jų veiksmus nulėmė būtinybė išgyventi žlugus Rusijos rinkoms. Kita vertus, įtakos turėjo ir šalies užsienio politika – vyko intensyvios derybos su Pasauline Prekybos Organizacija, Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės ES. Siekdama narystės šiose organizacijose, Lietuva pradėjo keisti tarifinių ir netarifinių prekybos barjerų taikymo tvarką ir tapo patrauklesnė užsienio partneriams. (www.lrinka.lt E. Balkevičienė, J. Matekonienė.Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektai. Lietuvos regioninių tyrimų institutas)

Lietuvoje balansas 1996-2001m buvo deficitinis, išskyrus 1996 ir 1999 metus. 1996m. mokėjimų balanso perteklius susidarė dėl privatizavimo politikos, kuri padidino tiesiogines investicijas daugiau nei 2 kartus, o investicijų portfelį – 2,5 karto negu ankstesniais metais. 1999m mokėjimų balanso perteklių galima paaiškinti kaip Rusijos krizės pasekmę (Kvainauskaitė V., 2003, p.34)

Ūkio ministerija 2002 m. liberalizuojant strateginių prekių importo, tranzito ir eksporto kontrolės tvarką, Lietuvos eksporto kontrolės teisinę bazę harmonizavo su Europos Sąjungos teisine baze.

Statistikos departamento duomenimis, 2002 m., palyginti su 2001 m., prekybos apyvarta padidėjo 10,9 %, eksportas – 10,6 %, o importas – 11 %

2002 m. eksportuota 15515,7 mln. litų vertės Lietuvos kilmę turinčių prekių, o tai sudarė 76,5 % bendro Lietuvos eksporto vertės. Didžiausia šių prekių dalis eksportuota į ES valstybes (57,2 %), Estiją bei Latviją (12,5 %), NVS šalis (10,2 %).

2002 m. daugiausia prekių į Lietuvą importuota iš tokių šalių: Rusijos (20,2 % bendro Lietuvos importo), Vokietijos (19 %), Lenkijos (6,4 %), Danijos (4%), Italijos (3,8 %). (http://www.ekm.lt/catalogs/17/apzvalga_2002.doc)

Nagrinėjant Lietuvos užsienio prekybos struktūrą ir jos pokyčius 1991-2002 m.laikotarpiu, išryškėjo šios kitimo tendencijos:

1. Prekybos su Vakarų šalimis apyvartos dalis padidėjo. Ypač didėjo prekybos apyvarta su ES šalimis (eksportas – nuo 2,28 % 1991 m. iki 57,2 %. 2002 m., importas – nuo 2,52 % 1991 m. iki 49,4 % 2002 m.) (www.std.lt);

2. Prekybos su Rytų šalimis apyvartos dalis pastebimai sumažėjo;

3. Prekybos su Latvija ir Estija apyvartos dalis padidėjo;

4. Lietuvos užsienio prekybos apyvartos subalansuotumo pastebimai keitėsi ir dydis, ir kryptis;

5. Lemiamas vaidmuo Lietuvos eksporto plėtojime tenka lengvajai ir maisto pramonei, cheminių medžiagų ir produktų pramonei bei mašinų gamybai, mineraliniems produktams, transporto priemonėms ir įrenginiai, tekstilės medžiagoms ir dirbiniaims, mašinoms ir mechaniniaims bei elektros įrenginiaims.

6. Lietuvos importo plėtojimo linkmė visiškai kitokia. Lietuvos importe lemiamas vaidmuo tenka naftos ir dujų pramonei; antraeilis vaidmuo tenka mašinų gamybos ir chemijos pramonei, o trečiaeilis vaidmuo – lengvajai ir maisto pramonei.

2. UŽSIENIO PREKYBOS ESMĖ

Užsienio prekyba – tai prekyba su užsienio partneriais, apimanti prekių ir paslaugų eksporto ir importo operacijas, įskaitant prekių reeksportą bei reimportą ir atsakomąją prekybą.

Pagal tarpatautinės prekybos statistikoje taikomą eksporto ir importo operacijų klasifikaciją eksporto operacijos apima:

– šalyje pagamintų, užaugintų ar išgautų, taip pat anksčiau laikinai iš užsienio įvežtų ir papildomai apdorotų prekių išvežimą iš šalies;

– reeksporto operacijos, t.y. anksčiau įvežtų iš užsienio (importuotų) ir papildomai neperdirbtų prekių eksportą. Pasitaiko, kai dėl kainų skirtumo prekės reeksportuojamos, net neįvežant jų į reeksportuotojo šalį. Reeksporto operacijos atliekamos parduodant prekes tarptautiniuose aukcionuose ir prekių biržose;

– prekių iš laisvųjų ekonominių zonų ir muitinės sandėlių išvežimą į užsienį.

