Vaiko vystymasis
5 (100%) 1 vote

Vaiko vystymasis

112131

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

Tadas Kardelis

[VI Grupe] studentas

VAIKO VYSTYMASIS

NUO 4-6 METŲ



Ontogenetinė žmogaus raida apima individo gyvenima nuo gimimo (ir net nuo apvaisinimo iki gimimo-prenatalinį laikotarpį) iki gyvenimo pabaigos (gilios senatvės).Ji neatskiriamai siejesi su asmenybės vystymusi

Asmenybės raidą lemenčias priežastis įvairūs tyrinėtojai aiškina nevienodai ir visą žmogaus gyvenimo laiką suskirtsto į panašius, bet nevisiškai vienodus tarpsnius.Vienas is sių tarpsniu yra 4-6 metų amžiaus vaiko vystymasis.

Kartais šis tarpsnis vadinamas pirmuoju mokyklos laikotarpiu, nes daugelyje išsivysčiusių šalių tokio amžiaus vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas.Lietuvoje pagal švietimo reforma 1997 metais taip pat pradeta puoselėti nauja vaiko brandinimo mokyklai idėja-visuotinis ikimokyklinis mokymas.Taigi velyvuoju ikimokykliniu laikotarpiu vaikas jaučiasi netik šeimos, bet ir bendraamžių grupės narys.Jo atsivėrimas platesniai socialinei aplinkai iškelia ir draugų, ir masinės informacijos priemonių itakos problemas.Vidinėje psichologinėje plotmėje kaip ikimokyklinuko vystymosi uždaviniai apibrežiami:

1) lyties tapatumo supratimas

2) savigarbos savybės ugdymas.

3) susijęs su sązinės, moralės sampratos pradžia.

Socialinėje plotmėje juo įvardijamas 4) grupinio žaidimo atsiradimas.

Aptariamuoju laikotarpiu vaikas išgyvena iniciatyvos/kaltės psichosocialinę krizę. Sėkminga jo baigtis sudaro Ego lygį, leidžiantį pasiekti tikslą, įgyvendinti sumanymus. Priešingu atvėju susiklosto pasyvus santykis su gyvenimu, dėl griežtos slopinančios suaugusiųjų įtakos išgyvenama kaltė.Labai stiprus kaltės jausmas gali būti nukreipiamas į konkretų objektą ar reiškinį. Taigi Ego patologija velyvuoju ikimokykliniu laikotarpiu igyja vaiko fobiju turini

Somatinis vystymasis

Šiuo laikotarpiu fizinio vystymosi vektorius daugiau nukreiptas į smulkiąją motoriką, tikslinga manipuliacija rankomis. Tarptautinė psichologijos enciklopedija (1996) nurodo, kad 4-5 m. vaiko regos ir rankos koordinacija ir sunkioji motorika pasiekia toki lygi, kad vaikas gali isipilti sulčių, smulkinti maistą peiliu ir šakute, užsisegti sagas, parašyti didžiasias raides ir kelis skaičius, o kai kurie-net savo varda.Vėlgi pabrežiami individualus skirtumai tarp vaikų-kai kurie iš ju tik 6-7 m. gali susivarstyti batus, užsisegti drabuži.6m.vaikas turetų sulankstyti popieriu į 2 ar 4 dalis, apvesti liniją aplink ranką, nukopijuoti trikampį,kvadratą,apskritimą,staciakampį,nulibdyti objektą su mažiausiai smulkiomis detalėmis. Ikimokykliniais metais greiciau lavėjanti mergaičiu smulkioji motorika lemia ju aukštesni pieštuko ir popieriaus veiklos lygį.

Stambiosios motorikos srityje 4-6 m. vaikas daug ir kordinuotai juda.Jam reikia daug erdvės fizinei veiklai.Lietuvos 6 m. amžiaus berniukai vidutiniškai sveria 23 kg. ir yra 119 cm. ūgio, mergaitės-atitinkamai 21 kg. ir yra 117 cm. Kaip pastebima ikimokykliniame amžiuje geras motorinis ir fizinis išsivystymas yra psichologiškai reikšmingas, formuoja pozityvu “Aš-vaizdas” įtvirtina aukštesni statusą tarp bendraamžiu. Aukštesni ir atletiškesni vaikai dažniau renkami, žaidimu partneriais, savo mamos jie atrodo didelių pazintinių ir socialinių sugebejimu.Atvirkščiai, nutukusių vaikų dažnai nepriemama žaisti. Apskritai jėgų išbandymas fizinio aktyvumo srityje išmoko lenktyniauti, įtvirtinti savigarbą, siekti rezultato.Vėlyvuoj ikimokykliniu periodu galutinai isryskeja vaiko polinkis dirbti kairiaja ar desiniaja ranka. Kaip nurodo Tarptautine psichologijos enciklopedija, si vaiko savybe budinga nuo kudikystes.Visos vaikystes metu daug vaiku sekmingai naudojasi abiem rankomis, pavyzdziui, piesia ir valgo viena ranka, o kamuoli meto kita. Siuolaikinmis poziuris pabrezia, kad neprasminga peraukleti si naturalu genu ir aplinkos nulemta vaiko pasirinkima.Priesingu atveju sukuriama vidine itampa, gali atsirasti emociniu problemu, vaiko ranku judesiai gali tapti klampus.

