Vagonu ukis
5 (100%) 1 vote

Vagonu ukis

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

1. VAGONŲ ŪKIS

1.1. VAGONŲ PARKO CHARAKTERISTIKA IR JO KLASIFIKACIJA

Geležinkelio transportas yra viena iš pagrindinių krašto transporto rūšių, o vagonų ūkis su savo pagrindu – vagonų parku – viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių geležinkelio transporto ūkio šakų.

Vagonu vadinamas geležinkelio riedmenų vienetas keleiviams ir kroviniams vežti. Didelę reikšmę turi vagonų konstrukcijų racionalumas ir jų techniniai ekonominiai rodikliai, nuo kurių priklauso keleivių pervežimo patogumas, kelio vežamasis pajėgumas, galimybė plačiai diegti kompleksinę mechanizaciją ir automatizaciją gaminant ir remontuojant vagonus, taip pat jų eksploatacija (traukinių formavimas, krovimo operacijos ir pan..), kapitalinių įdėjimų dydžiai ir kt.

Šiuolaikiniai vagonai esti įvairių tipų ir konstrukcijų, nes turi tenkinti labai įvarius reikalavimus. Jie turi būti universalūs, patogūs keleiviams, išlaikyti greitai gendančių krovinių vertingas savybes, neleisti pažeisti birių krovinių, apsaugoti kai kuriuos krovinius nuo kritulių. Be to turi būti maksimaliai išnaudojama jų keliamoji galia.

Dėl tų pačių priežasčių vagonų konstrukcijos būna labai sudėtingos: jie turi automatinius stabdžius, automatines sankabas, šiluminės izoliacijos įrenginius, važiuokles, užtikrinančias eismą dideliu greičiu, reikiamą važiuosenos sklandumą, mažą pasipriešinimą ir pan.

Šiuolaikiniai traukos būdai leidžia formuoti sunkiuosius krovininius traukinius, kurie gali išvystyti didelius greičius ir nesustodami važiuoti dideliais atstumais. Todėl vagonas turi būti sukonstruotas taip, kad būtų patikimas ir patvarus, kad per trumpą laiką būtų galima patikrinti jo būkle, taip pat atlikti apžiūrą stotyse, esant blogoms sąlygoms. Kad eismas būtų saugus, vagonai ir įrengimai turi būti tinkamai prižiūrimi.

Vagonai būna nesavaeigiai, traukiami lokomotyvo, ir savaeigiai – vadinamieji varikliniai vagonai, varomi savo energetinio įrenginio (automotrisės, dyzeliniai traukiniai) arba gaunantys energiją iš kontaktinio tinklo (elektriniai traukiniai, vagonai metro).

Vagonai skirstomi pagal paskirtį, technines charakteristikas ir eksploatavimo vietą. Pagal paskirtį skiriamos dvi pagrindinės grupės – keleiviniai ir prekiniai.

Keleiviniai vagonai turi kėbulą, kurį sudaro uždara patalpa su visais pagrindiniais įrenginiais, būtinais keleiviams (įrenginiais sėdėti ir gulėti, šildymo sistema, ventiliacija ir apšvietimu, tualeto pa-

talpomis, patogiais įėjimais ir išėjimais).

