Užsienio prekybos reguliavimas tarifinėmis ir netarifinėmis priemonėmis
5 (100%) 1 vote

Užsienio prekybos reguliavimas tarifinėmis ir netarifinėmis priemonėmis

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

VADYBOS IR EKONOMIKOS

KATEDRA

UŽSIENIO PREKYBOS REGULIAVIMAS TARIFINĖMIS IR NETARIFINĖMIS PRIEMONĖMIS

Darbą atliko:

KAUNAS 2003

TURINYS

Įvadas 3

1. Tarptautinės prekybos ribojimo tikslai ir priežastys 4

2. Tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės 5

3. Užsienio prekybos reguliavimas tarifinėmis priemonėmis 5

3.1 Muitų rūšys 6

3.2 muitų sistemos dalys 8

3.3 Importo muitų norma 8

3.4 Muitų tarifas 9

3.5 Pasirengimas dirbti ES 12

4. Netarifinis užsienio prekybos reguliavimas 13

4.1 Netarifinių apribojimų nustatymo tikslai 14

4.2 Netarifinių apribojimų rūšys 15

4.3 Netarifinės priemonės ES 15

5. Muitinės vaidmuo reguliuojant užsienio prekybą 17

Išvados 19

Literatūros sąrašas

ĮVADAS

Prekių mainai naudingi visoms besivystančioms šalims, kitaip jie laisva valia nevyktų. Mažoms šalims užsienio prekyba yra vienintelis būdas ekonomiškai neatsilikti nuo didžiųjų, o dažniausiai – tiesiog būdas garantuoti savo egzistavimą. Nors tarptautinė naudinga šalims, pasaulis išbandė įvairiausius būdus, kaip ją riboti. Bet gerų ribojimo būdų neatrado, nes jų paprasčiausiai nėra. Bet koks prekybos apribojimas galiausiai virsta žala visuomenei.

Dauguma mokslininkų ir ekonomistų pritaria tarptautinės prekybos liberalizavimui, muitų ir kitų prekybos barjerų panaikinimui. Ši pozicija remiasi ekonomine analize, įrodančia laisvosios prekybos naudą ne tik kiekvienai valstybei, bet ir visam pasauliniam ūkiui. Tačiau pateikiama nemažai svarių argumentų, teisinančių prekybinių apribojimų įvedimą ir rodančių jų blogą įtaką atskiros visuomenės grupės ar valstybės požiūriu.

Šiame darbe nagrinėsiu labiausiai naudojamą prekybos reguliavimo priemonę, ir jų įtaką valstybės ekonomikai bei eiliniams vartotojams. Prekybos reguliavimas yra valstybės suformuota mokesčių sistema, kuria siekiama apsaugoti nacionalinius gamintojus nuo užsienio prekių konkurencijos, reguliuoti atskirų prekių paklausą ir pasiūlą, saugoti šaliai svarbius gamtinius išteklius, spręsti gamtosaugos problemas, papildyti valstybės biudžeto pajamas ir įgyvendinti kitokius protekcionistinės ir merkantilistinės politikos uždavinius.

1. Tarptautinės prekybos ribojimo tikslai ir priežastys

Prekybiniai apribojimai visada naudingi konkuruojančių su importu prekių gamintojams. Jei prekės gaminamos šalies viduje, gamybos kaštai dideli, ji negali konkuruoti su importuojamomis prekėmis, tai gamyba ir užimtumas šioje šakoje mažės. Šis neigiamas užsienio prekybos poveikis koncentruojasi viename ar keliuose vidaus sektoriuose, kai tuo tarpu užsienio prekybos nauda – galimybė pigiau vartotojams nupirkti importuojamą prekę, nei ją parduoda vidaus gamintojai, pasiskirsčiusi tarp daugelio ekonomikos objektų. Todėl neigiamas pasekmes patiriančio sektoriaus darbuotojai turi žymiai didesnius stimulus ir galimybes siekti, kad sektorius būtų kuo daugiau apsaugotas nuo pigesnių užsienio prekių konkurencijos Vyriausybės lygiu priimant tokius sprendimus dažnai neatsižvelgiama į tai, kad per ilgą laikotarpį tokia apsauga kenkia vidaus gamybai, nes susilpnina kaštų mažinimo ir kokybės gerinimo stimulus. Be to neatsižvelgiama į vartotojų interesus.

