Užsienio prekybos statistinis tyrimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Užsienio prekybos statistinis tyrimas labaratorinis

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………3

1. Teorinė dalis

1. 1. Statistinės lentelės……………………………………………………………………………4

1.2. Grafinis statistinių duomenų grupavimas……………………………………………………4

1. 3. Santykiniai dydžiai…………………………………………………………………………..5

1. 4. Vidutiniai dydžiai……………………………………………………………………………6

1. 5. Statistinės informacijos variacijos rodikliai…………………………………………………7

1. 6. Dinamikos eilučių rodikliai………………………………………………………………….7

1. 7. Dinamikos eilučių prognozavimas…………………………………………………………..9

2. Praktinė dalis

2. 1. Užsienio prekybos statistinis tyrimas………………………………………………………11

2. 2. Santykinių dydžių apskaičiavimas

2. 2. 1. Santykiniai dinamikos dydžiai……………………………………….………..15

2. 2. 2. Struktūros santykiniai dydžiai………………………………………….……..16

2. 2. 3. Ekonominio augimo santykiniai dydžiai…………………………..………….17

2. 2. 4. Užsienio prekybos variacijos matavimas…………………………..………….17

2. 2, 5. Vidutinių dinamikos rodiklių apskaičiavimas…………………………………20

2. 2. 6. Užsienio prekybos prognozavimas……………………………………………21

Išvados………………………………………………………………………………………………22

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………..………..24

PRIEDAI

Įvadas

Ekonominės statistikos tyrimo objektas – užsienio prekyba. Statistika – tai valstybės ribose esančių reiškinių padėtis, jų būklės atspindys. Šiuo metu statistika suprantama taip :tai mokslas, nagrinėjantis masinius ekonominius socialinius bei kitus reiškinius, kiekybiniu aspektu su jų kokybiniu turiniu vietos ir laiko sąlygomis. Statistika parodo valstybės ribose esančių reiškinių padėtį, atspindi jos būklę. Statistikos žinojimas teikia galimybę išanalizuoti ir apibendrinti faktinius duomenis bei numatyti realius rodiklius .[1]

Mano referato tema – „Užsienio prekybos statistinis tyrimas“.

Kiekvieno statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.

Atliktas šalies ūkio importo ir eksporto statistinis tyrimas. Šiuo metu užsienio prekybos tema tikrai aktuali, kadangi Lietuvoje vyksta dideli pokyčiai ir prekyba su kitomis šalimis ir kitų šalių importuojamas produkcijos kiekis turi didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai.

Tyrimo objektas – eksporto ir importo rodikliai Lietuvoje.

Šio tyrimo tikslas – ištirti užsienio prekybos pokyčius 1998- 2003 metais., taip pat 2004 ir 2005 metų prognozė. Atlikti statistinių duomenų analizę..

1. Išvadų pateikimas apie importo ir eksporto pokyčius Lietuvoje.

Tyrimo metodika – informacinių srautų ir statistinės literatūros analizė bei sintezė.

Atliekant šiuos tyrimus naudoti statistinių lentelių suvedimo ir grafikų sudarymo, apibendrinančių rodiklių apskaičiavimo,prognozavimo, analizės rezultatų įvertinimo metodai.

Įvadinėje darbo dalyje nustatomas tikslas, darbo uždaviniai, tyrimo objektas ir tyrimo metodika.Šiame referate kartu pateikiama teorinė ir praktinė dalis – praktinis statistinio tyrimo atlikimas. Išvados pateikiamos atlikus kiekvieną skaičiavimą. Statistinio tyrimo išvados pateikiamos darbo pabaigoje.

1. TEORINĖ DALIS

1. 1. Statistinės lentelės

Referate naudojamos statistinės lentelės, kuriose išdėstomo statistinio suvedimo ir grupavimo rezultatai. Pagrindiniai tipiškų statistikos lentelių reikalavimai – jos turi būti vaizdžios ir nesunkiai suorantamos, nedidelės ir lengvai apžvelgiamos, galima naudoti sutartinius žymėjimus. Statistinėse lentelėse pateikiama statistinės visumos bendra charakteristikos. Jose pateikiamų duomenų išraiškingumas, vaizdingumas ir kompaktiškumas. Pagrindiniai statistinių lentelių elementai yra šie:

1. lentelės numeris;

2. pavadinimas (paantraštė);

3. eilučių ir stulpelių antrasčių pavadinimai;

4. pagrindinė statistinė informacija;