Keleivinių vagonų parką sudaro vagonai keleiviams vežti, taip pat restorano, pašto, bagažo ir specialios paskirties vagonai. Priklausomai nuo vežimo atstumo skiriasi keleivinių vagonų įranga. Pagal paskirtį keleiviniai vagonai skirstomi taip: 1. tolimojo susisiekimo vagonai – vežti keleiviams tolimais atstumais. Šie vagonai būna kupiniai arba nekupiniai. Juose įrengtos kietos ir minkštos sėdynės, minkštasuoliai gulėti, todėl jie vadinami kietaisiais arba minkštaisiais vagonais; 2. vietinio susisiekimo vagonai – vežti keleiviams nedideliais atstumais, daugiausia dienos metu. Šiuose vagonuose yra patogios sėdynės; 3. priemiestiniai vagonai – vežti keleiviams nedideliais atstumais, palyginti trumpą laiką (l-2h). Juose yra suolai (kieti arba puskiečiai) keleiviams sėdėti; 4. restorano vagonai – keleivių maitinimui organizuoti kelionės metu. Vagone yra salė, virtuvė, sandėliai su šaldymo įrenginiais produktams laikyti ir kiti skyriai; 5. pašto vagonai – pašto kroviniams gabenti. Vagonas turi sandėlius, pašto operacijų sale ir aptarnaujančio personalo patalpą; 6. bagažo vagonai – keleivinių traukinių bagažui pervežti. Vagone yra sandėliai, turintys krovimo – įrenginius ir aptarnaujančio personalo patalpą; 7. pašto ir bagažo vagonai, naudojami geležinkelio ruožuose, kur yra nedaug keleivių; 8. specialios paskirties keleiviniai vagonai – tai laboratorijų vagonai, tarnybiniai, sanitariniai, klubo vagonai, vagonai kaliniams vežti ir pan.

Prekiniai vagonai pagal vežamu krovinių tipą skirstomi taip: 1. dengtieji vagonai – vežti grūdams ir kitiems kroviniams, kuriuos reikia saugoti nuo kritulių, gabenti įpakuotiems, taip pat brangiems kroviniams. Vagonas turi uždara kėbulą su angomis ir durimis; 2. pusvagoniai – vežti suverstiniams kroviniams (rūdai, anglims, fliusams, miško medžiagai ir pan.), konteineriams, įvairioms mašinoms ir pan. Vagonas turi atvirą kėbulą, dažnai su durimis ir iškraunamosiomis angomis; 3.

1

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

Platforminiai vagonai – vežti sunkiems ir ilgiems kroviniams (miško medžiagai, liejiniams, valcuotajam metalui, statybinėms medžiagoms, gelžbetoniniams gaminiams ir kt.), konteineriams, automobiliams ir kt. Šie vagonai turi ant rėmo paklotas grindis ir dažniausiai atverčiamuosius bortus;

4. cisterniniai vagonai – skysčiams ir dujiniams kroviniams (naftai, žibalui, benzinui, tepalams, rūgštims, suskystintosioms
dujoms ir pan.) vežti. Vagono kėbulas – tai specialus rezervuaras (katilas), paprastai cilindro formos, turintis pilamąsias angas ir įrenginius kroviniui išpilti; 5. izoterminiai vagonai – greitai gendantiems kroviniams (mėsai, žuvims, pienui, vaisiams ir kt.) vežti. Šie vagonai turi izoliuotą kėbulą ir įrangą būtinam temperatūros ir drėgmės režimui palaikyti. Šiuolaikiniai izoterminiai vagonai gaminami kaip savarankiškos refrižeratorinės sekcijos su centriniu šaldymo įrenginiu arba su visu šaldymo įrenginio komplektu kiekviename vagone (autonominis refrižeratorinis vagonas). Anksčiau buvo paplitę ledo ir druskos šaldymo vagonai; 6. specialios paskirties vagonai – vežti kroviniams, kuriems reikia ypatingu sąlygų. Šiai grupei priklauso transporteriai, skirti vežti sunkiasvoriams ir gremėzdiškiems kroviniams; vagonai automobiliams, cementui, gyvuliams ir kitiems specifiniams kroviniams vežti, vagonai, skirti geležinkelio techninėms reikmėms (dirbtuvių vagonai, pagalbinių ir gaisrinių traukinių vagonai ir kt.).

Pagal technines charakteristikas keleiviniai ir prekiniai vagonai skirstomi taip: pagal ašių skaičių – dviašiai, keturašiai, šešiaašiai, aštuoniaašiai ir daugiaašiai. Jie būna vežimėliniai ir bevežimėliniai; pagal kėbulų gamybos technologiją ir medžiagą – metaliniai, su medine ir metaline apkala, daugiausiai suvirinti su atskirais kniedytais mazgais; pagal krovumą, taros dydį, aširačio apkrovą į bėgį, apkrovą į 1 m kelio ir kitus parametrus; pagal tai, kokį riedmenų gabaritą jie tenkina ir pagal geležinkelio juostos vėžės plotį – platieji ir siaurieji.

