Vaiko raida
5 (100%) 1 vote

Vaiko raida

1121

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………….2

1. Raidos stadijos………………………………………………………………………………….3

2. Vaikų piešiniai…………………………………………………………………………………7

3. Literatūra………………………………………………………………………………………11

Įvadas

Kiekvienas vaikas- asmenybė. Neretai apie tos pačios šeimos vaikus yra sakoma: „Vienas vaikas kaip vaikas, o kitas…“. Kodėl taip yra? Anot psichologų kaltas vienodas požiūris į vaikus.

Kiekvienas vaikas- asmenybė. Tai nepakartojamo temperamento ir charakterio savybių visuma bei skirtumai, vyraujančių interesų glaudus ryšys su psichologinėmis savybėmis, tai protinės veiklos, polinkių ir fiziniai skirtumai.

Įvairios išvaizdos ypatybės, pavyzdžiui, mažas ūgis, nutukimas, liesumas, veido bruožai, fizinis grožis ir kt., skirtingai veikia charakterio formavimąsi. Dėl vienų išvaizdos bruožų atsiranda ambicingumas, uždarumas, bailumas, nepasitykėjimas

Raidos stadijos

Prenatalinė stadija

Prenatalinė fazė dalijama į embrioninį laikotarpį (organų užuomazga), trunkantį iki aštuntos savaitės, ir vaisiaus laikotarpį (organų formavimąsis), kuris baigiasi gimimu.

Gyvybės pradžia- maždaug 14- ą mėnesinių ciklo dieną subrendęs kiaušinėlis išeina iš vienos kaišidės, ir jį galima apvaisinti. Kiaušinėlis išlieka gyvybingas iki 24 val. Jis apvaisinamas. Spermatozoidai turi medžiagos galinčios ištirpinti kaiušinėlio apvalkalą, kad vienas iš jų galėtų prasiskverbti į vidų. Spermotozoidas netenka savo uodegėlės, jo galvutė ima didėti. Jis susilieja su kiaušinėliu, sudarydamas vieną ląstelę. Ląstelė iš karto pradeda dalintis. Keliaudama kiaušintakiu, ji dalijasi į vis daugiau ląstelių. Maždaug 4- a diena po apvaisinimo kaiušinėlis pasiekia gimdos ertmę. Kelias dienas jis plūduriuoja gimdos ertmėje. Trečios savaitės pabaigoje apvaisintas kiaušinėlis pradeda kabintis prie minkšto, puraus gimdos apvalkalo. Iš gemalo išorinių ląstelių ataugėlių susidaro placenta. Kitos ląstelės išauga į virkštelę ir apvalkalą, kuris saugo kūdikį. Vidinės ląstelės dalijasi į tris sluoksnius, kurie vėliau išsivysto į atskiras kūdikio kūno dalis. Nuo penktos iki aštuntos savaitės kūdikis iš apvaisintos ląstelės išauga į vaisių, maždaug 2,5 cm ilgio, kuris pradeda panašėti į žmogų. Aštuonių savaičių gemalą jau galima vadinti vaisiumi. Išsivysto visi pagrindiniai vidaus organai, nors jie dar primityvios formos ir nepasiekę galutinės padėties. Kūdikis pakankamai juda…

Vaisiaus organizmas nėštumo metu gali smarkiai pažeisti nelaimingi atsitikimai, ligos, vaistai, narkotikai. Jo organizmas jautriausias cheminiam ir fiziniam poveikiui, pvz.: vaistams, virusams, jei motina serga raudonuke ar tymais, narkotikams, rentgeno spinduliams. Dėl jų gali susiformuoti išsigimimų, kuo anksčiau jie atsiranda, tuo sunkesni. Tačiau dar negimusiam vaikui įtakos turi ir motinos psichinė būsena, pvz.: neigiamai paveikti gali depresija ir nerimas.

Gimimas- tai reikšmingas pasikeitimas kūdikio gyvenime, kartu ir pirmas rimtas išbandymas. Nors jo gimimas skausmingas ir alinantis, tačiau tai vienas isimintiniausių ir nuostabiausių gyvenimo įvykių.

