Vadas stebėjimas kaip tyrimo metodas arba strategija dokumentas
5 (100%) 1 vote

Vadas stebėjimas kaip tyrimo metodas arba strategija dokumentas

11213141

1. Įvadas. Stebėjimas, kaip tyrimo metodas arba strategija.

Stebėjimą, kaip mokslinio tyrimo techniką, reikia skirti nuo kasdieninio nuolatos vykstančio gyvosios ir negyvosios gamtos objektų, kultūrinių ir visuomeninių reiškinių stebėjimo, kuris yra taip pat svarbi indvidualios gyvenimiškos ir profesinės patirties kaupimo priemonė.

Stebėjimo strategija – tai toks mokslinio tyrimo organizavimas, kai nevarijuojant sąlygų siekiama gauti objektyvių faktų ape žmogaus ar gyvūno elgseną. Šis tikslas nulemia ir vienija tyrėjo veiklos būdus visais tyrimo etapais: empirinių duomenų rinkimą, jų analizę, bendras išvadas. Atliekan tokį tyrimą, gali būti taikomi visi empirinių duomenų rinkimo būdai. Dažnai duomenys tokiems tyrimams gaunami stebint natūralią elgseną, bet rinkti psichologinius faktus galima ir kitaip, priklausomai nuo tiriamų reiškinių pobūdžio. Pavyzdžiui, norint aprašyti interesus, jų struktūrą, duomenys dažniausiai renkami įvairiausiais apklausos būdais. Neretai duomenys renkami keliais būdais.

Empiriniai duomenys, kuriuos tyrėjas užregistruoja savo protokolose, yra pirminė medžiaga, kuri turi būti toliau analizuojama ir interpretuojama. Kiekybinė analizė atliekama remiantis aprašomosios statistikos metodais, t.y. dažnumų, vidurkių, duomenų variatyvumo apskaičiavimais. Tačiau jie įgyja prasmę tik tuomet, kai siejasi su kokybine psichologine analize. Todėl tyrėjo tikslas – perziūrėti gautus duomenis savo iškeltų uždavinių atžvilgiu ir jais remiantis tikslinti psichologijos faktų klasifikacijas arba kurti naujas.

Pagal psichologinio stebėjimo objektą, kuriuo gali būti kitų žmonių arba gyvūnų elgsena arba paties stebinčiojo psichikos apraiškos bei elgesys, skiriamas išorinis arba objektyvus stebėjimas ir savistaba arba subjektyvus stebėjimas.

2. Stebėjimas, kaip duomenų rinkimas arba technika.

Stebėjimas suprantamas ne tik kaip tyrimo metodas arba strategija, bet ir kaip duomenų rinkimo būdas arba technika. „Technikos“ terminu pažymime bendrą duomenų rinkimo pobūdį. „Metodikos“ terminu įvardijama tam tikra duomenų rinkimo procedūra. Šia prasme kartais vartojamas ir „metodo“ terminas, pavyzdžiui minimalių kitimų metodas, priverstinio pasirinkimo metodas ir t. t.

Stebėjimas psichologijoje skiriasi nuo stebėjimo gamtos moksluose, ir ši jo specifika priklauso nuo psichologijos dalyko – psichikos ypatumų. Psichika labai labili. Ji kinta dėl daugelio atsitiktinių išorės ir vidaus veiksnių. Dėl to vartojant kiekvieną psichologijos tyrimo metodą, neišskiriant ir stebėjimo, reikės daugelį kartų pakartotinai registruoti faktus, kad sisteminiai rušiai būtų atskirti nuo atsitiktinių.

Stebėjimas – planinga tyrimo technika, kurios tikslas yra iš anksto numatytas. Tyrėjas nesikiša, tik stebi ir registruoja faktus, kurie turi būti registruojami tiksliai, todėl rašomi protokolai. Tyrimams naudojama laiko imčių technika, išorinis stebėjimas (objektyvus), vidinis stebėjimas (subjektyvus).

Atliekant psichologinius stebėjimus, jau pats stebėjimo faktas gali pakeisti tiriamųjų elgesį ir pakenkti išoriniam tyrimo validumui. Geriausias kontrolės būdas – stebėjimas slapta, tiriamieisiems nieko apie tai nežinant. Slaptumo siekiama keliais būdais:

1. Filmuojant paslėpta televizijos ar kino kamera.

2. Stebint iš kambario pro langą, praleidžiantį šviesą tik į vieną pusę.

3. Paaiškinant savo dalivavimą kita natūralia priežastimi, kad tyrėjo buvimas netaptų veiksniu, iškreipiančiu stebimųjų elgesį.

