Užsienio šalių mokeščiai
5 (100%) 1 vote

Užsienio šalių mokeščiai

TURINYS

ĮVADAS 3

1. BENDRA UŽSIENIO VALSTYBIŲ MOKESČIŲ APŽVALGA 4

2. MOKESČIAI KAI KURIOSE IŠSIVYSČIUSIOSE ŠALYSE 7

2.1. Mokesčių sistema Japonijoje 7

2.2. Mokesčių sistema Vokietijoje 8

2.3. Mokesčių sistema Ispanijoje 10

2.4. Mokesčių sistema Anglijoje 11

2.5. Mokesčių sistema Italijoje 13

IŠVADOS 16

LITERATŪRA 17





ĮVADAS

Mokesčiai, kaip žinoma, sudaro pagrindinę rinkos ekonomikos šalių valstybės biudžeto pajamų dalį. Įvairių šalių mokesčių sistemos susiklostė veikiant nevienodoms ekonominėms, politinėms ir socialinėms sąlygoms. Pagal imamų mokesčių rinkinį, pavadinimus, sudarymo būdus, bazes, tarifus, veikimo sferas ir t.t. jos gana skirtingos.

Išsivysčiusių Vakarų valstybių ekonomikos mechanizme mokesčiai vaidina dvigubą vaidmenį. Valstybė ne tik iš jų formuoja savo pajamas (tai yra istoriškai susiklosčiusi jos fiskalinė funkcija), bet ir netiesiogiai skatina ekonomiką. Mokesčių tarifais, sankcijomis, lengvatomis realizuoti ekonominę politiką yra daug efektyviau nei tiesiogiai kištis į ūkinę veiklą.

Suteikdama verslininkams mokesčių lengvatas, valstybė užtikrina kapitalo judėjimą į silpnai išvystytas, bet perspektyvias sritis, skatina įmonių ir jų produkcijos konkurentabilumą pasaulinėje rinkoje. Sumažindama mokestį už pelną, reinvestuojamą į gamybą, valstybė skatina jos vystymąsi. Išlaisvindama nuo taupymui skirtų lėšų apmokestinimo, ji skatina išlaidų vartojimui mažinimą. Padidindama kai kurių pajamų mokesčių tarifus, ji apriboja spekuliaciją turtu ir vertybiniais popieriais.

Pagal šiuolaikinį vertinimą, mokesčių sistema laikoma efektyvia, jeigu atitinka tris reikalavimus:

a) užtikrina reguliarų piniginių lėšų įplaukimą į biudžetą numatytais dydžiais ir tų sumų atitinkamą augimą didėjant pajamų mokesčiui;

b) stimuliuoja reikiamą gamybinio aktyvumo ir asmeninio suvartojimo lygį;

c) leidžia racionaliai derinti įvairių lygių valdžios organų finansinius interesus pagal principą: “kiekvienai biudžeto rūšiai – savas pajamų šaltinis”.

Mokesčių sistema kiekvienoje užsienio šalyje pasižymi sava specifika, kurią nulemia priklausymas tam tikram ūkio tipui, valstybinės struktūros, administracinio-teritorinio suskirstymo ypatumai, istorinės tradicijos.

Darbo tikslas – išsiaiškinti keletos valstybių nuolat tobulinamus mokesčius, jų reikšmingumą, būdingus bruožus.

Darbo objektas- Japonijos, Vokietijos, Anglijos, Ispanijos, Italijos mokesčiai.

Šiame referate, pasitelkdamas įvairią literatūrą, informaciją internete, apžvelgiau kai kurių užsienio šalių dominuojančius mokesčius, jų daromą įtaką šalies ekonomikai, bei visam vidaus gyvenimui.

1. BENDRA UŽSIENIO VALSTYBIŲ MOKESČIŲ APŽVALGA

Užsienio šalyse imami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai.

