Vadovo įvaizdis
5 (100%) 1 vote

Vadovo įvaizdis

.

Turinys

1. Įvadas 3

2. Vadovo funkcijos 5

3. Vadovo įvaizdžio kūrimas 7

3.1 Silpnas ir gabus vadovas 7

3.2 Vadovavimo stiliai 9

3.3 Vadovas – lyderis 11

3.4 Vadovo funkcijos 12

4. Vadovas šiandieninėje Lietuvoje 19

5. Išvados 23

6. Literatūra 24

1. Įvadas

Valdymo būtinumas egzistavo visais laikais. Garsiosios Egipto piramidės ir kiti gilioje senovėje žmonijos sukurti stebuklai galėjo atsirasti tik koordinuotų, organizuotų pastangų pasekoje. Dabartiniu metu išsivysčiusiose Vakarų šalyse santykis tarp darbininkų ir valdančiojo personalo yra 2:1, o ateityje kai kuriose srityse laukiamas 1:1.

Taigi vadovo vaidmuo organizacinėje veikloje, atliekant įvairius darbus yra ypatingas ir labai svarbus, o taip pat ir nelengvas bei reikalaujantis be galo didelės atsakomybės. Ne kiekvienas žmogus gali vadovauti. Būti geru vadovu reikia sugebėti; tai reikalauja daug darbo, pastangų ir laiko.

Kylant šalies išsivystymo lygiui, kuriantis vis daugiau naujoms firmoms, individualioms įmonėms, vadovavimo problema tampa vis aktualesne, jai skiriama vis daugiau dėmesio, leidžiamos įvairios knygos, skirtos jau esamiems ir būsimiems vadovams, kuriose duodami įvairūs patarimai, pamokymai, kaip būti geru vadovu. Tai yra labai svarbu, nes su tuo glaudžiai susijęs ir pats darbas įmonėje, jo efektyvumas, našumas, rezultatai. O juk kiekvienas vadovas yra suinteresuotas, kad jo veikla būtų sėkminga, klestėtų įmonė, įsitvirtintų rinkoje, ją pripažintų visuomenė ir, žinoma, gautų kuo didesnį pelną.

Kas tai yra vadovas?

Iš įvairių personalo kategorijų vadovai pagal formavimo šaltinių įvairovę, pareigybinio augimo galimybes, darbo su personalu sudėtingumą yra reprezentatyviausia grupė (kitose valdymo personalo grupėse vykstantys procesai yra santykinai paprastesni). Savo ruožtu vadovų darbas, jų formavimas ir ugdymas, palyginti su specialistų ir kitų tarnautojų, taip pat sunkesnis.

Vadovai apibūdinami labai įvairiai. Vieni teigia, kad “vadovų funkcija yra sprendimo priėmimas visais valdymo aparato veiklos svarbiausiais klausimais, įskaitant ir pavaldžių objektų valdymą, ir paties aparato darbo organizavimą”. Kiti autoriai, be įgaliojimų priimti sprendimus, į pirmąją vietą iškelia tokius vadovavimo veiklos aspektus, kaip atsakomybę už valdymo proceso eigą ir rezultatus. Kai kurie autoriai pagrindu laiko vadovo darbo sritį: “Vadovai koordinuoja ir nukreipia atskirų valdymo aparato grandžių ar vykdytojų darbą, vadovauja gamybiniams padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamybą ir viso personalo veiklą, vykdant kiekybinius ir kokybinius planinius uždavinius”.

Vadovas – tai žmogus, galintis priimti sprendimus pagal savo kompetenciją įvairiose jam patikėto personalo veiklos srityse, atsakingas apskritai už valdomo padalinio rezultatus, veikiantis jam patikėtą personalą per savo padalinius.

Valdymo teorijos pradininkas A. Faijolis teigė, kad pirmoji sąlyga, keliama įmonės vadovui, – būti geru administratoriumi, t.y. sugebėti atlikti šias pagrindines valdymo funkcijas:

numatyti,

organizuoti,

tvarkyti,

derinti,

kontroliuoti.

Antroji sąlyga – kompetetingumas, t. y. vadovas privalo išmanyti specialias įmonės funkcijas.

Išskiriami tokie gabaus vadovo bruožai:

Gabus vadovas (profesionalas) visų pirma orientuojasi į žmones, gerai žino, jog darbą atlieka ne mašinos, o žmonės. Kad ir kokia tobula būtų technika, be žmonių ji neveikia ir yra nenaudinga. Todėl gabus vadovas daugiausia pastangų skiria žmonių veiklai organizuoti, planuoti ir kontroliuoti. Stengiasi geriau pažinti pavaldinius, geruosius ir silpnuosius jų bruožus ir remiasi personalo išmintimi.