4. Stebėti dalyvaujant grupės veikloje.

Sumažinti tiriamųjų reakciją į stebėjimą galima pripratinant juos prie savęs: dažnai būnant tiriamųjų aplinkoje, nerodant susidomėjimo jais, vaizduojant besidomintį vien savimi ir savo reikalais.

3. Stebėjimo metodo galimybės ir ribotumas

Kadangi, taikant stebėjimo strategiją, empiriniai duomenys dažnai renkami nekontroliuojant veiksnių ir sąlygų, galinčių turėti įtakos registruojamai elgsenai, tai tyrėjas negali paaiškinti, kas lėmė jo užregistruotų faktų ypatumus, kokiomis sąlygomis esant galima laukti vienų ar kitų rezultatų. Todėl pagal daromų išvadų pobūdį ši strategija vadinama aprašomąja. Ji reikšminga daugeliu požiūrių. Visų pirma sistemingais stebėjimais kaupiama faktinė medžiaga, kuri būtina mokslo pažangai. Daug faktų gauname apie natūralią elgseną, asmens savižiną – tas sritis, kurias pažinti ir suprasti ir yra svarbiauias psichologijos tikslas. Antra, šie tyrimai yra hipotezių apie priežastinius reiškinių ryšių šaltinis. Lyginant ir analizuojant gautus tyrimus galima sumanyti naujus tyrimus. Daugelis autorių laikosi nuomonės, kad stebėjimai yra pirmoji tiek mokslo apskritai, tiek konkretaus tyrimo fazė, parengianti pamatą eksperimentiniams tyrimams.

5. Savistaba

Savistaba – stebėjimo technika, kai asmuo stebi savo vidinius išgyvenimus, mintis, savo elgesio reakcijas. Tyrėjas ir tyriamasis vienas ir tas pats asmuo, todėl duomenys gaunami labai subjektyvūs, todėl savistaba nautojama tik kaip pagalbinis tyrimo metodas.

Dabartinėje psichologijoje šios technikos esmė tik iš dalies atitinka pavadinimo prasmę. Tiesioginis savo psichinių apraiškų stebėjimas yra palyginti retai taikomas. Tačiau psichologiniuose tyrimuose pasitaiko tiek savistaba vadinami atvejai,
kai asmuo analizuoja savo buvusius išgyvenimus ar veiksmus, žino ir gali suteikti informaciją apie savo asmenybės ypatumus.

Savistabos, kaip reiškinio ir kaip psichologijos tyrimo metodo, samprata visada yra susijusi su bendra psichikos ir sąmonės samprata.

Jau seniai buvo žinoma, kad žmogaus sąmonei būdingas refleksijos sugebėjimas, t.y. savo būsenų, išgyvenimų įsisąmoninimas. Vadinasi, žmogus žino ir gali duoti ataskaitą ne tik apie išorinio objekto vaizdą, bet ir apie tai, ką jis mato, įsivazduoja, bijo, kad jam kyla koks nors noras, ketinimas. Apie tai žmogus gali pranešti tiek pačiu refleksijos momentu, tiek vėliau, pasibaigus procesui ar būsenai, nes šie momentai, kaip ir informacija apie išorinio pasaulio procesus, yra saugomi atmintyje ir gali būti prisimenami

Šias savistabos, kaip psichologinio reiškinio, ypatybes suabsoliutino ir pervertino mokslininkai, pabandę padaryti ją vieninteliu ir pagrindiniu psichologijos tyrimo metodu. V. Vuntas, E. Tičeneris ir kiti 19a. – 20a. pr. psichologai, remdamiesi nuo Dekarto laikų įsitvirtinusia sąmoningos psichikos koncepcija, sukūrė vadinamojo introspekcijos metodo teorinius principus ir bandė jį taikyti praktiškai.

Pasirodė, kad pagrindinė prielaida, kad visi psichiniai reiškiniai yra tiesiogiai išgyvenami, yra klaidinga ir todel introspekcijos būdu negalima gauti tiesioginių ir patikimų žinių apie žmogaus vidinį pasaulį.

Klaidinga buvo ir prielaida, kad psichinis reiškinys yra grynai subjektyvus, neprieinamas kitokiam tyrimui.