Pagal eksploatacijos vietą skiriami bendrojo ir pramoninio transporto tinklo vagonai. Bendrojo tinklo vagonams leidžiama važiuoti visoje šalyje. Tuo tarpu pramoninio transporto vagonai, jeigu jų konstrukcija visiškai atitinka stiprumo apskaičiavimus, magistralinių geležinkelių vagonų projektavimo normas ir techninių eksploatavimo taisyklių reikalavimus, turi teisę važinėti susisiekimo ministerijos patvirtintais keliais.

1.2. PREKINIŲ VAGONŲ PARAMETRAI

Vagonai ilgai naudojami, todėl kuriamos konstrukcijos turi tenkinti ne tik esamas, bet ir būsimas eksploatacijos sąlygas. Svarbiausi vagono efektyvumą apibūdinantys parametrai yra krovumas, tara (savoji masė), aširačių (ašių) skaičius, kėbulo tūris, grindų plotas, ilgis ir kiti linijiniai vagono matmenys. Vagonams tarpusavyje palyginti naudojami parametrai, rodantys šių dydžių santykį: lyginamojo kėbulo tūrį, lyginamojo grindų ploto, taros (pakuotės) koeficientų, apkrova nuo aširačio į bėgį, apkrova į kelio ilgio metrą (išilginė apkrova). Svarbūs eksploataciniai vagono kokybės rodikliai yra jo vidutinės statinė ir dinaminė apkrovos.

Norint tinkamai parinkti šiuos parametrus, reikia atsižvelgti į krašto ekonominį išsivystymą, gamybinių jėgų išsidėstymą, geležinkelio vaidmenį bendroje krašto transporto sistemoje, nes nuo to priklauso krovinių apyvartos apimtis ir sudėtis, vežimo tolis, tuščios ridos dydis. Be šių veiksnių didelę reikšme turi techninis geležinkelių aprūpinimas, ypač kelių ir tiltų konstrukcija ir būklė, stočių kelių ilgis, traukos rūšys, lokomotyvų tipai, krovimo mechanizmai, taip pat riedmenų gabaritai, vagonų eksploatacijos formos, krašto gynybinės reikmės.

Tinkamai parinkus šiuos parametrus, labai sumažėja krovinių vežimo darbo sąnaudos, garantuojamas krovinių sveikumas ir traukinių eismo saugumas.

Šie veiksniai nevienodai veikia vagono parametrus, be to, kai kurios priklausomybės yra prieštaringos. Todėl parenkant optimalius vagonų pagrindinių parametrų dydžius, reikia remtis svarbiausių veiksniu, visapusiškai įvertinančiu sprendžiamą uždavinį. Toks lemiamas veiksnys, kaip ir parenkant vagono tipą, yra perskaičiuotosios išlaidos. Kai vagono parametrai geri, šios išlaidos minimalios.

Lyginamasis tūris ir plotas

2

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

Lyginamuoju tūriu vadinamas kėbulo tūrio ir vagono krovumo santykis:

lv =



v , (1)

P

čia v – visas arba geometrinis kėbulo tūris, m3; P – vagono krovumas, t. Be viso tūrio, skiriamas kraunamasis kėbulo tūris:

kv = v ⋅ ϕ , (2)

čia ϕ – kėbulo tūrio panaudojimo koeficientas.

Platformų įvertinamas ne lyginamasis tūris, lyginamasis grindų plotas

lf = F , (3)

P

čia F -visas grindų plotas, m2. Taros koeficientas

Sumažinti vagono tarą (savąją mase) yra vienas iš svarbiausių vagonų gamybos uždavinių. Kadangi sumažinant prekinių vagonų tarą, galima padidinti jų krovuma, kartu padidėja .geležinkelio pervežamasis pajėgumas. Jei pervežimo apimtys nesikeičia, mažinant tarą galima maižinti vagonų ir lokomotyvu parką, taip pat jį aptarnaujančių brigadų
Jei sumažinus vagonu tarą jų krovumas nepadidėja, tada sumažėja aširačių apkrova į bėgius, todėl bėgiai, ratai ir stabdžiu trinkelės, asidėžės ir kt. ilgiau laiko.