Kūdikystė- ši stadija prasideda gimimu ir baigiasi, kai vaikas pradeda kalbėti. Tuo metu, kai motina ir kūdikį jungia simbiozės ryšys, dedami pamatai jo asmenybės formavimuisi. Teigiamos raidos pagrindas- emocinis ryšys. Per šiuos mėnesius matysite, kaip naujagimis tampa tikru žmogučiu, kuris jus apdovanoja žavingomis šypsenomis ir gūgavimu. Nors šiai amžiaus grupei skirta daugybė žaisliukų, jis labiausiai nori jūsų draugijos. Ne visi kūdikiai vystosi vienodai ar tuo pačiu metu išmoksta tam tikrus įgūdžius. Tačiau kiekvienas išmoktas dalykas- tai lyg pakopa į kitą etapą. Kadangi svarbiausias dalykas kūdikiui- valgymas, pagrindinis malonumų šaltinis yra burna. Malonumą ar nemalonumą sąlygoja ir kiti veiksniai, pvz.: ar kūdikis sausa, ar jam pakankamai šilta, kaip su juo elgiasi motina. Jei ši fazė nebuvo išgyventa kaip malonumas, išlikusi įtampa gali būti vėlesnių neurotinių konfliktų priežastis. Kūdikio gebėjimą mokytis rodo tai, kaip jis valgo. Jis mokosi žysti- judesiai tampa užtikrintesni, kryptingesni, greitesni. Kūdikio verksmas- tai ženklas, kad jis nepatenkintas, kad motina juo pasirūpintų. Naujagimis jau pirmąją dieną mato ir girdi, tiesa, dar neaiškiai. Antrąjį ir trečiąjį mėnesį jis reguoja į garsus, vėliau į šviesą ir spalvas. Eksperimentai rodo, kad kūdikiams idomesni nupiešti veidai, o ne kokios nors figūros. Jie labiau domisu erdviniais daiktais, o ne plokščiais jų atvaizdais. Galima teigti, kad gylio ir formos suvokimas atsiranda labai anksti arba iš dalies yra įgimtas.

Lavinant jutimo organus ir aktyvinant dėmesį labai svarbu, kad aplinkoje būtų įvairių spalvų ir formų. Nuo trečiojo mėnesio iš visų matomų objektų kūdikis pradeda skirti žmogaus veidą.
Iki tol jis jau būna išmokęs pakreipti galvą į garsą skleidžiančius daiktus. Nuo penkto mėnesio tiesia rankutes į prieš jį pakabintus daiktus. Kūdikis bando tarti ir kartoti vis naujus garsus ir plečia savo balso diapazoną. Jau nuo trečio mėnesio į žmogaus balsą jis reaguoja gomuriniais garsais. Šio amžiaus vaikai lengvai išsigąsta visko, kas svetima. Jis gali išsigąsti net savo tėvo. Kai kurie vaikai, net baigiantis pirmiesiams metams, būna gana abejingi nepažįstaniems žmonėms. Jie labiau domisi įvairiais daiktais ir naujomis veiklos sritimis, negu nepažįstamais žmonėmis.

Kiekvienas vaikas skirtingame amžiuje pradeda apsiversti, sėdėti, šliaužioti, stovėti ir vaikščioti. Daug kas priklauso nuo vaiko temperamento ir svorio. Lieknas, energingas vaikas juda laisviau ir daugiau savarankiškiau. Apkūnus vaikas negreitai pereina iš vieno vystimosi etapo į kitą.

Dauguma 7-9 mėnesių vaikai gerai sėdi(truputi paremti). Bet kai kurie ir fiziškai, ir protiškai normaliai besivystantys pradeda sėdėti tik sulaukę metų. Iš pradžių vaikas bando sėstis. Paimtas už rankučių, jis bando prisitraukti ir atsisėsti.

Vaikai pradeda šliaužioti apie 7 mėnesį. Tačiau kai kurie vaikai visai nešliaužioja, o išmokę sėdėti, iš karto pradeda stovėti.Šliaužioja įvairiais būdais. Vienas vaikas pradeda šliaužioti viena poza, paskui tobulėdamas- kita. Vieni šliaužia atbuli, kiti- šonu, dar kiti- ištiestomis kojytėmis ir rankytėmis, o kai kurie ropoja. Vaikas, kuris moka greitai šliaužti, paprastai vėliau pradeda vaikščioti. O tas kuris nevikriai šliaužioja arba aplamai nemoka šliaužioti, stengiasi anksčiau išmokti vaikščioti.