Vaiko pojuciai, kaip ir judesiai, laveja aktyvios praktikos metu igimtu pradmenu pagrindu. 5-7 metu amziuje sparciau nei veliau iki 12 metu vystosi regejimo astrumas, vaikas sugeba izvelgti vis smulkesnias detales. 6 metu vaikas gali sekmingai sekti akimis judanti objekta, tik ne visuomet suspeja laiku nukreipti kuna jam pasiekti. Judanciu daiktu suvokimas-labai svarbi savybe judriu zaidimu metu – tobuleja nuo 5 iki 12 metu. Palaipsniui nuo 4 iki 12 metu laveja sugebejimas isskirti figura fone. Galutinis sio proceso rezultatas- galimybe skanuoti, pavyzdziui. Perzvelgti puslapi ieskant zodziu is A raides. Iki 10 metu laveja sugebejimas atpazinti forma (viena is skaitymo prielaidu) Taciau jaunesniems kaip 6 m. vaikams fiziologiskai sunku letai ir valingai sekti zodziu eilutes. Siuo laikotarpiu sparciai ir netolygiai laveja klausa, zmogui skirta garso krypciai ir rusiai nustatyti. Klausos astrumas arba tikslumas, leidziantis vaikui atskirti saizu-svelnu, auksta-zema ir pan. Garsus, issivysto jau kudikiams ir mazai tekinta ikimokykliniais metais. Kognityviniu uzduociu sprendimo metu ikimokyklinmuko smegenyse vyksta ryskus bioelektrinio aktyvumo suolis.

Pazintinis vystymasis

Mazas vaikas nesugeba atlikti tikruju mastymo operaciju, kurios reikalauja ivairiapusisko poziurio i daiktus.Vaikas nesupranta
transformaciju. Pavyzdziui, jis mato pastatyta piestuka, kuris pamazu lenkiamas iki horizantalios linijos. Paprasytas nupiesti judejimo kreive, vaikas atvaizduoja pradine ir galutine pozicijas. Vadinasi , jis samoneje uzfiksavo tik sias dvi busenas, o ne pasikeitima, transformacija. Vaikui sunku suvokti griztamaji veiksma, t.y mintyse “apversti” operacija, pasekti judejima atgal. Pavyzdziui, 4 metu mergaite teisingai nurodo, kad ji turi vyresni brpli, bet negali suprasti, ka dir jis turi jaunesne seseri. Ankstyvoje vaikysteje vaikas samprotauja vienpusiskai, sukaupia demesi tik i viena kuria nors daikto savybe. Tai vadinama centravimu

Centrines konceptualios strukturos samprta.

Ji apima visas savokas, kurias vaikas vartoja konkrecios pazintines veiklos srities remuose (pavyzdziui, erdviniu santykiu suvokimas pasireiskia ir piesimo, ir zaidimo saskemis, ir labirinto uzduoties metu). Vadinasi, vaikas turetu vienodai sekmingai atlikti skirtingo turinio ir tapacios logines strukturos uzduotis. Tai artima H. Gardnerio (1983) intelektu ivairoves teorijai, teigianciai, kad zmoguje gludi ne vienas, o maziausiai septyni skirtingi intelektai (lingvistinis, loginis ir matematinis, muzikinis, erdvinis, kuniskais ir kinestezinis, vidinis asmeniskasis ir socialinis) Lygiagreciai su sia nuomone buvo iskelta protiniu moduliu teorija.

Vaikai suvokia muzika figuraliuoju metodu, t.y. visu pirma atkreipdami demesi I bendruosius melodijos pozymius: garsesne ji ar tylesne, greitesne ar letesne, ar tam tikros grupes garsai atrodo priklausantys vienas nuo kito, ar yra atsije.

