Uzsienio teises ist
5 (100%) 1 vote

Uzsienio teises ist

Vilniaus Teisės universitetas

teisės fakultetas

neakivaizdinės studijos

I kursas

xxx grupė

Evelina Blankutė

1. Kuo skiriasi ir kuo panašūs V. Europos barbarų įstatymai

ir “Rusų tiesa” ?

2. Iš kokių komponentų susideda nerašytoji Anglijos konstitucija? Kuo

ji ypatinga? Kuo ji skiriasi ir kuo ji panaši nuo Prancūzijos

trečiosios konstitucijos?

Vilnius 2002

I dalis

Kuo skiriasi ir kuo panašūs V. Europos barbarų įstatymai

ir “Rusų tiesa”?

Jau senovėje pradėjo kurtis teisė. Tiksliau jos pamatiniai bruožai. Negalima sakyti,kad ji buvo bloga, tai turėjo labai daug gerų savybių, kurias mes semiamės dar vis šiais laikais. Nesakau, kad ji buvo ideali, ji turėjo praeiti labai daug kol pasiekė jau mūsų laikais esančią teisę. Ji dar nėra mirusi ji visada prisimenama kaip dabartinės teisės ištakos. todėl pakalbėsime apie skirtumus ir panašumus V.Europos barbarų įstatymų ir „Rusų tiesos“.

Iš pat pradžių, manau, Kijevo Rusią ir barbarus vienija jų įstatymų primityvumas. Jų Įstatymai nebuvo užrašyti, jie tiesiog ėjo iš lūpų į lūpas.Žmonės gyveno vadovaudamiesi papročiais. Be abejo papročiai skyrėsi. Galima paminėti, kad V.Europos teisė buvo gentinė, o Kijevo Rusios teritorinė.

Atėjusi krikščionybė į šias tautas atnešė raštą ir davė progą užrašyti savo papročius, vietos įstatymus.V. Europos karaliai buvo susidomėję ir patys įstatymų užrašymu, nes jiems raštas sudarė galimybę koreguoti teisę norimon pusėn. Pastūmėjus krikščionybei užrašyti teisę pirmasis krikščionis frankų karalius (barbarų genties) Chlodvikas išleido Salijų įstatymą. Taip pat ir pirmieji krikščionimis tapęs Kijevo Rusios didieji kunigaikščiai pasirūpino “Rusų tiesos” atsiradimu.

Tik išleistas Salijų įstatymas 469m. susidėjo iš 62 titulų. suskirstytų į straipsnius. Vėliau šis įstatymas buvo koreguojamas ir padidėjo iki 93 titulų. O “Rusų tiesos” tekstas nebuvo visiškai suskirstytas. Tik vėliau, kad būtų patogiau ši tekstas buvo suskirstytas į straipsnius.

“Rusų tiesoje” termino kaip nuosavybės teisė neturėjo, tačiau nuosavybės teisės objektais buvo pripažintas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Pagal įstatymus galima pastebėti kad jau skyrė nuosavybės teisę nuo turto valdymo. Salijų įstatymas skirtingai vertina kilnojamo turto, laisvai perleidžiamo ir žemės nuosavybę. tačiau dar neužsimenama apie žemės pirkimą ir pardavimą. Pastarasis įstatymas skyrė šeimos valdančios žemę ir visuomenės nuosavybės objektą, kaip to nėra “Rusų tiesoje”. Salijų įstatymas iš pradžių visus savininkus laiko lygiais ir dar nenustato išskirtinės teisinės padėties. Tik vėliau barbarų įstatymų žemės nuosavybės teisė keičias ir plečias. O “Rusų tiesoje” jau kunigaikščiai ir bajorai turėjo išskirties nuosavybės teises. Tik vėliau, besivystant teisei, žemės nuosavybę imta perdavinėti paveldėjimo būdu, tiek Kijevo Rusios įstatymuose, tiek germanų. taip pat abi šalys kaip nuosavybę laikė vergus.

Salijų įstatyme yra skirta šiek tiek vietos ir sutartiniams santykiams. “Rusų tiesoje” šiek tiek didesnis dėmesys skiriamas sutartims, ypač prievolėms atsirandančioms iš sutarčių. Tiek barbarų įstatymuose, tiek “Rusų tiesoje” sutartys buvo paprasčiausios buitinės – pirkimas ir pardavimas, paskola, įkeitimas ir kt. Jos būdavo sudaromos dažniausiai žodžiu. Į vertingesnių sutarčių sudarymą buvo kviečiami “posluchai” Kijevo Rusioje, o germanų šalyse dalyvaudavo trys liudytojai, pasirašant sutartį raštu. Sutartys būdavo sudaromos tam tikrais simboliniais veiksmais. Tai rodė šalių menką teisinį išsivystymą. Ir Salijų įstatyme ir “Rusų tiesoje” aptariamos konkrečios sutarčių sąlygos. Kaip antai, išryškėjus pirkto daikto trūkumams, sutartis turėdavo būti nutraukta.

Salijų įstatyme, skirtingai nei “Rusų tiesoje” jaunikio ir nuotakos tėvai susitardavo dėl santuokos. „Rusų tiesoje“ jaunieji turėjo laisvą valią , reikėjo tėvų sutikimo, buvo ribojama tam pačiam asmeniui galimų santuokų skaičius. Giminystės ir svainystės ryšiai buvo draudžiami ir germanų įstatymuose ir Kijevo Rusios. Taip pat Salijų įstatyme minima, kad tarp laisvojo ir vergo negalima. Pažeidus santuokos draudimus ji imta laikyti negaliojančia. Po žmonos mirties turtas atitekdavo vaikams, “Rusų tiesoje” minima kad turtas atitekti galėdavo tik sūnums. Dėl bažnyčios įtakos germanų įstatyme buvo įvestas bažnyčios numatytos santuokos sudarymo tvarkos laikymas. Taip pat nustatyta kad santuokos nutraukti negalima. Kijevo Rusios įstatymas leido žmonėms išsiskirti, vienam iš sutuoktinių sanguliaujant ar netinkant vedybiniam gyvenimui.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 743 žodžiai iš 2098 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.