Vadybos ir verslo administravimo studijų programos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Vadybos ir verslo administravimo studijų programos Lietuvoje

PLANAS

I. ĮVADAS………………………………………………………………………………..2

II. DISCIPLINOS VIETA HSM SISTEMOJE………………………………..3

III. ISTORINIS EKSKURSAS……………………………………………………….4

IV. VEIKLOS SEKTORIAI…………………………………………………………..6

V. APLINKOS TENDENCIJOS………………………………………………….12

VI. SSGG MATRICA……………………………………………………..…..…….15

VII. APIBENDRINIMAS……………………………………………………………..17

ĮVADAS

Šio darbo trumpa analizė nepretenduoja į išsamų vadybos ir verslo administravimo krypties Lietuvoje vertinimą visoje mokslo bei studijų procesų apibrėžiamoje erdvėje. Ruošiamo viešam aptarimui Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategijos projekto kontekste ją reikėtų suvokti kaip pagrindinių pastebėtų problemų sąrašą, kurį sudarant stengtasi neliesti reiškinių, šiandien būdingų visai Lietuvos mokslo ir studijų sistemai. Visų suinteresuotųjų šalių diskusija padėtų tobulinti šį dokumentą, o tuo pačiu ir kuriamą humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategiją.

Šiame darbe pateiktos rekomendacijos apie ekspertų grupės darbą, atliktą įvertinant 94 vadybos ir verslo administravimo krypties studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Čia ekspertai nurodys tik bendrus pastebėjimus ir rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai, nes siūlymai ir rekomendacijos aukštosioms mokykloms yra pateiktos studijų programų vertinimo išvadose. Ekspertų grupė įvertino 94 studijų programas vykdomas 26 aukštosiose mokyklose. Iš jų 21 programa yra universitetinių pagrindinių (bakalauro), 35 – magistrantūros, 4 – specialiųjų profesinių studijų programos ir 34 neuniversitetinių studijų programos vykdomos kolegijose.

Ekspertų grupė pamatė, jog programų vykdytojai stengiasi kurti aukšto tarptautinio lygio studijų programas. Tarp vertintų studijų programų yra dalis programų, kurios yra aukšto lygio ir gali būti konkurencingos tarptautiniame lygyje. Tarp jų yra nemažai gerų kolegijų studijų programų su gera praktinio rengimo dalimi.

Ekspertai taip pat nori pažymėti apie teigiamą nuotolinio mokymo veiklą, siekį tobulinti personalo kvalifikaciją įtraukiant naujus darbuotojus studijavusius užsienyje. Programose dažniausiai aptinkami tie dalykai, kurių reikėtų tikėtis nagrinėjant vadybos ir verslo administravimo krypties studijų programas. Ypatingai stiprios šioje kryptyje yra buhalterinės apskaitos ir finansų studijų programos, kai tuo tarpu bendrosios vadybos programos, tokios kaip strateginis valdymas, projektų ir kokybės vadyba, vadovavimas (lyderystė) atrodo mažiau išvystytos.

Bendroji apžvalga apima rekomendacijas kylančias iš bendrų aukštojo mokslo sistemos silpnųjų vietų, institucinio programų pasiskirstymo ir pačių programų turinio. Aiškesniam supratimui apie brandžiąją rinkos ekonomiką įgyti, aukštųjų mokyklų pastovumui susiformuoti vis dar reikia laiko. Dėl to ekspertai norėtų kiek plačiau aptarti kai kuriuos aspektus.

DISCIPLINOS VIETA HSM SISTEMOJE

Vadyba ir verslo administravimas Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje kartu apibrėžia atskirą studijų kryptį. Istoriškai verslo administravimo (business administration) studijos kildinamos iš ekonomikos studijų ir buvo suprantamos kaip pagrindinis pelno siekiančių organizacijų vadovų rengimo edukacinis šaltinis. Besiformuojant vadybos (management) mokslui pradėta laikytis požiūrio, kad vadyba nebūtinai visada susijusi su verslu, kuris dažniausia apibrėžiamas kaip kryptinga veikla, siekiant pelno. Vadyba – tai veikla, kuria siekiama, kad organizacijos materialieji ir žmogiškieji ištekliai būtų efektyviai panaudoti siekiant užsibrėžtų tikslų (Drucker, 1985). Įsigalioja požiūris, kad vadybos mokslas apibrėžia platesnį kontekstą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas organizacijų vadovų racionalaus, sisteminio požiūrio į problemų sprendimą formavimui (Dennis, 1998). Tuo tarpu verslo administravimas labiau orientuojamas į atskiras organizacijos funkcijas, pvz., finansus, personalą, rinkodarą ir pan.