Kaip norodo Santrock (2001), 4-7 m. amziuje skiriama antroji ikioperacinio intelekto stadija, butent, intuityviosios minties pakopa. Tuo metu vaikas susikuria “proto teorijas”, savita pasaulio vaizda. Vaikas yra smalsus, domisi ivairiausiais reiskiniais, praso paaiskinti, pavyzdziui, is kur atsiranda vaikai, kaip prasideda lietus, kodel krinta zvaigzdes. Tevai tai vadina “kodelciaus” laikotarpiu.

Wellman (1990) teige, kad mazdaug nuo 3 m. vaikai pradeda kurti savo teorijas apie zmogaus prota. Pavadinimas “teorija” neatsitiktinis, nes vaikas suskirsto pasauli i tarpusavyje susijusias kategorijas, bando pritaikyti priezastynius rysius. Tai akivaizdu is 4 pagrindiniu vaiko sprendimu: protas nepanasus i kitus aplinkos daiktus (i klausima “Kodel tu negali paliesti savo minciu?” vaikas atsake:”Nes jos yra mano prote”), jis sukelia nuomones ir troskimus. “As” ir prota vaokas vertina kaip paprastas kuno dalis ir dazniausisi laiko jous galvoje. Tik 6-5 metu vaikai sugeba atskirti kuno ir proto procesus, subjektyvia ir objektyvia tikrove. Tikias pat teorijas vaikai susikuria ir apie gamta, zmoniu santykius, ateities vizijas irk t.

Intuityviu vidinio pasaulio atspindi galima pastebeti ir to laikotarpio vaiku piesiniuose. Ju Di Leo (1983) apibudina kaip intelektinio realizmo stadija. Vaikas piesia tai, ka konkreciai zino apie objekta. Tai auksinis vaiko piesiniu amzius. 4-6 m. amziuje Ž. Pieze (1948/2002) salia egocentriskumo logikos izvelge ir pirmasias komunikuojamojo, dedukcinio mastymo apraisku. Jam budinga irodymu, priezastiniu rysiu svarba, analogiju ir vizualiniu scemu itaka. Vaokas supranta „jeigu“ zodzio reiksme, pradeda daryti isvadas, sugeba koreguoti akivaizdziai nelogiska sakini. Mokymosi teorija atkreipia demesi i svarbu 4-6 m. vaiku pazintines raidos aspekta. Akivaizdus kiekybinis progresas (vaikas sukaupia vis daugiau ziniu, ismoksta orientuotis ivairiose situacijose) reiskia ir kokybine pazanga. Chi, Koeske (1983) teigia, kad vaikas pats pradeda save skatinti sekmes pojuciu, pavyzdziui, jaucia pasitenkinima, atrades trukstama zodi. Velyvuoju ikimokykliniu laikotarpiu vaiko fonologines zinios, kaip nurodo Santrosk (2001), pasireiskia eksperimentavimu-vaikai megsta kurti savo kalba (pavyzdziui, prie visu zodziu pridedami „ne“), kurti kvailus zodzius arba ieskoti visu „d“ raide prasidedanciu zodziu. 6 m. Vaiko zodyna sudaro 8000-14000 zodziu. Tai reiskia, kad per laikotarpi nuo 1 metu jis kasdien suzinodavo po 5-8 zodziu reiksmes.

Apie kolektyvini monologa pradedama kalbeti, kai vaikas yra 3-4,5 metu. Iki to amziaus vaikas kalbasi su savimi, net kai kreipiasi i kita asmeni. Pirmiausiai kolektyvinis monologas pasireiskia klausimu, atsakymu forma, toliau-paliepimu, prasymu, grasinimu pavidalu,kuriais reiskiamas vaiko poveikis kitam. Nuo 5-7 metu vaikai bendrauja veiklos arba neabstraktaus mastymo plotmeje. Tuo metu prasidedapirmoji vaiku gincu stadija arba nuomoniu supriesinimas, kai vaikas tik pateikia savo nuomone ir nesistengia jos logiskai pagristi. Greta to iki 7,5 metu egzistuoja ir primityvi diskusija, kurios atveju vaikas teigini ir jo argumenta pateikia su jungtuku (pavyzdziui, „nes“, „kadangi“, „tada“)