Tiesioginiai mokesčiai – tai mokesčiai, imami valstybės betarpiškai iš mokesčių mokėtojų pajamų ar turto. Tiesioginiai mokesčiai skirstomi į realinius ir asmeninius. Realiniai mokesčiai imami už atskiras turto rūšis, remiantis kadastru, kuris atsižvelgia į vidutinį, o ne į tikrą mokėtojo pajamingumą. Čia priklauso mokesčiai: žemės, namo, verslo, už vertybinius popierius. Asmeniniai mokesčiai – tai mokesčiai už fizinių ir juridinių asmenų pajamas ar turtą. Jie imami prie pajamų šaltinio ar pagal deklaraciją. Priklausomai nuo apmokestinimo objektų yra tokios asmeninių mokesčių rūšys: pajamų, pajamų už piniginius kapitalus, kapitalo padidėjimo, korporacijų pelno, pajamų iš naftos gavybos, viršpelnio, palikimo ir dovanojimų, turto, pagalvės.

Netiesioginiai mokesčiai – tai mokesčiai už prekes ir paslaugas. Jie nustatomi kainų ar tarifų priedų pavidalu. Skirtingai nuo tiesioginių mokesčių, netiesioginiai betarpiškai nesusiję su mokėtojo pajamomis ar turtu. Netiesioginiai mokesčiai yra trijų rūšių: akcizai, fiskaliniai monopoliniai mokesčiai, muitų rinkliavos.

Išsivysčiusiose užsienio šalyse taikomos šios pagrindinės mokesčių formos: fizinių ir juridinių asmenų pajamų (pelno) mokestis, apyvartos mokestis, įnašai į socialinio draudimo fondą, vartojimo mokesčiai, turto mokesčiai. Atskirų šalių mokesčių sistemos struktūra bei mokesčių našta matyti iš 1 lentelės. Pagrindiniai mokesčiai yra šie:

 pajamų ir pelno mokesčiai, įskaitant ir kapitalo prieaugio pelno mokestį;

 socialinio draudimo mokesčiai;

 darbo užmokesčio mokesčiai;

 turto mokesčiai (nekilnojamojo turto, žemės nuosavybės, paveldėjimo ir dovanojimo, finansinio sandorio bei kiti vienkartinio pobūdžio mokesčiai);

 prekių ir paslaugų mokesčiai (pardavimai, PVM, akcizai, importo ir eksporto mokesčiai);

 kiti mokesčiai (palūkanos, piniginės baudos ir kiti daugelyje šalių nelabai reikšmingi mokesčiai).

1 lentelė

Kai kurių užsienio šalių mokestinių išteklių struktūra ir mokesčių našta

1992 metais, proc.

Šalis Pajamų ir pelno mokesčiai Soc. draudimo mokesčiai Darbo užmokesčio mokesčiai Turto mokesčiai Prekių ir paslaugų mokesčiai Kiti mokesčiai Mokesčių
5 0,2 49,3

Suomija 42,8 23,2 – 2,2 31,6 0,2 46,9

Prancūzija 17,3 44,6 2,1 5,0 26,8 4,2 43,7

Vokietija 32,0 38,4 – 2,7 26,9 – 39,6

Graikija 18,2 30,7 0,6 4,4 46,1 0,1 40,5

Islandija 29,6 7,9 0,1 9,1 50,0 3,4 33,3

Airija 38,8 15,3 1,3 4,4 40,2 – 36,6

Italija 39,1 31,3 0,3 2,4 26,9 – 42,4

Japonija 42,4 32,8 – 10,5 14,0 0,3 29,5

Liuksemburgas 35,4 28,4 – 7,9 28,4 – 48,3

Olandija 31,4 38,8 – 3,6 25,8 0,5 46,9

Naujoji Zelandija 56,7 – 1,4 6,5 35,4 – 35,9

Norvegija 32,2 26,7 – 3,1 37,1 0,9 46,5

Portugalija 28,8 25,4 – 2,3 43,0 0,4 33,0

Ispanija 30,2 36,6 – 4,7 28,5 0,1 35,8

Švedija 38,5 28,8 2,5 3,7 26,5 0,1 49,8

Šveicarija 41,0 34,9 – 7,1 17,0 – 32,0

Turkija 32,5 20,4 – 2,0 29,8 15,3 23,1

Didžioji Britanija 36,1 17,8 – 7,9 34,4 3,7 35,2

JAV 41,5 29,9 – 11,4 17,1 – 29,3

Šaltinis: 4, P. 140.

