Vaiko žindymas
5 (100%) 1 vote

Vaiko žindymas

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 MOTINOS PIENO ISTORIJA, TRADICIJOS IR PERSPEKTYVOS

Turėtume didžiuotis: “Žinduoliai, kuriems priklauso ir žmogus, yra aukščiausios organizacijos Žemėje gyvūnai.

Visiems žinduoliams bendras požymis yra pieno liaukos, kurios tam tikrą laiką yra vienintelis jauniklių maistas.

Seniausi žmonijos istorijos liudytojai – archeologiniai radiniai. Motinystės deivių, žindančių kūdikius, statulėlės byloja, jog žindymas buvo labai gerbiamas. Didžiosios pasaulio religijos taip pat skatino žindyti. Talmude parašyta, jog žydų kūdikiai turi būti maitinami iš krūties mažiausiai 24 mėnesius. Biblija sako, kad žindyti savo vaiką yra šventa motinos pareiga, kuriai turi būti suteikta pirmenybė prieš visas kitas priedermes. Spartos laikais moteris, net jei ji buvo karaliaus žmona, privalėjo žindyti vyriausiąjį sūnų. Antrasis karalius, Temistės sūnus, paveldėjo Spartos karalystę tik todėl, kad jis buvo žindytas savo motinos pienu. Vyriausias sūnus buvo žindytas svetimos moters ir todėl buvo atmestas.

Ilgainiui Europoje vis daugėjo tokių motinų, kurios „negalėjo“ pačios maitinti; mat joms neleido „visuomeninė padėtis“: karalienės, bajorės ir šiaip poniutės. Aukštuomenę mėgdžiojo vidutiniokai, irgi samdydami savo vaikams žindyves iš vargingesniojo sluoksnio. Formavosi nuostata, jog žindyti pridera tik prastuomenės moterims.

Iki 19 amžiaus dauguma kūdikių buvo žindomi. Iš esmės ir nebuvo tokios problemos kaip „motinos pieno trūkumas“, nes jei motina sunkiai sirgdavo ar net numirdavo, kita moteris žindydavo jos kūdikį. Klausimas buvo labiau „filosofinis“: kam žindyti pridera, o kam ne? Tačiau „industrinės revoliucijos“ epochoje jauni žmonės ėmė masiškai plūsti į pramoninius miestus. Palikę gimtąsias vietas ir gimines, jie atitrūko ne tik nuo senųjų tradicijų, bet ir nuo vyresniosios kartos paramos. Darbininkų gyvenimas toli gražu nebuvo lengvas. Greitai silpdavo ne tik sveikata, bet ir moralė. Sparčiai daugėjo našlaičių ir kūdikių pamestinukų. Pirmosiose jų prieglaudose dar būdavo samdomų žindyvių, bet ilgainiui tai darėsi per brangu ir vis daugiau globotinių imta maitinti dirbtinai, karvės pienu. Pavyzdžiui, Paryžiuje 19 a. pabaigoje bendras kūdikių mirtingumas buvo 28 iš 100 gimusių, o daugelyje našlaičių prieglaudų jis siekė beveik arba net ir visus 100 procentų. Štai šitiems nelaimėliams tikrai būtų pravertęs „motinos pieno pakaitalas“.

Visais laikais atsirasdavo fantazuotojų, pasišovusių jį pagaminti. 1884m. buvo atlikta gana tiksli žmogaus ir karvės pieno palyginamoji analizė, atskleidusi didelius pagrindinių maisto medžiagų – baltymų, riebalų ir angliavandenių skirtumus. Imta karvės pieną „pritaikyti“, skiedžiant jį vandeniu ir pridedant cukraus bei riebalų. Gydytojai pradėjo skaičiuoti kalorijas ir išvedinėti formules, kiek ir kokių „ingridientų“ turi būti kiekvienam konkrečiam kūdikiui skirtame produkte. Taip ir prilipo „formulės“ pavadinimas ten, Vakaruose; mes vadiname „mišinėliais“. Tas receptų-formulių rašymas buvo neblogas verslas, ypač jei „klientai“ buvo ponaičiukai ir panelytės iš pasiturinčių šeimynų.

„Motinos pieno pakaitalų“ gamyboje ir prekyboje ant mišinių skardinių buvo tokie užrašai „Pats geriausias kūdikių maistas“. Pradžioje gydytojai protestavo, tačiau didelis kapitalas padarė savaip ir galop dauguma kūdikių maisto kompanijų jau reklamavosi ir medicinos žurnaluose, įsivyravo nuomonė, kad pagal formules paruoštas maistas yra pranašesnis, nes gali būti tiksliai išmatuotas ir apskaičiuotas.

Gydytojai (paprastai jie buvo vyrai) klaidingai suprato žindymo vyksmą ir įvedė daug žalingų taisyklių. Tokių, kaip motinos ir kūdikių atskyrimas, pirmojo maitinimo atidėliojimas ir saldinto vandens girdymas naujagimiui, žindymo dažnumo ir trukmės ribojimas bei ankstyvas dirbtinis papildomas maitinimas. Deja, bet koks žindymo varžymas daugumai motinų trukdo pienui atsirasti ir pakankamai gausiai gamintis. Jos pradėjo masiškai „sirgti“ hipogalaktija – pieno trūkumu.

