Uzsienio teises ist
5 (100%) 1 vote

Uzsienio teises ist

1121

Vilniaus Teisės universitetas

teisės fakultetas

neakivaizdinės studijos

I kursas

xxx grupė

Evelina Blankutė

1. Kuo skiriasi ir kuo panašūs V. Europos barbarų įstatymai

ir “Rusų tiesa” ?

2. Iš kokių komponentų susideda nerašytoji Anglijos konstitucija? Kuo

ji ypatinga? Kuo ji skiriasi ir kuo ji panaši nuo Prancūzijos

trečiosios konstitucijos?

Vilnius 2002

I dalis

Kuo skiriasi ir kuo panašūs V. Europos barbarų įstatymai

ir “Rusų tiesa”?

Jau senovėje pradėjo kurtis teisė. Tiksliau jos pamatiniai bruožai. Negalima sakyti,kad ji buvo bloga, tai turėjo labai daug gerų savybių, kurias mes semiamės dar vis šiais laikais. Nesakau, kad ji buvo ideali, ji turėjo praeiti labai daug kol pasiekė jau mūsų laikais esančią teisę. Ji dar nėra mirusi ji visada prisimenama kaip dabartinės teisės ištakos. todėl pakalbėsime apie skirtumus ir panašumus V.Europos barbarų įstatymų ir „Rusų tiesos“.

Iš pat pradžių, manau, Kijevo Rusią ir barbarus vienija jų įstatymų primityvumas. Jų Įstatymai nebuvo užrašyti, jie tiesiog ėjo iš lūpų į lūpas.Žmonės gyveno vadovaudamiesi papročiais. Be abejo papročiai skyrėsi. Galima paminėti, kad V.Europos teisė buvo gentinė, o Kijevo Rusios teritorinė.

Atėjusi krikščionybė į šias tautas atnešė raštą ir davė progą užrašyti savo papročius, vietos įstatymus.V. Europos karaliai buvo susidomėję ir patys įstatymų užrašymu, nes jiems raštas sudarė galimybę koreguoti teisę norimon pusėn. Pastūmėjus krikščionybei užrašyti teisę pirmasis krikščionis frankų karalius (barbarų genties) Chlodvikas išleido Salijų įstatymą. Taip pat ir pirmieji krikščionimis tapęs Kijevo Rusios didieji kunigaikščiai pasirūpino “Rusų tiesos” atsiradimu.

Tik išleistas Salijų įstatymas 469m. susidėjo iš 62 titulų. suskirstytų į straipsnius. Vėliau šis įstatymas buvo koreguojamas ir padidėjo iki 93 titulų. O “Rusų tiesos” tekstas nebuvo visiškai suskirstytas. Tik vėliau, kad būtų patogiau ši tekstas buvo suskirstytas į straipsnius.

“Rusų tiesoje” termino kaip nuosavybės teisė neturėjo, tačiau nuosavybės teisės objektais buvo pripažintas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Pagal įstatymus galima pastebėti kad jau skyrė nuosavybės teisę nuo turto valdymo. Salijų įstatymas skirtingai vertina kilnojamo turto, laisvai perleidžiamo ir žemės nuosavybę. tačiau dar neužsimenama apie žemės pirkimą ir pardavimą. Pastarasis įstatymas skyrė šeimos valdančios žemę ir visuomenės nuosavybės objektą, kaip to nėra “Rusų tiesoje”. Salijų įstatymas iš pradžių visus savininkus laiko lygiais ir dar nenustato išskirtinės teisinės padėties. Tik vėliau barbarų įstatymų žemės nuosavybės teisė keičias ir plečias. O “Rusų tiesoje” jau kunigaikščiai ir bajorai turėjo išskirties nuosavybės teises. Tik vėliau, besivystant teisei, žemės nuosavybę imta perdavinėti paveldėjimo būdu, tiek Kijevo Rusios įstatymuose, tiek germanų. taip pat abi šalys kaip nuosavybę laikė vergus.

Salijų įstatyme yra skirta šiek tiek vietos ir sutartiniams santykiams. “Rusų tiesoje” šiek tiek didesnis dėmesys skiriamas sutartims, ypač prievolėms atsirandančioms iš sutarčių. Tiek barbarų įstatymuose, tiek “Rusų tiesoje” sutartys buvo paprasčiausios buitinės – pirkimas ir pardavimas, paskola, įkeitimas ir kt. Jos būdavo sudaromos dažniausiai žodžiu. Į vertingesnių sutarčių sudarymą buvo kviečiami “posluchai” Kijevo Rusioje, o germanų šalyse dalyvaudavo trys liudytojai, pasirašant sutartį raštu. Sutartys būdavo sudaromos tam tikrais simboliniais veiksmais. Tai rodė šalių menką teisinį išsivystymą. Ir Salijų įstatyme ir “Rusų tiesoje” aptariamos konkrečios sutarčių sąlygos. Kaip antai, išryškėjus pirkto daikto trūkumams, sutartis turėdavo būti nutraukta.