1 lentelėje pateiktose šalyse dominuoja trys mokesčių grupės: pajamų ir pelno, socialinio draudimo ir prekių bei paslaugų mokesčiai (apie 92 proc. visų mokestinių išteklių), tačiau priklausomai nuo šalyje vykdomos mokesčių politikos šios grupės mokestinių išteklių struktūroje pasiskirsto nevienodai. Kaip 1 lentelės duomenys rodo, vienose šalyse pagrindinę mokestinių išteklių dalį sudaro pajamų ir pelno mokesčiai (Australijoje, Danijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje, Suomijoje, Japonijoje, Šveicarijoje, JAV), kitose – soc. draudimo įmokos (Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje), trečiose dominuoja netiesioginiai mokesčiai (Graikijoje, Islandijoje, Airijoje, Portugalijoje, Norvegijoje). Kai kuriose šalyse mokestiniai ištekliai pasiskirstę beveik vienodai (Austrijoje, Belgijoje, Liuksemburge). Turto mokesčiai visose šalyse palyginti yra nedideli. Be to, iš lentelės matome, kad mokesčių našta šalyse taip pat labai skiriasi – mažiausia ji Turkijoje (23,1 proc.) ir didžiausia Švedijoje bei Danijoje (apie 50 proc.). Tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose mokesčių našta mažesnė, ekonominio augimo tempai yra didesni, pvz., Japonijoje, JAV.

Kaip jau buvo minėta, formuojant bet kurios valstybės mokesčių sistemą, susiduriama su mokestinių įplaukų poreikio didinimo ir to didinimo galimybių prieštaravimu. Išsivysčiusiose užsienio valstybėse nuolat ieškoma būdų, viena, – kaip sumažinti valstybės išlaidas, o antra vertus, – kaip padidinti mokesčių sistemos ekonominį efektyvumą, jos teisingumą. Šiose valstybėse galima išskirti tokias apmokestinimo problemas:

 sudėtingas mokesčių sistemas sunku suprasti mokesčių mokėtojams, o šalies mokesčių organams keblu jas efektyviai valdyti; pasekmė – vengiama mokėti mokesčius;

 dėl aukštų mokesčių tarifų sunku priimti racionalius ekonominius sprendimus, ir mokesčių mokėtojai pereina į šešėlinę ekonomiką;

 kompanijų investicijų neapmokestinimas skatina daryti investicinius sprendimus, remiantis ne ekonominiais, bet mokestiniais motyvais: tai turi neigiamą įtaką ribotų finansinių išteklių paskirstymui bei investicijų kokybei;

 dažnai vienodo lygio asmeninės pajamos apmokestinamos nevienodai (tai susiję su apmokestinimo laikotarpiu); šiuo atveju pažeidžiamas teisingumo principas.

Todėl užsienio šalyse, kaip ir Lietuvoje, mokesčių sistemos keičiamos bei tobulinamos. Mokesčių sistemų reformoms dažniausiai būdingi tokie pertvarkymai:

 mokesčių bazės išplėtimas. Tai dažniausiai liečia asmeninių pajamų mokestį (apmokestinamos nedarbo pašalpos, išmokos ligos atveju ir pan.);

 apmokestinimo lygio mažinimas, mažinant apmokestinimo progresyvumą ir aukštutinius mokesčių tarifų dydžius. Tačiau pastaraisiais metais šalių vyriausybės pradėjo atsargiau žiūrėti į mokesčių tarifų mažinimą. Galbūt taip elgiamasi norint sumažinti valstybinių biudžetų deficitus;

 pajamų, gaunamų iš įvairių šaltinių, apmokestinimo lygio suvienodinimas;

 mokesčių sistemų supaprastinimas, atsisakant kai kurių apmokestinimo lengvatų (tai dažniausiai prisideda prie mokesčių bazės išplėtimo);

 kompanijų išmokamų ir akcininkų gaunamų dividendų dvigubo apmokestinimo mažinimas;