Orientuojasi į žmogų. Norint valdyti ūkinius procesus (ir ne tik juos), būtina perprasti individuolias kiekvieno darbuotojo savybes. Nuo jų ugdymo, nukreipimo ir pripažinimo priklauso entuziazmas, darbo kokybė ir efektyvumas. Gabus vadovas daug dėmesio skiria kiakvienam žmogui, stengiasi ir moka prieiti individualiai, nuoširdžiai domisi pavaldinio gyvenimu, jo rūpesčiais, siekiais ir nesėkmėmis. Orientuodamasis į kitą žmogų, gabus vadovas ypač atidus jauniems darbuotojams.

Aiškiai ir konkrečiai paskirsto pareigas ir atsakomybę, nes suvokia, kad pats visko neaprėps, vienas visko nepadarys. Paskirstydamas pareigas ir atsakomybę, perduodamas savo teises, ugdo pavaldinių aktyvumą, atsakomybę, iniciatyvą ir kūrybinį požiūrį į pareigas ir darbą.

Kas yra geras ir blogas vadovas? Koks jo santykis su personalu? Kokios jo funkcijos? Kaip kuriamas vadovo įvaizdis? Šiame darbe ir pabandysiu trumpai atsakyti į šiuos klausimus.

2. Vadovo fukcijos

Pateikti įvairūs apibūdinimai leidžia išskirti šiuos vadovų veiklai būdingus elementus:

valdymo objekto ypatumus,

vadovų darbo pobūdį,

vadovų teisinį statusą.

Šiuolaikinės gamybos valdymo specifiką sudaro tai, kad vadovas tiesiogiai nedalyvauja gamyboje. Tik mažose ir blogai organizuotose įmonėse nurodo, kaip ir kur sandėliuoti, kaip išrašyti dokumentą ir kt. gerai suderintoje firmoje vadovo santykiai su gamyba reiškiasi per pavaldinius, “subvadovus”, kitus dalyvius. Kuo didesnė ir sudėtingesnė, tuo daugiau tarpinių grandžių, tuo vadovas toliau nuo gamybos. Tad gamybos valdymas iš esmės yra žmonių
valdymas.

Taigi vadovai valdomą procesą veikia ne tiesiogiai, bet per jam pavaldų personalą; jie nustato ir suderina santykius tarp atskiras valdymo funkcijas atliekančių tarnybų, parenka darbuotojus, organizuoja bendrą valdomosios sistemos darbą. Darbas su žmonėmis reikalauja iš vadovo, be asmeninių savybių, psichologijos, etikos ir kitų sričių žinių. Kaip tik valdymo objektas – žmonės – iš esmės nulemia vadovų darbo pobūdį. Skiriami trys pagrindiniai vadovų darbo komponentai: socialinis auklėjamasis, gamybinis ekonominis ir organizacinis valdymo.

Socialinė auklėjamoji vadovo veikla reiškia, kad vadovas yra personalo organizatorius ir auklėtojas. Nuo vadovo asmeninių savybių ir žinių priklauso socialiniai darbuotojų santykiai, personalo darbo sėkmė. Dėl savo autoriteto (formalaus ar faktiško), valdžios statuso ir kitų savybių vadovas turi dideles galimybes formuojant jam patikėtą pesonalą, pavaldinių santykius. Vadovas aktyviai keičia jam patikėtą personalą norima linkme. Tokia situacija normali tik tada, jei vadovo orientacija tinkama, jei įvertinami visuomenės interesai, jei vadovas puikiai pasirengęs profesionaliai, įvaldęs valdymo metodus. Šiuolaikinis vadovas turi organiškai suderinti asmenines, žmogiškąsias savybes su didele kompetencija, discipliną – su iniciatyvumu ir kūribingumu. Pagrindinis šiuolaikinių valdymo teorijų teiginys – vadovo darbe auklėjamasis elementas, jautrumas žmonėms, jų poreikiams ir lūkesčiams, moralinės savybės – lygiai tiek pat svarbios kaip ir vadovo profesinės savybės. Kai to nėra, vadovo poveikis jam patikėtam personalui yra menkas arba įgauna iškreiptą formą, skiriasi tik etikos, moralės vertinimo kriterijai: partinis aspektas keičiamas atsakomybe prieš visuomenę, personalą.