Importo operacijos apima:

– užsienio prekių įvežimo vidaus vartojimui, laikinojo prekių įvežimo perdirbti operacijas;

– reimporto operacijas, t.y. anksčiau išvežtų į užsienį (eksportuotų) ir ten papildomai neperdirbtų prekių importą (reimporto operacijų pavyzdžiu gali būti užsienio partnerių grąžinamos išbrokuotos bei aukcionuose ar konsignacijos sandėliuose neparduotos prekės);

– įvežimo į laisvąsias ekonomines zonas ir muitinės sandėlius operacijas.

(Kuvykaitė R.,1995, p.38)

Dar palyginti nesenai užsienio prekyba buvo suvokiama kaip paprasta prekių ir paslaugų pasikeitimo tarp valstybių visuma. Šiuo metu tai nepalyginti sudėtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip tarptautinių integracinių prosesų svarbiausia sfera. (Jakutis A., Petraškevičius P .,2000, p.242)

3. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS RAIDA

3.1. Lietuvos užsienio prekybos užuomazgos

Istoriniai duomenys teigie, kad Lietuvos teritorijoje vykę užsienio procesai siekia labai senus laikus. Buvo prekiaujama su Bizantija, Romos valstybe, Skandinavijos šalimis, Vakarų Europos kraštais.

Užsienio prekybos
ryšiai ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais. Didžiausios XV amžiaus pradžios Europos valstybės valdovas buvo ne tik politikas, diplomatas, karvedys, bet ir geras ekonomistas. Tai liudija ir derama pagarba, parodyta Vytautui Didžiajam daugelyje pasaulinės ekonominės minties studijų.

Trumpai aptarinat to meto užsienio prekybą, būtina pažymėti, kad Vytautas Didysis gerai suprato jos svarbą ir reikšmę. Užsienio prekyba ne tik tiekė Lietuvai reikalingas prekes, bet ir artino ją su Vakarų kultūra. Lietuvos valdovui, mastyt, buvo vienodai svarbūs visi užsienio prekybos momentai: politinis, ekonominis, kultūrinis. Todėl buvo dedama daug pastangų, kad prekyba išsiplėstų visoje didelėje Lietuvos valstybėje.

Tuometinė Lietuvos geografinė padėtis buvo labaie palanki užsienio prekybai plėtoti. Valstybė užėmė plotus nuo Baltijos iki Juodosios jūros, kuriomis iš įvairių pasaulio šalių atkeliaudavo prekės. Toliau jos tęsdavo kelionę Nemuno, Dniepro, Būgno, Dniestro upėmis bei jos intakais.

XV amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo ryškūs du prekybos centrai: Polockas ir Kaunas. Pastarasis pirklius traukė ypač todėl, kad čia susiėjo dvi stambios vandens kelių arterijos, kirtosi keletas svarbiausių sausumos kelių. Kaune šeimininkavo ne tik pirkliai lietuviai, bet ir didelę patirtį turintys vokiečiai, kuriems čia priklausė dideli mūriniai prekių sandėliai, miesto svarstyklės. Pagrindiniai to meto Lietuvos eksporto objektai buvo šie:žemės ūkio produktai,žvėrių ir naminių gyvulių kailiai bei odos, linai, verpalai, medis, vaškas.

Importą daugiausiai sudarė:cukrus, druska, šilkas, gelumbė, geležis, varis bei įvairūs šių metalų dirbiniai.

Lanksčiai reguliuojant to meto prekybą, vienoms prekėms ir šalims būdavo suteikiamos maksimalaus palankumo sąlygos, o kitos būdavo apdedamos gana nemažais muitais.

Muitų politika buvo plačiai taikoma Lietuvoje ir vėlesniais metais. Suprantama, kad užsienio prekybos tai ypač neskatino, nes dėl muitų prekės neretai pabrangdavo beveik dvigubai. Po pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo XVIII amžiaus pabaigoje dalis muitų buvo panaikinti, nebebuvo muito prekėms, keliaujančioms tranzitu. Su kaimyninėmis valstybėmis buvo sudarytos prekybinės sutartys, numačiusios tiek pirklio, tiek ir jo prekių neliečiamybę. Vakarų Europos kraštuose padidėjus maisto produktų paklausai, taip pat padidėjo ir eksportas iš Lietuvos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1755 žodžiai iš 5582 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.