Stovėti, iš pradžių prilaikant, vaikas paprastai išmoksta 7-9 mėnesių, savarankiškai stovi 9-12 nėnesių. Kai kurie ir vyresni vaikai nemoka stovėti, nors jie yra apsoliučiai sveiki ir protiškai išsivystę. Tai apkūnūs, ramūs vaikai arba tie, kurių kojytės ilgai kaupia jėgas. Labai daug vaikų išmokę atsistoti, nežino kaip vėl atsisėsti. Vieną gražią dieną vaikas pirmą kartą pabandys labai atsargiai atsitūpti. Po kelių savaičių jis išmoks eiti palei daiktų kraštus, iš pradžių laikydamasis abiem rankutėm, paskui- viena. Ir pagaliau vaikas netyčia patrauks rankutes kelioms sekundėms, nesuvokdamas, kokį drasų žingsnį jis padarė. Taip jis ruošiasi vaikščioti. Kada vaikas pradeda savarankiškai vaikščioti priklauso nuo daugybės faktorių. Dauguma tai daro sulaukę 12-15 mėnesių, o kai kurie net 9 mėnesių. Kai vaikas pradeda vaikščioti iškyla problemų susijusių su avalyne, disciplina ir kt.

Labai svarbu yra aplinka, kurioje vaikas auga, bei aplinkinių elgesys su juo. Dauguma

vaikų pradeda tarti turinčius kokią nors prasmę garsus, sulaukę maždaug metų. Bet yra visai normalių vaikų, kurie neskuba kalbėti. Tai vėlgi daugiausiai priklauso nuo vaiko temperamento ir prigimties ypatybių. Linkęs draugauti, linksmas vaikas anksčiau stengiasi prašnekėti. Ramus, linkęs pasyviai stebėti vaikas ilgai žiūri, kas aplink jį dedasi, ir tik vėliau užsigeidžia pareikšti ir savo nuomonę.

Manoma, kad vėliau pradeda kalbėti tie vaikai, apie kuriuos visa šeima šokinėja, neduoda jiems patiems net rankos pajudinti, atspėja kiekvieną jų norą. Toks vaikas iš tikrųjų lėtai gausins savo žodžių atsargą, bet kažin ar jis tylės apskritai.

Psichologinė raida- tai tarpusavyje susijusių brendimo bei mokymosi sąlygotų pasikeitimų procesas.

Paveldima biologinė raida užprogramuota genuose. Dar ilgai po gimimo ji lemia organizmo raidos etapus ir elgesį. Kai kurių įgudžių mokytis nereikia, jie atsiranda, kai tik įvyksta atitinkami organiniai pakitimai. Pavyzdžiui, vaikas pradeda vaiksčioti, kai tik raumenys bei nervų sistema išsivysto tiek, kad judesiai imami koordinuoti; to mokytis nereikia.

Tačiau kalbėti reikia mokytis. Tam būtinos tokios sąlygos: paveldėtas gebėjimas (dispozicija) kalbėti ir atitinkamai išsivystę kalbos padargai bei gebėjimas mąstyti. Nuo įgimtų mokymosi gabumų priklauso, ar vaikas išmoks kalbėti, kada, kaip gerai, kokia kalba jis kalbės.

Įlgą laiką manyta, kad kūdikis geriausiai vystosi ramioje aplinkoje, kad nuo gausių dirgiklių gali tapti nervingas, o per daug bendravimo jį lepina. Nemiegodamas kūdikis turi būti tarp namiškių. Greta įvairių garsų jis turi girdėti ir zmonių balsus; tai bus labai svarbu vėliau, kai vaikas mokysis kalbėti. Vystymasis ir mokymasis tarpusavyje labai glaudžiai susiję- pirmasis procesas yra būtina antrojo sąlyga.

Vaikystė- šis amžiaus tarpsnis apima laikotarpį nuo kūdikystės iki mokyklinio amžiaus. Antrieji tretieji gyvenimo metai sutampa su analine stadija(pagal Freudą.). Šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos ištūštinimas teikia vaikui malonumą. Tačiau aplinka neleidžia jo pajusti. Tuštintis vaikas turi ne tuo metu, kai jam patinka, o kai nurodo kiti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1568 žodžiai iš 3045 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.