ISTORINIS EKSKURSAS

Vadybos ir verslo administravimo universitetinių studijų formavimosi pradžia siejama su 19-tojo amžiaus antrąja puse, kai įsikūrė tokios aukštosios mokyklos, kaip Wharton Business School Pensilvanijos universitete (JAV) bei Ecole des Hautes Etudes Commerciales Paryžiuje. Prasidėjęs spartus pramonės vystymasis įtakojo ir verslo studijų vystymąsi. Bene didžiausią įtaką Europoje 20-tojo amžiaus pradžioje turėjo vokiškasis studijų modelis, pagal kurį buvo įkurtos specializuotos verslo aukštosios mokyklos ir kitose šalyse, ypač Skandinavijoje. Pagrindiniai tuo metu dėstomi dalykai: ekonomika, teisė, apskaita. Techniškieji Vokietijos universitetai į mokymo programas pirmieji įtraukė dalykus, suformavusius šiuolaikinės vadybos pagrindus: darbo organizavimą, darbo psichologiją, personalo valdymą. Didžiulis vadybos ir verslo administravimo studijų populiarumo augimas septintajame 20-tojo amžiaus dešimtmetyje siejamas su
amerikietiškojo studijų modelio įsigalėjimu. Šio modelio pagrindą sudarė formalių, matematinių metodų taikymas vadyboje, o taip pat biheviorizmo pagrindu pradėję formuotis elgsenos mokslai, pasiūlę organizacijų ir juos sudarančių individų veiklos analizės metodus. Imta visuotinai pripažinti, kad vadybos ir verslo administravimo koncepcijos pajėgia apibrėžti teorinius sėkmingos organizacijų veiklos pagrindus (Engwall, 1994).

Lietuviškoji vadybos ir verslo administravimo, kaip akademinės disciplinos, formavimosi pradžia siejama su Ekonomikos skyriaus įkūrimu 1923 metais Kauno universiteto Teisės fakultete. Tuo metu, tarp kitų dalykų, čia pradėtas dėstyti mokslas apie prekybos ir pramonės įmonių organizavimą. Vėliau (1940 m.), jau Vilniaus universitete buvo įkurtas Ekonomikos mokslų fakultetas, pradėjęs ūkio planavimo, pramonės ekonomikos, finansų ir kredito, statistikos, ūkinės apskaitos specialybių studijas. Būdinga, kad sovietiniu laikotarpiu terminai “vadyba” ir “verslo administravimas” buvo nevartojami, siejant juos su priešiškais oficialiajam mentalitetui norais susivokti žmonių valdyme (leista tik išrinktiesiems) ar siekti pelno (baudžiama pagal įstatymus).

Atkūrus nepriklausomybę, tie patys terminai pirmiausia tapo ginčų objektu. “Biznis” ar “verslas”, “menedžmentas” ar “vadyba”? – tai klausimai, ilgai aptarinėti akademinėje bei bulvarinėje spaudoje, tiek ieškant geriausio lietuviško atitikmens, tiek ir aiškinantis šių terminų apibrėžiamą turinį. Pirmosios vadybos ir verslo administravimo studijos universitetuose formavosi, dažnai tik iš nuogirdų mėginant atspėti, kaip ir kodėl jos organizuojamos Vakarų Europos ar JAV aukštosiose mokyklose. Pradininkais čia reikėtų laikyti Kauno technologijos universiteto Administravimo fakultetą ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą. Po nepriklausomybės atkūrimo pradėję aktyviai lankytis istorinėje tėvynėje JAV lietuviškosios akademinės bendruomenės atstovai įtakojo spartų amerikoniškojo studijų modelio paplitimą. Per pastarąjį dešimtmetį vadybos ir verslo administravimo studijos atsirado bene kiekvienoje aukštojoje mokykloje.

VEIKLOS SEKTORIAI

Moksliniai tyrimai. Palyginti didelis aukštųjų mokyklų skaičius ir pakankamai tolygus jų pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje iš pažiūros sudaro dėkingas sąlygas darniai mokslinei veiklai plėtotis. Tačiau pernelyg trumpos vadybos ir verslo administravimo mokslo tradicijos Lietuvoje sąlygoja visą eilę problemų, apsunkinančių kokybiškos, konkurencingos mokslinės produkcijos kūrimą. Daugiau kaip prieš dešimtmetį atsiradusi galimybė išsamiau susipažinti su pažangia tarptautine patirtimi nebuvo iškart tinkamai išnaudota dėl nepakankamo užsienio kalbų mokėjimo. Dar ir šiandien tai pakankamai rimta kliūtis, stabdanti Lietuvos mokslininkų integravimąsi į tarptautinę akademinę bendruomenę. Ilgesnes vietines tradicijas turinčių sričių mokslininkams nepakankamas kalbos žinojimas šiuo požiūriu mažiau kliudo, nes jie pakankamai laisvai jaučiasi “profesinio slengo” erdvėje. Čia reikia pastebėti, kad daugumą vadybos ir verslo administravimo srities mokslininkų sudaro vyresnės kartos atstovai, dažniausiai pastarąjį dešimtmetį pakeitę savo mokslinių interesų sritį.