5. išnašos;

6. duomenų šaltiniai.(2. lit. šaltinis)

Ekonominiuose tyrimuose naudojamos įvairios statistinių lentelių rūšys, kurios skiriasi apibūdinamų visumų įvairiu skaičiumi, skirtingais veiksnio ir tarinio sudarymo būdais, jų santykiais. Statistikos praktikoje plačiausiai taikomos paprastosios statistinės lentelės, kuriose sugrupuoti stebėjimo vienetai pagal esminį požymį. Darbo lentelės naudojamos surinktai statistinei medžiagai apdoroti. Jose apskaičiuojami santykiniai dydžiai, vidurkiai bei gaunami įvairūs apibendrinantysanalitiniai rodikliai. (2. lit. šaltinis)

1. 2. Grafinis tatistinių duomenų grupavimas

statistikai taip pat svarbus grafinis informacijos vaizdavimas. Tai antrasis
vartojamas statistikos instrumentas, atliekans statistikos tyrimą. Naudojant grafikus, išraiškingesnė nagrinėjamų duomenų lyginamoji charakteristika, tiriamojo reiškinio raida, geriau matyti pagrindiniai tarpusavio ryšiai. (2. lit. šaltinis)

Statistiniai grafikai sudaromi siekiant statistikos duomenis populiarinti bei analizuoti. Kad lengviau būtų aiškinti ar analizuoti, jie parodo suvestinės rezultatus. (2. lit. šaltinis)

Pagrindiniai grafiko elementai yra šie: geometriniai ženklai, grafiko laikas, erdvės orientyrai, mastelio orientyrai, grafiko eksplikacija. Labia svarbu tinkamai parinkti tinkamą statistinio grafiko tipą, kadangi jis palengvina analizuoti vystymosi dėsningumus, reiškinių pasiskirstymą. Statistiniai grafikai klasifikuojami pagal sudarymo būdą: diagramos ir statistiniai žemėlapiai. Diagramų yra daug: linijinės, stulpelinės, skritulinės, dvimatės, trimatės diagramos, histogramos, taip pat įvairių diagramų deriniai. Plačiausiai taikomos linijinės, struktūrinės, stulpelinės ir juostinės diagramos, kurių tikslas – reiškinių raidai laiko atžvilgiu vaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams tarpusavyje lyginti, reiškinių struktūrai bei poslinkiams vaizduoti. Reiškinių dinamika grafiškai dažniausiai vaizduojama stulpelinėmis, linijinėmis ar juostinėmis diagramomis. Stulpelinės diagramos naudojamos tais atvejais, kai imami tik atskirų metų dinamikos eilutės lygiai su dideliais ir nelygiais intervalais tarp jų. Dinamikos eilučių grafiniam vaizdavimui praktiškai patogesnės yra linijinės diagramos, nes linija geriau parodo vystymosi proceso nenutrūkstamumą. Be to linijinėse diagramose vienu metu galima atvaizduoti daug rodiklių, juos palyginti. (2. lit. šaltinis)

Grafikai naudojami palyginti reiškiniams pagal dydį, apibūdinti jų pasikeitimus laiko atžvilgiu ir visumos struktūrai, nustatyti reiškinių ryšius, atvaizduoti visumos pasiskirstymą pagal kurį nors požymį, nustatyti reiškinio geografinį išsidėstymą. (2. lit. šaltinis)

1. 3. Santykinia dydžiai

Statistinės informacijos analizėje svarbią vietą užima išvestiniai apibendrinamieji rodikliai – santykiniai dydžiai ir vidurkiai. Santykiniai dydžiai svarbūs analizuojant socialinius ekonominius, verslo ar kitus reiškinius, nes absoliutiniai dydžiai ne visuomet visapusiškai apibūdina reiškinį ir jo kitimą. Dažniausiai tik lyginant, skaičiuojant santykinį dydį, absoliutinis dydis parodo savo tikrąją reikšmę. Santykiniai dydžiai apibūdina nagrinėjamų reiškinių požymių tarpusavio santykius. Jie gaunami padalinus vieną reiškinį iš kito. Santykiniai dydžiai dažniausiai reiškiami procentais. (2. lit. šaltinis)

Dinamikos santykiniai dydžiai parodo reiškinio kitimą tam tikru laiku. Jie skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu:

Sdinamikos bazinis = yi / y0 *100% (1)

Čia: yi – esamojo laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

y0 – bazinio laikotarpio duomenys. (2. lit. šaltinis)

Santykinia dinamikos baziniai dydžiai rodo rodiklio kitimą per visą nagrinėjamą laikotarpį, nes jie lyginami su nuolatine baze.

