Vadas stebėjimas kaip tyrimo metodas arba strategija dokumentas
5 (100%) 1 vote

Vadas stebėjimas kaip tyrimo metodas arba strategija dokumentas

1. Įvadas. Stebėjimas, kaip tyrimo metodas arba strategija.

Stebėjimą, kaip mokslinio tyrimo techniką, reikia skirti nuo kasdieninio nuolatos vykstančio gyvosios ir negyvosios gamtos objektų, kultūrinių ir visuomeninių reiškinių stebėjimo, kuris yra taip pat svarbi indvidualios gyvenimiškos ir profesinės patirties kaupimo priemonė.

Stebėjimo strategija – tai toks mokslinio tyrimo organizavimas, kai nevarijuojant sąlygų siekiama gauti objektyvių faktų ape žmogaus ar gyvūno elgseną. Šis tikslas nulemia ir vienija tyrėjo veiklos būdus visais tyrimo etapais: empirinių duomenų rinkimą, jų analizę, bendras išvadas. Atliekan tokį tyrimą, gali būti taikomi visi empirinių duomenų rinkimo būdai. Dažnai duomenys tokiems tyrimams gaunami stebint natūralią elgseną, bet rinkti psichologinius faktus galima ir kitaip, priklausomai nuo tiriamų reiškinių pobūdžio. Pavyzdžiui, norint aprašyti interesus, jų struktūrą, duomenys dažniausiai renkami įvairiausiais apklausos būdais. Neretai duomenys renkami keliais būdais.

Empiriniai duomenys, kuriuos tyrėjas užregistruoja savo protokolose, yra pirminė medžiaga, kuri turi būti toliau analizuojama ir interpretuojama. Kiekybinė analizė atliekama remiantis aprašomosios statistikos metodais, t.y. dažnumų, vidurkių, duomenų variatyvumo apskaičiavimais. Tačiau jie įgyja prasmę tik tuomet, kai siejasi su kokybine psichologine analize. Todėl tyrėjo tikslas – perziūrėti gautus duomenis savo iškeltų uždavinių atžvilgiu ir jais remiantis tikslinti psichologijos faktų klasifikacijas arba kurti naujas.

Pagal psichologinio stebėjimo objektą, kuriuo gali būti kitų žmonių arba gyvūnų elgsena arba paties stebinčiojo psichikos apraiškos bei elgesys, skiriamas išorinis arba objektyvus stebėjimas ir savistaba arba subjektyvus stebėjimas.

2. Stebėjimas, kaip duomenų rinkimas arba technika.

Stebėjimas suprantamas ne tik kaip tyrimo metodas arba strategija, bet ir kaip duomenų rinkimo būdas arba technika. „Technikos“ terminu pažymime bendrą duomenų rinkimo pobūdį. „Metodikos“ terminu įvardijama tam tikra duomenų rinkimo procedūra. Šia prasme kartais vartojamas ir „metodo“ terminas, pavyzdžiui minimalių kitimų metodas, priverstinio pasirinkimo metodas ir t. t.

Stebėjimas psichologijoje skiriasi nuo stebėjimo gamtos moksluose, ir ši jo specifika priklauso nuo psichologijos dalyko – psichikos ypatumų. Psichika labai labili. Ji kinta dėl daugelio atsitiktinių išorės ir vidaus veiksnių. Dėl to vartojant kiekvieną psichologijos tyrimo metodą, neišskiriant ir stebėjimo, reikės daugelį kartų pakartotinai registruoti faktus, kad sisteminiai rušiai būtų atskirti nuo atsitiktinių.

Stebėjimas – planinga tyrimo technika, kurios tikslas yra iš anksto numatytas. Tyrėjas nesikiša, tik stebi ir registruoja faktus, kurie turi būti registruojami tiksliai, todėl rašomi protokolai. Tyrimams naudojama laiko imčių technika, išorinis stebėjimas (objektyvus), vidinis stebėjimas (subjektyvus).

Atliekant psichologinius stebėjimus, jau pats stebėjimo faktas gali pakeisti tiriamųjų elgesį ir pakenkti išoriniam tyrimo validumui. Geriausias kontrolės būdas – stebėjimas slapta, tiriamieisiems nieko apie tai nežinant. Slaptumo siekiama keliais būdais:

1. Filmuojant paslėpta televizijos ar kino kamera.

2. Stebint iš kambario pro langą, praleidžiantį šviesą tik į vieną pusę.

3. Paaiškinant savo dalivavimą kita natūralia priežastimi, kad tyrėjo buvimas netaptų veiksniu, iškreipiančiu stebimųjų elgesį.