Salijų įstatyme, skirtingai nei “Rusų tiesoje” jaunikio ir nuotakos tėvai susitardavo dėl santuokos. „Rusų tiesoje“ jaunieji turėjo laisvą valią , reikėjo tėvų sutikimo, buvo ribojama tam pačiam asmeniui galimų santuokų skaičius. Giminystės ir svainystės ryšiai buvo draudžiami ir germanų įstatymuose ir Kijevo Rusios. Taip pat Salijų įstatyme minima, kad tarp laisvojo ir vergo negalima. Pažeidus santuokos draudimus ji imta laikyti negaliojančia. Po žmonos mirties turtas atitekdavo vaikams, “Rusų tiesoje” minima kad turtas atitekti galėdavo tik sūnums. Dėl bažnyčios įtakos germanų įstatyme buvo įvestas bažnyčios numatytos santuokos sudarymo tvarkos laikymas. Taip pat nustatyta kad santuokos nutraukti negalima. Kijevo Rusios įstatymas leido žmonėms išsiskirti, vienam iš sutuoktinių sanguliaujant ar netinkant vedybiniam gyvenimui.

“Rusų tiesoje” minima, kad mirus šeimos galvai turto dalis atitekdavo sūnums, o kita dalis bažnyčiai. Nesant sūnų turtą paveldėdavo kunigaikštis. Bajorų dukterys galėjo paveldėti turtą taip pat. Daug mažiau dėmesio paveldėjimui skiriama germanų įstatymuose. Juose žinoma, kad turtas atitenka mirusiojo šeimai ar giminėms, bet pirmiausia paveldėti galėjo sūnūs. Kad išlaikytų žemę tos pačios giminės, moterys jos paveldėti negalėdavo. Salijų įstatymas labai daug dėmesio skyrė nusikaltimams ir bausmėms, kiek
mažiau dėmesio “Rusų tiesoje”, tačiau vienodai nusikaltimas buvo laikomas ir žala padaryta asmeniui, ir skriauda turtui. Ilgą laiką moralinė žala žmogui nebuvo laikoma skriauda.Tai vienas iš primityvumo požymių. Iš pat pradžių kaip bausmė abejose šalyse gyvavo kraujo kerštas, bet greitai tai tapo praeitimi. Liko tik mirties bausmė, bet ji buvo gan reta,daugiausia vergams skiriama. Piniginės bausmės buvo naudojamos, kaip efektyvios tramdomosios priemonės. Barbarų įstatymai nustatė kaltę švelninančias aplinkybes – tai prisipažinimas, taip pat sunkinantys veiksmai – tai pavyzdžiui gaujos nužudymas laisvojo žmogaus. Abiejų šalių įstatymuose minima kad nusikaltime bendrininkavę žmonės taip pat buvo kalti ir baudžiami. Piniginių bausmių dydžiai priklausė nuo nusikaltimo sunkumo. Sunki bausmė yra vadinama vira, kuri yra lygi 40 grivinų, ši bausmė yra lygi laisvojo žmogaus nužudymui. Barbarų įstatyme tokia bausmė taip pat vadinama vira arba vergeldu. Pastarajam įstatymui už nužudymą piniginės bausmės yra skiriamos pagal nužudytojo rangą, amžių ir lytį. “Rusų tiesa” skyrė paprastą ir kvalifikuotą nužudymus. Paprastu nužudymu yra laikomas netyčinis susiginčijus ar puotaujant. O kvalifikuotas – plėšikaujant. Nuo to, žinoma, priklausė ir bausmės dydis. Taip pat “Rusų tiesa” leido savateismį, tačiau tik išskirtiniuose atvejuose. Tarkim, jei vagį užklupo vagiant namuose ar tvarte, jį buvo galima užmušti. Ši žmogžudystė buvo laikoma teisėta tada ,jei vagies kojos guli atitinkamoje patalpos ar kiemo viduje. Kalbant apie vagystes, Salijų įstatyme jos nustatytos kaip parastos ir kvalifikuotos. Paprastos buvo kokio daikto ar gyvulio pavogimu. Kvalifikuotos tai vagystės su įsilaužimu ar raktų padirbimu.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1102 žodžiai iš 2098 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.