Pati tyrimo sąvoka vadybos moksle iš pradžių buvo sunkiai suvokiama posttotalitariniame, į technologinius ir tiksliuosius mokslus orientuotame kontekste. Tokie nauji tyrimo objektai, kaip organizacijos kultūra, darbuotojų motyvacija, intelektualusis kapitalas, vartotojo elgsena reikalauja ne tik kokybiškai naujų tyrimo metodų supratimo, bet ir jų taikymo patirties, kuri gali atsirasti tik nuolat sprendžiant konkrečias praktines problemas, t.y., užsiimant taikomaisiais (arba užsakomaisiais) tyrimais.

Ministerijai ir institucijoms, atsakingoms už magistrantūros studijų vykdymą, itin rekomenduojama stiprinti mokslinių tyrimų veiklą ir remti bei skatinti tokių studijų programų kokybę. Tai reikštų atitinkamos aukštosios mokyklos struktūros formavimąsi gerbiant dabartinę institucijos sąrangą, ypač skiriant daugiau laiko, pinigų ir darbinės erdvės, pvz. atskirų laboratorijų reikalingų moksliniams tyrimams vykdyti. Tuo pat metu ekspertai rekomenduoja iš kolegijų nereikalauti per daug teorinių tyrimų. Kolegijose turėtų būti skatinami taikomieji tyrimai ir konsultacinė veikla.

Taikomieji tyrimai. Vadybos ir verslo administravimo kryptyje taikomieji tyrimai paprastai atliekami organizacijų konsultavimo bei praktinio mokymo projektų pavidalu. Pagrindinė kliūtis šiuo požiūriu – abipusis nepasitikėjimas, atsiradęs rinkos ekonomikos formavimosi apyaušryje, kai pirmieji savamoksliai Lietuvos verslininkai greit uždirbo palyginti didelius pinigus, o pirmieji vadybos specialistai universitetuose nevisai nuoširdžiai stengėsi nepripažinti jų sugebėjimų. Ne vienoje aukštojoje mokykloje įsikūrė verslo konsultavimu užsiimantys padaliniai, tačiau tik labai nedidelė jų dalis pelnė verslo bendruomenės pasitikėjimą ir sugeba konkuruoti su lietuviškomis bei tarptautinėmis konsultacinėmis kompanijomis. Savo ruožtu, dauguma universitetų dėstytojų vengia leistis į aktualių verslo problemų sprendimą,
nenorėdami prisiimti atsakomybę už rezultatus, nuo kurių kartais priklauso organizacijų ir žmonių likimai. O tie dėstytojai, kurie nebijo konfrontacijos su realiomis verslo problemomis ir dalyvauja konsultavimo ar mokymo projektuose, dažniausiai ilgainiui palieka akademinę terpę ir išeina dirbti į konsultacines kompanijas, kurios siūlo nepalyginamai didesnius atlyginimus. Ta negausi mokslininkų, sugebančių suderinti akademinę ir konsultacinę veiklas, dalis kaip tik ir yra šiandieninių vadybos ir verslo administravimo mokslo bei studijų varomoji jėga. Būtent jie užtikrina realių situacijų analizės įtraukimą į studijų procesą, gerai jaučia aktualių tyrimo uždavinių poreikį, gali įtakoti studijų programų turinį, atsižvelgdami į naujų kompetencijų poreikio atsiradimą. Deja, lyginant su pripažintomis užsienio aukštosiomis mokyklomis, tokių individų Lietuvos akademinėje bendruomenėje yra per mažai.

Ekspertai pastebėjo, kad daugelis dėstytojų eina 2 ar 3 pareigas skirtingose institucijose. Tai reiškia, kad institucija sunkiai gali suformuoti kritinę pastovaus personalo masę. Dėstytojų darbo užmokestis aukštojoje mokykloje turėtų didėti tikintis pasiekti kokybiškus darbo rezultatus. Todėl ekspertai rekomenduoja sumažinti ne visu etatu dirbančių dėstytojų skaičių ir didinti visu etatu dirbančių dėstytojų skaičių. Mokant praktinių dalykų reikėtų kviesti daugiau specialistų dirbančių praktikoje. Reikalingos sistemiškesnės ir nuolatinės pastangos tobulinti pedagogų kvalifikaciją.

Atrodytų, kad valstybės institucijos turėtų rodyti didesnį pasitikėjimą konsultantais ir patarėjais iš akademinės bendruomenės. Tuo labiau, kad pastaruoju metu stipriai padidėjęs įvairių strateginių planų (atskirų ūkio sričių, miestų bei regionų ir kt.) bei paraiškų tarptautiniams fondams rengimo poreikis sudaro palankias sąlygas bendradarbiavimui. Tačiau valstybės institucijos taip pat pakankamai skeptiškai vertina potencialią tokio bendradarbiavimo naudą ir stengiasi atlikti minėtus darbus savo darbuotojų pajėgomis, arba samdydamos profesionalius konsultantus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1653 žodžiai iš 5464 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.