4. Stebėti dalyvaujant grupės veikloje.

Sumažinti tiriamųjų reakciją į stebėjimą galima pripratinant juos prie savęs: dažnai būnant tiriamųjų aplinkoje, nerodant susidomėjimo jais, vaizduojant besidomintį vien savimi ir savo reikalais.

3. Stebėjimo metodo galimybės ir ribotumas

Kadangi, taikant stebėjimo strategiją, empiriniai duomenys dažnai renkami nekontroliuojant veiksnių ir sąlygų, galinčių turėti įtakos registruojamai elgsenai, tai tyrėjas negali paaiškinti, kas lėmė jo užregistruotų faktų ypatumus, kokiomis sąlygomis esant galima laukti vienų ar kitų rezultatų. Todėl pagal daromų išvadų pobūdį ši strategija vadinama aprašomąja. Ji reikšminga daugeliu požiūrių. Visų pirma sistemingais stebėjimais kaupiama faktinė medžiaga, kuri būtina mokslo pažangai. Daug faktų gauname apie natūralią elgseną, asmens savižiną – tas sritis, kurias pažinti ir suprasti ir yra svarbiauias psichologijos tikslas. Antra, šie tyrimai yra hipotezių apie priežastinius reiškinių ryšių šaltinis. Lyginant ir analizuojant gautus tyrimus galima sumanyti naujus tyrimus. Daugelis autorių laikosi nuomonės, kad stebėjimai yra pirmoji tiek mokslo apskritai, tiek konkretaus tyrimo fazė, parengianti pamatą eksperimentiniams tyrimams.

5. Savistaba

Savistaba – stebėjimo technika, kai asmuo stebi savo vidinius išgyvenimus, mintis, savo elgesio reakcijas. Tyrėjas ir tyriamasis vienas ir tas pats asmuo, todėl duomenys gaunami labai subjektyvūs, todėl savistaba nautojama tik kaip pagalbinis tyrimo metodas.

Dabartinėje psichologijoje šios technikos esmė tik iš dalies atitinka pavadinimo prasmę. Tiesioginis savo psichinių apraiškų stebėjimas yra palyginti retai taikomas. Tačiau psichologiniuose tyrimuose pasitaiko tiek savistaba vadinami atvejai,
kai asmuo analizuoja savo buvusius išgyvenimus ar veiksmus, žino ir gali suteikti informaciją apie savo asmenybės ypatumus.

Savistabos, kaip reiškinio ir kaip psichologijos tyrimo metodo, samprata visada yra susijusi su bendra psichikos ir sąmonės samprata.

Jau seniai buvo žinoma, kad žmogaus sąmonei būdingas refleksijos sugebėjimas, t.y. savo būsenų, išgyvenimų įsisąmoninimas. Vadinasi, žmogus žino ir gali duoti ataskaitą ne tik apie išorinio objekto vaizdą, bet ir apie tai, ką jis mato, įsivazduoja, bijo, kad jam kyla koks nors noras, ketinimas. Apie tai žmogus gali pranešti tiek pačiu refleksijos momentu, tiek vėliau, pasibaigus procesui ar būsenai, nes šie momentai, kaip ir informacija apie išorinio pasaulio procesus, yra saugomi atmintyje ir gali būti prisimenami

Šias savistabos, kaip psichologinio reiškinio, ypatybes suabsoliutino ir pervertino mokslininkai, pabandę padaryti ją vieninteliu ir pagrindiniu psichologijos tyrimo metodu. V. Vuntas, E. Tičeneris ir kiti 19a. – 20a. pr. psichologai, remdamiesi nuo Dekarto laikų įsitvirtinusia sąmoningos psichikos koncepcija, sukūrė vadinamojo introspekcijos metodo teorinius principus ir bandė jį taikyti praktiškai.

Pasirodė, kad pagrindinė prielaida, kad visi psichiniai reiškiniai yra tiesiogiai išgyvenami, yra klaidinga ir todel introspekcijos būdu negalima gauti tiesioginių ir patikimų žinių apie žmogaus vidinį pasaulį.

Klaidinga buvo ir prielaida, kad psichinis reiškinys yra grynai subjektyvus, neprieinamas kitokiam tyrimui.