Tačiau toks introspekcijos teorinių – metodologinių principų klaidingumo įrodymas nereiškia paties savistabos reiškinio neigimo. Jeigu iš psichologijos neeliminuojama sąmonės problematika, tai negalima pripažinti jos refleksijos, savo „aš“ vaizdo, ir kitų su savimone susijusių savikontrolės reiškinių. Su šiais reiškiniais dabar ir siejamas savistabos metodinių galimybių vertinimas. Pripažįstant, kad žmogus gali žinoti daugelį savo vidinės ir išorinės veiklos faktų, ypač tokių, kurių negalima arba sunku išsiaiškinti kitais būdais, kad gali kai kuriuos psochinius reiškinius analizuoti, remdamasis prisiminimais, savistaba naudojamasi dabartinėje mokslinėje psichologijoje.

Atsižvelgiant į didelį šio metodo subjektyvumą, sąlygojamą įvairių faktorių, savistaba laikoma ne pagrindiniu, o tik pagalbiniu empirinių duomenų rinkimo būdu. Tai reiškia, kad remiantisvien savistaba surinktais duomenimis negalima formuoti mokslinių dėsnių, kad savistaba gauti duomenys turi būti tikrinami arba lyginami su kitais būdais gautais duomenimis. Ryšium su tuo dabartinėje mokslinėje psichologijoje savistaba palyginti retai atlieka savarankiškos tyrimo technikos vaidmenį. Iš dalies tokia yra paties psichologo savistaba. Žmogiu, turinčiam teorinių ir praktinių žinių iš psichologijos, galinčiam laisvai operuoti šio mokslo sąvokų sistema, saviataba gali būti efektyvesnis įrankis negu eiliniam tiriamajam.

Kur kas dažniau tiriamųjų savistaba yra įtraukiama į kitų tyrimo technikų struktūrą.

6.Stebėjimo etika

Planuodamas, tyrimą psichologas turi nustatyti, ar nebus pažeisti etikos reikalavimai. Priešingu atveju jam teks spręsti iškilusias etines problemas.Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsirandaetinių problemų, yra trys:

a) Apgaulė. Psichologo etika verčia tyrėją informuoti visus būsimus tyriamuosius apie tyrimo ypatybes, kurios gali turėti įtakos jų apsisprendimui dalyvauti tame tyrime. Nesant reikiamos informacijos nėra ir laisvo apsisprendimo. Tačiau dažnai, tiriamiesiems žinant tyrimo tikslus ir tyrėjo planus, galima iškreipti darbo rezultatus. Psichologo pareiga – vos atlikus tyrimą, informuoti tiriamuosius apie apgaulę, bei paaiškinti jos priežastis. Tyrėjui reikia padaryti viską, kas tik įmanoma, kad jo ir tiriamojo santykiai liktų normalūs.

b) Kėsinimas į asmeninio gyvenimo slaptumą. Šis etikos principas pažeidžiamas renkant informaciją apie imtymų elgesį arba gyvenimo būdą, kurį individas norėtų nuo kitų žmonių nuslėpti. Kai kada tokie tyrimai atliekami žmonėms apie tai nieko nežinant. Kad nebūtų pažeistas šis etikos principas, tiriamasis asmuo turi iš anksto žinoti, ar jo pateikti duomenys bus žinomi kitiems žmonėms ir ar bus galima identifikuotį tiriamąjį iš tyrimo duomenų, jei jie bus paskelbti ar kaip nors prieinami kitiems.

c) Fizinė ar psichinė žala.Tyrėjas turi stengtis apsaugoti tiriamuosius nuo fizinės ar psichinės žalos ar jos grėsmės ar diskonforto. Kilus tokių padarinių galimybei, tyrėjo etika reikalauja pranešti apie tai būsimiems tyrimo dalyviams ir gauti jų sutikimą dalyvauti tyrime tokiomis aplinkybėmis.

Prieš atliekant tyrimą, privalu įvertinti, ar laukiami darbo rezultatai nusvers neigiamus veiksnius, susijusius su tiriamųjų apgaule, galimu asmeninio gyvenimo slaptumo pažeidimu arba potencialine psichine žala.

Elgesio stebėjimo protokolas

Stebėjimo planas

1. Tyrimo tikslas – stebėti elgesį.

2. Tyrimo objektas – elgesys.

3. Tyrimo uždaviniai – stebėti elgesį, išskirti stebėjimo vienetus, fiksuoti.

4. Tyrimo vieta ir laikas – „P.Mašioto“ pradinė mokykla, 2004.09.21 nuo 12val. iki 12:45val.

5. Tiriamieji – 1b klasės mokiniai: Aleksas ir Gabrielius.

6. Metodai- stebėjimas.

7. Tyrimo enalizė arba rezultatų analizė –
tiriamasis, Gabrielius tyrimo metu buvo labai aktyvus, nenustygo vietoja, nesugebėdavo sukoncentruoti dėmesio, trukdė kitiems savo klasė draugams, maivėsi. Tyriamasis, Aleksas, tyrimo metu buvo paklusnus, mokytojai (tyrimas vyko pamokos metu), atsakinėjo į klausimus, rodė susidomėjimą pamoka.