S dinamikos grandininis = y i / y i-1 * 100% (2)

Čia: yi – esamojo laikotarpio duomenys;

Yi-1 – prieš tai buvusio laikotarpio duomenys. (2. lit. šaltinis)

Santykiniai dinamikos grandininiai dydžiai rodo rodiklio kitimą per vienerius metus, nes jie lyginami su kintamąja baze. Sudauginis dinamikos grandininius santykinius dydžius gaunami baziniai dinamikos santykiniai dydžiai. (2. lit. šaltinis)

Struktūros santykiniai dydžiai, rodo nagrinėjamų reiškinių sudėtį, atskirų visumos vienetų procentinę dalį. (2. lit. šaltinis)

Lyginant vienos visumos struktūrą skirtingais laiko tarpais, galima pastebėti struktūrinius pokyčius laiko atžvilgiu.

Sstuktūros = visumos dalis(ai) / visa visuma (a) * 100% (3)

Struktūros santykiniai dydžiai yra glaudžiai susiję su statistinio grupavimo rezultatais. Naudojant grupavimų duomenis, galima apskaičiuoti struktūros santykinius dydžius tiek grupių vienetų skaičiais, tiek tą grupę apibūdinančių požymių atžvilgiu. (2. lit. šaltinis)

Ekonominio augimo (išsivystymo) santykiniai dydžiai parodo kiek tenka nagrinėjamo ekonominio rodiklio vienam gyventojui. Jis apskaičiuojamas pagal formulę:

Sekonominio išsivystymo = ekonominis rodiklis/ Lietuvos gyventojai (4)

Palyginimo santykinis dydis rodo to paties laikotarpio, bet priklausančių skirtingiems abjektams vienvardžių rodiklių santykį. Dažnai palyginimo santykinis dydis vadinamas aplenkimo koeficientu [1lit. šaltinis]:

Spalyginimo= ekonominis rodiklis (a)/ ekonominis rodiklis (b) (5)

1. 4. Vidutiniai dydžiai

Analizuodama užsienio prekybos rodiklius naudosiu šiuos vidutinius dydžius:

· Aritmetinį paprastą vidurkį;

· Progresyvinį vidurkį; (2. lit. šaltinis)

Paprastam aritmetiniui vidurkiui apskaičiuoti naudojama formulė:

xarit. papr. = (6)

Progresyvinis vidurkis apskaičiuojamas iš geriausių požymio reikšmių. (2. lit.
šaltinis)

1. 5. Statistinės informacijos variacijos rodikliai

Variacijos rodikliai skaičiuojami tam, kad galėtume nustatyti kokiu laipsniu (%)vidutinė rekšmė yra nutolusi nuo visų duotų požymio reikšmių. (2. lit. šaltinis)

Savo darbe naudosiu šiuos kiekybinio požymio variacijos rodiklius:

· Variacijos užmojis;

· Dispersija;

· Vidutinis kvadratinis nuokrypis;

· Variacijos koeficientas. (2. lit. šaltinis)

Variacijos užmojis – skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios požymio variantų reikšmių:

R = xmax –xmin (7)

Dispersija – tai variantų nuokrypio nuo vidurkio kvadratų vidurkinis dydis. Šis dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

= (8)

Vidutinis kvadratinis nuokrypis – parodo, kiek vidutiniškai požymio reikšmė yra nutolusi nuo vidurkio. Tai šaknis iš dispersijos:

= (9)

Variacijos koeficientas – tai procentinis vidutinio kvadratinio nuokrypio ir vidurkio santykis. Apskaičiuojamas:

V = * 100% (2. lit. šaltinis) (10)

1. 6. Dinamikos eilučių rodikliai

Socialiniai ir ekonominiai reiškiniai nuolat kinta ir vystosi, todėl keičiasi ne tik reiškinių apimtis, bet ir jų sudėtis. Toks socialinių ekonominių reiškinių kitimas vadinamas dinamika, o skaitinė statistinių rodiklių seka laiko atžvilgiu vadinama dinalikos eilute. Turėdami dinamikos eilutes, galime apskaičiuoti dinamikos eilučių analitinius ir apibendrintus (vidutinius) rodiklius. (2. lit. šaltinis)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1362 žodžiai iš 4486 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.