Psichosocialinis vystymasis

Sio amziaus tarpsnio metu vaikas aiskiai suvokia save kaip berniuka ar mergaite. A. Vingras, A. Vingriene (1998) teigia, kad lytines priklausomybessuvokimas yra pirmasis ir svarbiausias lytines brandos elementas. Visiskas lyties tapatumas kuriamas viso zomgaus gyvenimo eigoje, bet procesas prasideda vaikysteje. Zinomas vaiku lyties tapatumo tyrinetojas Mooney (1978) skyre du kritinius laikotarpius sekmingai lyties identifikacijai – ikimokyklini amziu ir pauglyste. Kaip nurodo B. ir P. Newman (1987), vaikas sujungia 4 lyties tapatumo komponentus: 1) tesingai pavadina, atskiria berniuka nuo meragites (tai budinga nuo antruju gyvenimo metu); 2)
lities testinuma, stabiluma (uzauge mergaites tampa moterimis, berniukia – vyrais); 3) supranta, kad lytis yra nuolatine ir pastovi zmogaus ypatybe (ir zaisdamas su lelemis, netampa mergaite); 4) pazysta pirminius lytinius pozymius (berniukai turi varpa, mergaites – maksti).

Tradiciksai lyties tapatumo eiga aikino trys poziuriai: psichodinaminis, socialinio mokimosi ir kognityvinis. Ryskaiusi pirmojo poziurio atstovai butu Z. Froidas ir N. Chodorow. Kogentyvini lyties tapatumo vystimosi poziuri paziule L. Kohlberg. Jo nuomone, dauguma 26 menesiu vaiku patikimai pazysta savo ir kitu zmoniu lyti. Paskui jei atranda, ismoksta savo lyciai tinkancio elgesio. Interakcinis poziuris (Rose, 1997; Huston, 1983) lyties tapatumo procese akcentavo ne tiek pacius biologinius skirtumus, kiek ju socialines reiksmes. Pavyzdziui, ka reiskai berniukui turinciam daug vyrysku hormonu ir gerai isvystita raumenu systema, aplinkiniu lukesciai, kad jis taptu geru sportininku A. Vingras, A. Vingriene (1998) pateike tokias amerikieciu mokslininku siulomas vaiko domejimosi lyties dalykais stadijas : 3 – 4 metu vaikai domisi savo ir kitu vaiku atsiradimu. Tuo metu vaikai zaidzia lytinius demonstravimo zaidimus – gali apsinuoginti vienas kito akivaizdoje, domisi kitais nuogais zmonemis. 5 metu vaikams rupi savo paties gebejimas tureti vaiku. Sesiameciai aiskinasi nestumo ir gimdymo pozymius – jam neaisku, kodel vaikai atsiranda po vestuviu, kaip jie islenda is mamos pilvo, ar labai skauda tuo metu mamai. 6 – 7 metu vaikai zaidzia zaidimus, teikencius galimybe apziureti kitos lyties vaiko kuna, pavyzdziui gydytojo ligonio apziura.

Kitas vystimosi uzdavinys velivuoju iki mokykliniu periodu – doroves arba morales, kaip elgesio taisykliu visumos, ugdymas. Jis atsiranda kaip butina socializacijos salyga ir pasekme. Aplinkiniai nubrezia taisykles, kuriu vaikas turi laikytis kitu zmoniu atzvilgiu.

Dar vienas 4-6 metu amziaus vaiko vystymosi uzdavinys yra savigarbos pradzia. Savigarba yra butinas pozytivaus As-vaizdo komponentas. Save gerbiantys vaikai drasiai reaguoja i naujoves, lengvai susidraugauja, noriai eksperimentuoja. Jie sugeba kontroliuoti save, laikosi elgesio taisykliu ir pasitiki aukletojais ir tuomet, kai jis yra svetimsalis. Tokie vaikai yra kurybiski, turi lakia vaizduote,laisvai masto. Žemos savigarbos darzelinukas skiria priesingos savybes: jie neiniciatyvus, perdetai reiklus, beveik visuomet siekia suaugusiuju pagalbos, nepradeda naujos veiklos. Tokie vaikai mazai kalba, atsiskiria nuo kitu arba agresyviai elgiasi, savininkiskai vertina daiktus. Abi minetos elgesio kryptys tiek pat budingos ir velesniame nei 6 metų amžiuje. Kaip teigia B. ir P. Newman (1987), savigarbai atsirasti yra svarbus du pagrindiniai saltiniai: 1)pasiekimu atitikmuo lukesciams; 2) aplinkiniu zmoniu meile, parama, ivertinimas. 4-6 metu amziaus vaikas zvelgia i save tevu, draugu, aukletoju akimis.Pastebetas desningumas, kad tevai, turintys pozityvų As-vaizdą ir savigarba, isugdo tokias savybes ir savo vaikams.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1807 žodžiai iš 3409 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.