8. Išvados – tyriamasis, Gabrielius, yra labai aktyvus, nepaklusnus, sunkiai sukoncentruoja dėmesi į vieną sritį. Aleksas yra paklusnus, sugeba sukoncentruoti dėmesį į vieną sritį.

Elgesio stebėjimo vienetai Laikas Laikas

5 10 15 20 25 30 35 40 45 5 10 15 20 25 30 35 40 45

1 Užduota klausimų √

2 Atsakinėjo į klausimus √ √ √ √ √ √ √ √

3 Kalbino kitus √ √

4 Nuobodžiauja √ √

5 Stumdosi √

6 Triukšmauja √ √ √

7 Maivosi √ √ √

8 Verkia

9 Nori atkreipti dėmesį √

10 Rodo susidomėjimą √ √ √ √ √

11 Trukdo kitiems √ √ √

12 Padeda kitiems

Gabrielius Aleksas

Išvaizdo aprašymo protokolas

Stebėjimo planas

1. Tyrimo tikslas – aprašyti stebimų vaikų išvaizdą, nustatyti, kokią tai turi įtaką bendraujant su kitais

2. Tyrimo objektas – vaiko išvaizda.

3. Tyrimo uždaviniai – aprašyti vaiko išvaizda.

4. Tyrimo vieta ir laikas – „P.Mašioto“ pradinė mokykla, 2004.09.28,12val.

5. Tiriamieji – 1b klasės mokiniai: Aleksas ir Gabrielius.

6. Metodai- stebėjimas.

7. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – Abu vaikai normalūs, tvarkingi. Gabrieliu nešioja akinius, daug gestikuliuoja, balso tembras aukstas, kalba garsiai, eidamas maivosi, dažnai liečia draugus, veide visada yra šypsena. Alekso zvilgsnis tiesus, vyzdziai neišsiplėtę, balso tembras lėtas, lūpų linija dažniausiai tiesi, gestų nedaug, muzikalumas neblogas.

8. Išvados – Gabrielius – aktyvus vaikas, nenusėdantis vietoje, gali kompleksuoti dėl akinių. Aleksas – lėtas, visada susimąstęs, nemėgsta fizinio kontakto

9. Siūlymai – dėl išvaizdos siūlymų nėra.

Aleksas

a. Ūgis – 1.25m

b. Svoris – 31 kg

c. Plauku spl. – šviesi

d. Akių spl. – mėlyna

e. Odos spl. – šviesi

f. Apsirengimas – tvarkingas, šiuolaikiškas

g. Aksesuarai – nėra

h. Žvilgsnis – tiesus, susimastes.

i. Vyzdžiai – neišsiplėtę.

j. Antakių linij. – neryški.

k. Lūpų linij. – tiesi.

l. Kūno poza – tiesi.

m. Gestai – nedaug, lėti.

n. Eisena – lėta.

o. Balso tembr. – lėtas, žemas.

p. Muzikalumas – normalus.

q. Mėgstamiausia spl. – kraminė

r. Prisilietimai – nėra.

s. Laikysena – tiesi

Gabrielius

a. Ūgis – 1.25m

b. Svoris – 35 kg

c. Plauku spl. – šviesiai ruda

d. Akių spl. – mėlyna

e. Odos spl. – šviesi

f. Apsirengimas – tvarkingas, šiuolaikiškas

g. Aksesuarai – akiniai.

h. Žvilgsnis – klaidžiojantis.

i. Vyzdžiai – neišsiplėtę.

j. Antakių linij. – ryški,apvaloka.

k. Lūpų linij. – šypsena.

l. Kūno poza – judanti

m. Gestai – daug gestikuliuoja.

n. Eisena – eidamas maivosi, daug juda.

o. Balso tembr. – aukstas

p. Muzikalumas – labai geras.

q. Mėgstamiausia spl. – raudona.

r. Prisilietimai – mėgsta fizinį kontaktą

s. Laikysena – gera, tieisi.