Spręsdamas gamybinius ekonominius ir organizacinius valdymo klausimus, vadovas veikia kaip valdomosios ir valdančiosios sistemos organizatorius. Darbas kiekviena minėtąja kryptimi reikalauja atitinkamos vadovo kvalifikacijos: šiuolaikinėmis sąlygomis vadovas ne tik pareigybė, vadovaujančios pareigos – tai ypatinga profesija. Informacijos gausa, daugybė sprendimų variantų reikalauja perprasti šiuolaikinę skaičiavimo techniką, matematinius metodus, valdymo sprendimų priėmimo procedūras. Nauji reikalavimai iškyla ir padidėjus pavaldinių kultūrai ir išsimokslinimui. Todėl vadovų profesinio meistriškumo tobulėjimas šiuolaikinėmis salygomis yra labai aktualus. Gaila, tačiau kaip tik šioje srityje socializmo praktika paliko neigiamą pėdsaką, nes daugeliu atveju ir šiandien jaučiamas konkrečių specialybių žinių prioritetas prieš vadovui reikalingas žinias.

Savita vadovo teisinė situacija ir jo pavaldinių, akcininkų, savininkų, visuomenės požiūriu. Vadovas atsako ne tik už savo darbą, bet ir už jam patikėto personalo darbą.

Taigi vadovavimas personalui, teisė priimti sprendimus ir atsakomybė už patikėto personalo darbą ir yra pagrindiniai kriterijai, priskiriant darbuotojus vadovo kategorijai.

Vadovas praktiniame darbe vykdo ne tik valdymo funkciją. Kuo žemesnis valdymo lygis, tuo dažniau vadovas užsiima vadovui nebūdingomis funkcijomis. Tuo visi trys elementai, net ir nedideliu mastu, įeinantys į darbuotojo veiklą, leidžia jį priskirti vadovo kategorijai.

Pirmoji efektyvaus darbo sąlyga – gerai pažinti žmones, žinoti jų interesus ir poreikius, įsitikinimus, nuotaikas ir nuomones, t.y. išmanyti psichologiją. Nepažįstant personalo, potencialių jų galimybių, negalima daryti efektyvaus poveikio.

Pagaliau vadovas turi būti susipažinęs su personalinio darbo psichologija, kai kiekvienam bendro darbo dalyviui reikia tokių savybių, kurios nebūtinos dirbant individualiai. Valdymas – ne tik mokslas, bet ir menas. Tad iš vadovo vis labiau reikalaujama kultūros žinių, bendravimo su pavaldiniais etikos. Vadovas privalo gerai pažinti komunikacijos personale teoriją, formas ir galimybes. Vis didesni reikalavimai keliami priimant sprendimus dėl personalinių santykių, vis daugiau dėmesio reikia skirti socialiniam – psichologiniam klimatui. Todėl būtinas geresnis bendrasis teorinis gamybos vadovo parengimas.

3. Vadovo įvaizdžio kūrimas

Ilgą laiką Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, vadyba buvo priskirta “pseudomokslams” ir jai plėtotis sąlygų nebuvo. Todėl kiekvienas vadovas savo įvaizdį kūrė savaip. Tuo metu dažnai vadovu paskiriamas ne išsilavinęs specialistas, o partijos narys.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susidarė palankesnės sąlygos susipažinti su Vakarų šalių mokslininkų darbais vadybos srityje. Keičiantis ekonominei sistemai, iškilo naujų problemų. Pasirodė nemažai leidinių: tiek lietuvių autorių, tiek išverstų.

Šiuo metu į vadovaujamus postus priimami tik išsilavinę ir patirtį turintys darbuotojai. Prieš juos priimamant, su jais dirba psichologai, atliekami įvairūs psichologiniai testai, tam, kad nustatyti, koks jų vadovavimo stilius ir pan.

3.1 Silpnas ir gabus vadovas

Silpno vadovo bruožai:

Silpnas vadovas nepažįsta žmonių, nesugeba, osvarbiausia, nesistengia pažinti. Labiau domisi savimi, savo persona ir tais simboliaiss, kurie jį “puošia”. Toks vadovas su visais elgiasi vienodai.

Silpnas vadovas neįvertina darbuotojo ir žmogaus veiklą skatinančių veiksnių. Todėl vadovo
neparemti vykdytojų suinteresuotumu.

Silpnas vadovas sudaro nepakeičiamo vadovo įvaizdį. Toks vadovas aplink save sukuria tarsi vakuumą, t. y. į savo rankas suima visą informaciją, visų klausimų sprendimą. Monopolija jam naudinga, nes pavaldinio informuotums, tuo labiau galimybė savarankiškai spręsti gali sudaryti konkurenciją. Todėl atgrasina nuo savęs gabius žmones ir apsistato “palankiais ir patikimais” darbuotojais.

Geras vadovas neturi bijoti ar vengti paskatinti tuos, kurie iškelia naujų idėjų, pripažinti kitų autoritetą, tuo labiau neturi pasisavinti svetimų idėjų, nes tai slopina iniciatyvą.