Šalies pramonės apsauga grindžiama tuo, kad dalis pramonės šakų turi pranašumą, kuriam įgyvendinti reikia laiko. Todėl būtina sukurti palankias sąlygas, kol pramonės šaka sutvirtės ir galės konkuruoti su užsienio produkcija. Šiuo metu šis argumentas išryškėja vykdant prekybos politiką, kai valstybė remia tam tikros šakos produkcijos eksportą, padėdama tos šalies gamintojams įsitvirtinti užsienio rinkose, arba padeda plėtoti naują pramonės šaką. Pastaraisiais atvejais reikėtų palyginti dabartinius nuostolius su būsimais privalumais. Netgi jeigu prekės importuojamos už normalią (nedempinginę) kainą, jaunai pramonei reikės įveikti nemažai sunkumų skverbiantis į rinką. Tarptautinis patyrimas šioje srityje rodo, kad įvesti prekybos apribojimai paprastai išlieka, o ginama pramonės šaka netampa pajėgi konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Paskutinius 40 metų vykdoma potencialių eksporto sektorių gynimo politika Lotynų Amerikoje dažniausiai nuvylė, kai tuo tarpu ryški Azijos valstybių užsienio orientacija pasižymėjo aukštais ekonomikos augimo tempai.

Dažnai teigiama, kad šalis turi apsaugoti tas importo pakaitalus gaminančias šakas, kurios gamina ir naudoja ribotus gamtos išteklius (pvz. žemės ūkis, anglies pramonė). Šiuo atveju mėginama išvengti aprūpinimo rizikos, palaikant pakankamą vidaus gamybinių pajėgumų lygį.

Optimalaus tarifo argumentas naudojamas tada, kai šalies rinka yra tokio dydžio, kad ji gali daryti įtaką pasaulinių kainų lygiui. Tuomet galima parinkti tokį muitų tarifą, kuris būtų naudingiausias šaliai. Nustačius optimalų tarifą, šalis gautų didžiausias pajamas ir apsaugotų savo pramonę.

2. Tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės

3. Užsienio prekybos reguliavimas tarifinėmis priemonėmis

Užsienio prekyba reguliuojama tarifiniais ir
netarifiniais metodais. Tarifinių užsienio prekybos reguliavimo metodų taikymą lemia šalies sudarytos laisvosios prekybos sutartys, darančios didelę įtaką bendram prekybos liberalizavimui. Šalims, su kuriomis Lietuva yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, tenka apie 70 proc. visos užsienio prekybos apyvartos. Šiuo metu Lietuva yra pasirašiusi galiojančias Laisvosios prekybos sutartis su ES, Europos Laisvosios Prekybos Asociacija (ELPA), Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Ukraina, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija.

Tarifinėms užsienio prekybos reguliavimo priemonėms priskiriami muitai.

Muitas – tai mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį reikia sumokėti tuomet, kai prekės yra importuojamos į šalies muitų teritoriją.

Muitais apmokestinamos į šalies muitų teritoriją importuojamos prekės, išskyrus atvejus, numatytus Muitų tarifų įstatyme bei Muitinės kodekse. Muitų tarifų įstatymas nustato taikomų muitų rūšis, muitų taikymo atvejus, muitų tarifų importuojamoms į šalies muitų teritoriją prekėms sudarymo, tvirtinimo ir taikymo tvarką. Įstatymas taikomas visų juridinių ir fizinių asmenų vykdomam prekių importui į šalies muitų teritoriją.

3.1 Muitų rūšys

Muitų tarifų įstatyme numatyta, kad Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi šių rūšių muitai:

· bendrieji,

· specialieji,

· antidempingo,

· kompensaciniai,

· protekciniai,

· išlyginamieji,

· fiskaliniai.

Specialieji muitai yra taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš kitų šalių vienašališkai įvestus muitus. Jie nustatomi kiekvienu atveju atskirai remiantis specialiais įstatymais.