Piešinio analizės protokolas

Stebėjimo planas

1. Tyrimo tikslas – pagal piešinį apršyti vaiko elgesio ypatybes, jo savijautą.

2. Tyrimo objektas – piešimo procesas ir pešinys.

3. Tyrimo uždaviniai – stebėti piešimo procesą, išanalizuoti piešinį.

4. Tyrimo vieta ir laikas – „P.Mašioto“ pradinė mokykla,2004.10.12 nuo 12val. iki 12:45val.

5. Tiriamieji – 1b klasės mokiniai: Aleksas ir Gabrielius.

6. Metodai- stebėjimas.

7. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – Gabrielio piešinys – neryškus, tačiau užpildytas visas lapas, detales normalios: nei mažos nei didelės. Piešinys neryškus, švelnus, naudotos dvi spalvos: geltona ir žalia, linijos daugiausia neaštrios, detalių santykis nevienodas, didžiausia detalė – saulė, nuo jos ir pradėjo piešti. Alekso piešinys – ryškus, piešta iš trijų spalvų: žalios, žydros ir juodos, dominuoja žalia, detalės išdėstytos viduryje, detalės normalaus dydžio, linijos aštrios,detalės gana arti viena kitos, pradėjo piešti nuo pagrindinio personažo, kuris yra viduryje.

8. Išvados – Gabrielius jaučiasi stabiliai, pasitikinčiai, sulaiko stiprius jausmus, nes dominuojanti spalva yra žalia. Taip pat jauciasi ramiai, neagresyviai, nes piešinio linijos apvalios, neryškios, dominuojanti geltona saulė rodo vidinę harmoniją. Aleksas taip pat jaučiasi gana stabilai, pasitikinčiai, tačiau jame yra ir nerimo užuomazgų tai rodo aštrios linijos.

1. Kaip tyriamieji jautėsi piešimo metu, kokia nuotaka savijauta? Tiriamasis, Gabrielius, jautėsi gerai, noriai sutiko piešti, ši užduotis jam patiko. Aleksas nenorėjo piešti, bet paskui jam piešimas pradėjo patikti, pradėjus piešti savijauta pagerėjo.

2. Kaip elgėsi piešimo metu, ką kalbėjo? Gabrielius piešimo metu daug kalbėjo su draugais, pasakojo, ką piešia. Aleksas taip pat pasakojo
piešia.

3. Trukmė. Kiek laiko piešė? Gabrielius piešė ilgiau negu Aleksas apie 10min.

4. Ar iš karto sutiko? Gabrielius sutiko iš karto, Aleksas atsikalbinėjo.

5. Ką piešė ir kokiomis spalvomis. Gabrielius pieše mašiną ir namą, geltona ir žalia spalvomis, Aleksas kompiuterinį žaidimą žalia ir mėlyna spalvom

6. Klausimai tyriamajam:

a) Ką tu nupiešiai ir kodėl? Gabrielius į šį klausimą atsakė, kad nupiešė namą ir mašiną ir saulę, nes taip norėjo. Aleksas sakė, kad nupiešė kompiuterinį žaidimą, nes tai jo megstamiausias žaidimas.

b) Ar tau patinka šis piešinys ir kodėl? Gabrielius į šį klaudimą atsakė, kad jam labai patinka, nes gražiai nupiešė. Aleksas atsakė, kad jam patinka, todėl, kas tai jis nupioešė megstamiausia kompiuterinį žaidimą.

Interviu analizės protokolas

Stebėjimo planas

1. Tyrimo tikslas – unterviu analizė.

2. Tyrimo objektas – vaiko interviu.

3. Tyrimo uždaviniai – isanalizuoti vaiko interviu, sužinoti apie vaiką informacijos.

4. Tyrimo vieta ir laikas – „P. Mašioto“ prad. Mkl, 2004.10.26, 12val.

5. Metodai – stebėjimas.

6. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – su Aleksu interviu vyko sunkiai, jam buvo skaudu kalbėti apie šeimą, nes tėvai išsiskyrę. Gabrielius kalbėjo noriai, jam patiko pasakoti apie šeimą, apie save.

7. Išvados –Aleksas labai išgyvena dėl tėvų skyrybų. Gabrieliui trūksta tėvų dėmesio.

Interviu (su Aleksu)

Įžanga:

1)Vardas – Aleksas, 2)Amžius – 7m, 3)Mokykla – P. Mašioto pradinė , 1b klasė.

1. Santykiai šeimoje ir su bendraamžiais:

1)Mamos vardas – Violeta, 2)Amžius – 30m,3)Santykiai – gerai sutaria, 4)Kas labiausiai patinka, ką daro mama – kai man padeda,5)Kas nepatina, ką daro mama? – kai susibarame.

1)Tėčio vardas – Gediminas, 2)Amžius – nežinau, 3)Santykiai – geri, kas tau labiausiai patinka, ką daro tavo tėvelis? – kai nuperka, ką nors, 4)Kas nepatinka? – kai susibarame.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2546 žodžiai iš 5078 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.