Dažnai patenka į nenumatytas aplinkybes. Efektyviai valdyti galima tik tada, kai veikiama ne pagal aplinkybes, bet jos numatomos ir iš anksto pasirengiama. Tačiau dauguma mūsų vadovų dalis protingi po laiko: gerus sprendimus sugeba priimti tik verčiami klaidos ir jos padarinių.

Silpnas vadovas nevaldo emocijų, be pusiausvyros, greit susijaudina, nemoka, o ir nesistengia nuslopinti blogos nuotiakos

Silpno vadovo bruožas tas, kad aplink jį susiburia “sūnūs” ir “posūniai”, “numylėtiniai” ir “priešai”.

Silpnas vadovas neatsispiria pavaldinių pataikavimui.

Silpnas vadovas įsitikinęs, kad viską žino ir gali geriau už kitus. Būtina vadovo autoriteto sąlyga – vertinti bendradarbių sugebėjimus ir patyrimą

Viską stengiasi padaryti pats. Toks vadovas labai daug laiko ir energijos skiria darbams, kuriuos geriau už jį atliktų padėjėjai, pavaldiniai, kiti darbuotojai. Gero vadovo uždavinys – ne pačiam viską daryti, o planuoti, nukreipti, kontroliuoti ir skatinit jų darbą.

Vadovas mėgėjas, užsiėmęs detalėmis. Jis visur kišasi, visiems nurodinėja, jo visur pilna. Niekuomet neturi laiko, sunku pas jį patekti, niekus laiku nespėja. Teigiama, jog kai kurių vadovų rūpinimasis smulkiais klausimais yra ne visuomet suvokto noro nusišalinti nuo sunkesnių ir atsakingesnių darbų išdava.

Nuolat skuba. Skubotumas, bloga vadovo nuotaika veikia kitus, persiduoda ir vadovaujamai grupei.

Yra daug kitų, aukščiau neaprašytų blogo vadovo bruožų.

Gabaus vadovo bruožai:

Gabus vadovas (profesionalas) visų pirma orientuojasi į žmones, gerai žino, jog darbą atlieka ne mašinos, o žmonės. Kad ir kokia tobula būtų technika, be žmonių ji neveikia ir yra nenaudinga. Todėl gabus vadovas daugiausia pastangų skiria žmonių veiklai organizuoti, planuoti ir kontroliuoti. Stengiasi geriau pažinti pavaldinius, geruosius ir silpnuosius jų bruožus ir remiasi personalo išmintimi.

Orientuojasi į žmogų. Norint valdyti ūkinius procesus (ir ne tik juos), būtina perprasti individuolias kiekvieno darbuotojo savybes. Nuo jų ugdymo, nukreipimo ir pripažinimo priklauso entuziazmas, darbo kokybė ir efektyvumas. Gabus vadovas daug dėmesio skiria kiakvienam žmogui, stengiasi ir moka prieiti individualiai, nuoširdžiai domisi pavaldinio gyvenimu, jo rūpesčiais, siekiais ir nesėkmėmis. Orientuodamasis į kitą žmogų, gabus vadovas ypač atidus jauniems darbuotojams.

Aiškiai ir konkrečiai paskirsto pareigas ir atsakomybę, nes suvokia, kad pats visko neaprėps, vienas visko nepadarys. Paskirstydamas pareigas ir atsakomybę, perduodamas savo teises, ugdo pavaldinių aktyvumą, atsakomybę, iniciatyvą ir kūrybinį požiūrį į pareigas ir darbą.

3.2 Vadovavimo stilius

Skiriami trys vadovo darbo stiliai:

1. Autokratinis vadovo darbo stilius

2. Demokratinis vadovo darbo stilius

3. Liberalus vadovo darbo stilius

Autokratinis vadovo darbo stilius

Šis stilius pasižymi stipria valdymo centralizacija, polinkiu į vienavaldiškumą, sprendžiant ne tik pačias sudėtingiausias, bet ir gana paprastas problemas.

Vadovas autokratas sąmoningai riboja kontaktus su pavaldiniais. Jo kontaktai pabrėžtinai oficialūs. Pavaldinius toks vadovas vertina kaip neorganizuotus ir neatsakingus darbuotojus, kuriuos reikia nuolat kontroliuoti ir priversti paklusti ir veikti, o geriausia priemone tam pasiekti laiko įsakymą. Vadovas autokratas nepakenčia prieštaravimų bei kritikos, nors pats mėgsta kritikuoti.

Vadovas autokratas neinformuoja pavaldinių apie padėtį įmonėje, nesupažindina jų su su organizacijos perspektyva ar savo sprendimais. Jei vyksta sprendimai, tai jie būna formalūs, nes visus klausimus vadovas dažniausiai jau būna pats išsprendęs.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2098 žodžiai iš 6964 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.