Antidempingo muitai taikytini, kai į šalies muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių eksporto kainos mažesnės už panašių prekių kainas, mokamas įprastomis verslo sąlygomis eksportuojančios valstybės rinkoje, ir dėl to atsiranda materialinė žala vietinei pramonei, tokios žalos vietinei pramonei grėsmė yra reali kliūtis kurti vietinę pramonę. Antidempingo muitų įvedimą ir taikymą reglamentuoja antidempingo įstatymas.

Kompensaciniai muitai taikomi, kai į šalies muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių gamybai arba eksportui tiesiogiai ar netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija, jeigu jas importuojant gali būti padaryta žalos šalies interesams. Antisubsidijinės (kompensacinės) priemonės gali būti taikomos ne tik tam tikrų prekių importui, bet ir valstybei. Vienu metu importuojančioji šalis gali taikyti tik vieną priemonę: antidempingą ar kompensacinius muitus. Šių priemonių negalima taikyti tuo atveju, jei neįrodoma, kad sukeliama ar gali būti sukelta esminė žala vietinei pramonei.

Protekciniai (apsaugos) muitai yra taikytini tuomet, kai į šalies muitų teritoriją importuojamos prekės ir dėl to vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją. Jie taikomi, kai dėl žymiai išaugusio tam tikrų prekių importo daroma žala vietos gamintojams. Protekciniai muitai taikomi konkrečiai prekei, nepriklausomai, iš kokios šalies ji importuojama ir kas yra jos gamintojas. Šie muitai taikomi toms prekėms, kurios gaminamos šalyje, bei kurioms netaikomi akcizai, o jeigu akcizai yra taikomi, tai muitai imami daug didesni nei nustatyti akcizai.

Fiskaliniai muitai yra tie, kurių tikslas yra apmokestinti prekes, siekiant padidinti valstybės biudžeto pajamas.

Išlyginamieji muitai, kurie taikomi, kai prekės apmokestinamos, norint išlyginti importinių ir nacionalinės gamybos prekių kainas.

Daugeliui prekių (vaistams, medicinos technikai, vaikų mitybos produktams, kuro ir energijos ištekliams, energiją taupančioms medžiagoms, beveik visoms mašinoms, įrengimams ir žaliavoms, negaminamoms Lietuvoje, bet reikalingoms jos pramonei) importo muito tarifai nenustatyti. Importo muitai nustatyti daugiausia toms prekėms, kurios yra gaminamos šalyje ir kurių importas gali padaryti didelį neigiamą poveikį šalies ūkiui. Tam tikrais įstatyme numatytais atvejais (laikinojo prekių įvežimo, laikinojo prekių įvežimo perdirbti, labdaros ir paramos siuntų įvežimo) importo muitai netaikomi.

Pagal muitų taikymo pobūdį muitai gali būti:

Nuolatiniai – mokami už importuojamas į šalies muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos prekes, laikantis nuo metų laikotarpio nepriklausančios muito normos.

Sezoniniai – mokami už prekes, tam tikrą metų laikotarpį importuojamas į šalies muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos. Sezoniniai gali būti tik bendrieji ir specialieji muitai. Bendrieji – taikomi siekiant reguliuoti šalies užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą.

Importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms vienu metu gali būti taikomi kelių aukščiau paminėtų rūšių muitai. Kiekvienas iš šių muitų apskaičiuojamas neatsižvelgiant į kitus, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

3.2 Muitų sistemos dalys

Užsienio prekybą sudaro prekių išvežimas iš šalies ir įvežimas į šalį, todėl bendrą muitų sistemą sudaro trys dalys:

Importo (įvežamų į šalį prekių) muitai. Importo muitų sistema – tai atitinkamai sugrupuotas sąrašas prekių, kurios apmokestinamos nustatyto dydžio mokesčiais, įvežant jas per valstybinę sieną. Tai pagrindinė tarptautinės prekybos reguliavimo dalis, nes jos pagalba įgyvendinami muitų politikos
tikslai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1438 žodžiai iš 4737 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.