Jeigu vagono tara mažinama nekeičiant kitų jo parametrų (krovumo, kėbulo tūrio, ilgio ir pan.), tai toks taros sumažinimas vadinamas absoliučiuoju. Taros sumažinimas, tenkantis faktiškai vežamo krovinio vienetui, įvertinant tuščiąją ridą (prekiniams vagonams), arba vienai keleivio vietai

(keleiviniams vagonams), vadinamas santykiniu. Absoliutusis taros sumažėjimas susijęs su santykiniu jo sumažėjimu.

Prekinio vagono taros sumažėjimo efektyvumas įvertinamas taros koeficientais: techniniu, pakrovimo ir eksploataciniu.

Techniniu, arba konstrukciniu, taros koeficientu laikomas vagono taros ir krovumo santykis:

tK = T , (4)

P

čia T – vagono tara, t.

Vagono krovumas ir pilnas pakrovimas

Krovumas yra pagrindinis vagono ir vienas svarbiausių geležinkelio transporto parametrų. Kuo didesnis krovumas, tuo didesnis vagono našumas, t.y. vežimų skaičius per laiko vienetą.

1.3. VAGONŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR REMONTO SISTEMA

Pagrindiniai vagonų ūkiui keliami uždaviniai yra: geros keleivinių ir prekinių vagonų techninės būklės palaikymas, numatyto vagonų remonto plano vykdymas, racionalus techninių priemonių naudojimas, efektyvus vagonų darbas.

Lietuvoje sukurta tam tikra gamybinė bazė (vagonų depai, vagonų rengimo vežimams ir techninės priežiūros punktai ir kt.), leidžianti atlikti vagonų techninę priežiūrą bei remontą eksploatavimo metu.

3

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

Pastaruoju metu galioja planinė profilaktinė vagonų remonto sistema, kuri garantuoja stabilų

riedmenų naudojimą mažiausiomis išlaidomis.

Techninė priežiūra padeda sumažinti detalių ir mazgų susidėvėjimo intensyvumą, iš anksto pastebėti galimus sutrikimus bei gedimus.

Keleivinių vagonų TP-1 atliekama traukinių formavimo ir grąžos techninės priežiūros punktuose prieš kiekvieni] reisą (išvykimą), taip pat kelionės metu tarpinėse stotyse; TP-2 – keičiantis vasaros ir žiemos eksploatavimo sąlygoms; TP-3 – kas šešis mėnesius atliekant pagrindinių vagonų mazgų techninę patikrą (reviziją) priregistravimo punktuose ant specialių remonto kelių arba depuose atkabinant vagonus nuo sąstatų.

Tarnybiniai, tarnybiniai techniniai ir kiti specialiosios paskirties vagonai tikrinami kartą per

metus.

Prekinių vagonų TP atliekama rengiant sąstatus į kelionę (reisus) skirstymo ir ruožų stotyse

tai pat pateikus tuščius vagonus (grupėmis arba sąstatais) parengimo vežimams punktuose. Refrižeratoriniai traukiniai, sekcijos ir autonominiai refrižeratoriniai vagonai (ARV) paprastai

priregistruojami specializuotuose refrižeratorinių vagonų depuose. Traukinių ir sekcijų TP apima kasdienę apžiūrą, apžiūras po 15 ir 30 parų, po 50, 100, 200 ir 400 valandų šaldomųjų įrenginių darbo, profilaktinį remontą (5 vagonų sekcijos) po 6-9 mėnesių. Nustatytos tokios ARV TP rūšys: TP-1 – prieš pakraunant vagoną; TP-2 – vežant krovinį kas 24-30 valandų; TP-3 – iškraunant krovinį jo paskirties stotyje; ITP-1 – po kiekvienų 200-220 dyzelio generatoriaus darbo valandų; ITP-2 – po kiekvienų 400-500 dyzelio generatoriaus darbo valandų (vagono priregistravimo depe).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1866 žodžiai iš 6209 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.