 PVM, vadinamojo neutralaus mokesčio, kai kuriose šalyse, vaidmens didinimas. Paprastai naujų mokesčių įvedimas sukelia stiprią opozicinę mokesčių mokėtojų reakciją;

 infliacijos veiksnio įvertinimas. Kai kuriose šalyse, kurioms būdinga infliacija, infliacijos įtaka apmokestinamoms pajamoms neutralizuojama progresinio tarifo dydžiais, taikomais realių (o ne nominalių) pajamų sumoms.

Nors įvairių užsienio šalių mokesčių sistemoms būdingi tam tikri bendri bruožai, tačiau kiekvienoje valstybėje mokesčių mokėtojų pečius slegia nevienodo dydžio įvairūs, kartais tik toje šalyje egzistuojantys mokesčiai.

2. MOKESČIAI KAI KURIOSE IŠSIVYSČIUSIOSE ŠALYSE

2.1. Mokesčių sistema Japonijoje

Dabartinės Japonijos mokesčių sistema veikia 1949 m. atliktos reformos pagrindu, nors ir vėliau ji buvo koreguojama, taisoma (didesni pataisymai bei papildymai atlikti 1989 m.). Japonijos mokesčių sistemą sudaro daugybė įvairių mokesčių, kurios įstatymo pagrindu ima kiekvienas teritorinis valdymo organas į savarankišką biudžetą. Vietiniams biudžetams tenka apie 33-36 proc. šalies mokestinių išteklių. Japonijoje įvairių valdymo lygių biudžetuose, skirtingai nei kitose šalyse, nemažą dalį sudaro nemokestinės pajamos
(valstybiniame – 15 proc., vietiniuose – iki ¼ biudžeto pajamų). Tai nuomos, loterijos, paskolų pajamos, municipalinio nekilnojamojo turto ir žemės sklypų pardavimas, netesybos, baudos ir kt. Mokestiniai ištekliai paskirstomi taip: apie 2/3 sunaudojami vietinėms reikmėms, o likusieji – bendravalstybinių funkcijų vykdymui.

Japonijos mokesčių sistema pateikiama 2 pav. Žinoma tai, kad valstybės imamuose mokesčiuose pajamų mokestis sudaro apie 56, turto – 25 ir vartojimo – 19 proc. bendros sumos. Vietiniuose biudžetuose daugiau nei pusė surenkamos mokesčių sumos taip pat sudaro pajamų mokestis.

Fiziniai asmenys moka fizinių ir juridinių asmenų pajamų mokestį pagal progresinį 10, 20, 30, 40 ir 50 proc. tarifą. Asmenys, gaunantys daugiau kaip 50 mln. Jenų per metus, apmokestinami aukščiausiu tarifu. Vadinasi, Japonijoje daug palankesnės apmokestinimo sąlygos mažas pajamas turintiems žmonėms ir griežtesnės turtingiems asmenims. Be valstybinio, dar mokamas prefektūrinis (5, 10 ir 15 proc.) ir vietiniai pajamų mokesčiai. Atrodo, kad Japonijoje fizinių asmenų pajamų mokestis yra didelis, tačiau jis priklauso nuo mokėtojo šeimyninės padėties, atimamos gydymo išlaidos ir žymi neapmokestinamojo minimumo suma, kuri sudaro apie 30 proc. visų pajamų; taikomos ir kitos lengvatos.Fizinių ir juridinių asmenų pajamų mokestis

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1545 žodžiai iš 5076 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.