Tačiau toks introspekcijos teorinių – metodologinių principų klaidingumo įrodymas nereiškia paties savistabos reiškinio neigimo. Jeigu iš psichologijos neeliminuojama sąmonės problematika, tai negalima pripažinti jos refleksijos, savo „aš“ vaizdo, ir kitų su savimone susijusių savikontrolės reiškinių. Su šiais reiškiniais dabar ir siejamas savistabos metodinių galimybių vertinimas. Pripažįstant, kad žmogus gali žinoti daugelį savo vidinės ir išorinės veiklos faktų, ypač tokių, kurių negalima arba sunku išsiaiškinti kitais būdais, kad gali kai kuriuos psochinius reiškinius analizuoti, remdamasis prisiminimais, savistaba naudojamasi dabartinėje mokslinėje psichologijoje.

Atsižvelgiant į didelį šio metodo subjektyvumą, sąlygojamą įvairių faktorių, savistaba laikoma ne pagrindiniu, o tik pagalbiniu empirinių duomenų rinkimo būdu. Tai reiškia, kad remiantisvien savistaba surinktais duomenimis negalima formuoti mokslinių dėsnių, kad savistaba gauti duomenys turi būti tikrinami arba lyginami su kitais būdais gautais duomenimis. Ryšium su tuo dabartinėje mokslinėje psichologijoje savistaba palyginti retai atlieka savarankiškos tyrimo technikos vaidmenį. Iš dalies tokia yra paties psichologo savistaba. Žmogiu, turinčiam teorinių ir praktinių žinių iš psichologijos, galinčiam laisvai operuoti šio mokslo sąvokų sistema, saviataba gali būti efektyvesnis įrankis negu eiliniam tiriamajam.

Kur kas dažniau tiriamųjų savistaba yra įtraukiama į kitų tyrimo technikų struktūrą.

6.Stebėjimo etika

Planuodamas, tyrimą psichologas turi nustatyti, ar nebus pažeisti etikos reikalavimai. Priešingu atveju jam teks spręsti iškilusias etines problemas.Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsirandaetinių problemų, yra trys:

a) Apgaulė. Psichologo etika verčia tyrėją informuoti visus būsimus tyriamuosius apie tyrimo ypatybes, kurios gali turėti įtakos jų apsisprendimui dalyvauti tame tyrime. Nesant reikiamos informacijos nėra ir laisvo apsisprendimo. Tačiau dažnai, tiriamiesiems žinant tyrimo tikslus ir tyrėjo planus, galima iškreipti darbo rezultatus. Psichologo pareiga – vos atlikus tyrimą, informuoti tiriamuosius apie apgaulę, bei paaiškinti jos priežastis. Tyrėjui reikia padaryti viską, kas tik įmanoma, kad jo ir tiriamojo santykiai liktų normalūs.

b) Kėsinimas į asmeninio gyvenimo slaptumą. Šis etikos principas pažeidžiamas renkant informaciją apie imtymų elgesį arba gyvenimo būdą, kurį individas norėtų nuo kitų žmonių nuslėpti. Kai kada tokie tyrimai atliekami žmonėms apie tai nieko nežinant. Kad nebūtų pažeistas šis etikos principas, tiriamasis asmuo turi iš anksto žinoti, ar jo pateikti duomenys bus žinomi kitiems žmonėms ir ar bus galima identifikuotį tiriamąjį iš tyrimo duomenų, jei jie bus paskelbti ar kaip nors prieinami kitiems.

c) Fizinė ar psichinė žala.Tyrėjas turi stengtis apsaugoti tiriamuosius nuo fizinės ar psichinės žalos ar jos grėsmės ar diskonforto. Kilus tokių padarinių galimybei, tyrėjo etika reikalauja pranešti apie tai būsimiems tyrimo dalyviams ir gauti jų sutikimą dalyvauti tyrime tokiomis aplinkybėmis.

Prieš atliekant tyrimą, privalu įvertinti, ar laukiami darbo rezultatai nusvers neigiamus veiksnius, susijusius su tiriamųjų apgaule, galimu asmeninio gyvenimo slaptumo pažeidimu arba potencialine psichine žala.

Elgesio stebėjimo protokolas

Stebėjimo planas

1. Tyrimo tikslas – stebėti elgesį.

2. Tyrimo objektas – elgesys.

3. Tyrimo uždaviniai – stebėti elgesį, išskirti stebėjimo vienetus, fiksuoti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1532 žodžiai iš 5078 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.