Daugumai motinų įvykdyti tuos griežtus reikalavimus buvo per sunku (gamta nepaklusdavo „mokslui“) ir jos pasimetusios tarp nekantriai rėkiančio alkano kūdikio ir jo žindyti dar neleidžiančio laikrodžio, nuspręsdavo, jog turi per mažai pieno, jei vaikelis „per anksti’’ išalksta. Ir tada pačios kažką virė arba skubėjo pas vaikų gydytojus recepto išganingiesiems mišinėliams.

Dabar mes apžvelgsim kaip Tarybų laikais buvo žindomi kūdikiai. Gydytojai ir seselės universitetuose ir medicinos mokyklose irgi buvo mokomi apie vienintelį „teisingą“ kūdikių maitinimo būdą – pagal valandų-gramų režimą, taip pat kapituliavo prieš visuotinės „hipogalaktijos“ baubą: vaikų poliklinikos buvo pavirtusios dirbtinio kūdikių maisto reklamos agentūromis. Tarybų Lietuvos sveikatos apsaugos vadovai jau didžiavosi „pasiekimais“, štai pora citatų iš LTSR Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko valdybos viršininkės ataskaitų, publikuotų „Sveikatos apsaugos žurnale 1977 ir 1979 metais: Pokario metais daug padaryta gerinant vaikų maitinimą, steigiant pieno mišinių virtuves. Kasmet išskiriamos didžiulės lėšos nemokamam kūdikių maitinimui. 1976m. tam tikslui 362700
rublių… . Mūsų respublikoje, vienoje pirmųjų Tarybų Sąjungoje, pradėta pramoninė pieno mišinių gamyba…

Kai kur pasaulyje motinos pačios pradėjo burtis į savitarpio pagalbos grupes; ten jos pasidalindavo savo patirtimi, džiaugėsi sėkme ir mokėsi iš klaidų, bandė ginti savo teises žindyti abejingoje, o dažnai priešiškoje visuomenėje. Švedijoje tokios „motina-motinai“ grupelės ėmė rastis 1965m., Norvegijoje- 1968m., Vokietijoje- 1980m., bet pati pirmoji įsisteigė 1956m. Amerikoje, Schaumburg’o miestelyje netoli Čikagos ir pasivadino La Leche League – Motinos pieno lyga. Dabar tai didžiulė pasaulinė organizacija, jungianti tris tūkstančius grupių 66 šalyse, leidžianti knygas ir rengianti tarptautines konferencijas bei mokymo seminarus, taip pat ir gydytojams. Tie visuomeniniai judėjimai rėmėsi ne vien emocinių palankumu kūdikių žindimui, bet mokslinių tyrimų išvadomis apie unikalią maistinę motinos pieno vertę, imunitetą prieš infekcijas ir apsaugą nuo alergijų kūdikiui teikiančias jo savybes bei neabejotiną žindymo naudą pačios motinos sveikatai. Gausėjo įrodymų, jog dirbtinio maitinimo mišiniai toli gražu neprilygsta motinos pienui, o neretai kelia grėsmę kūdikio sveikatai.

Daugelių šalių vyriausybių ir visuomeninių organizacijų atstovai, medicinos mokslo ir praktikos ekspertai bei maisto kūdikiams gamintojai sutarė, jog reikalinga kūdikiams skirtų produktų prekybos (ir reklamos) kontrolė. Buvo paruoštas rekomendacinis įstatymų rinkinys „Tarptautinis motinos pieno pakaitalų prekybos kodeksas“, kurį 1981m. gegužę patvirtino Pasaulinė Sveikatos asamblėja. Kodekso esmė, trumpai tariant, yra draudimas mišinius gaminančioms firmoms reklamuoti savo produkciją tiesiogiai visuomenei.

Kova su mišinių antplūdžiu buvo ne vienintelė problema. Tyrinėtojai pastebėjo keistą dėsningumą: kuo labiau motinos pasikliaudavo medikų patarimais, tuo trumpiau jos žindė savo kūdikius. Buvo akivaizdu – reikia iš esmės keisti sveikatos apsaugos sistemos politiką ir praktiką su kūdikių maitinimu susijusiose srityse. 1989m. PSO ir UNICEF parengė bendrą pareiškimą ir priemonių planą „Žindymo apsauga, skatinimas ir rėmimas“ kuris buvo patvirtintas aukšto vyriausybinio lygio atstovų iš 30 šalių susitikime Italijoje, Florencijos mieste 1990m. rugpjūčio 1d. Innocenti deklaracija. Ji nurodė svarbiausius veiklos barus: Įkurti nacionalinius žindymo rėmimo komitetus kiekvienoje šalyje, kontroliuoti Tarptautinio motinos pieno pakaitalų prekybos kodekso vykdymą, sukurti įstatymus, apsaugančius žindančių motinų teises darbe bei skatinti jų veikimą, ir, tikriausiai pats svarbiausias – naujagimiai turi būti neatskiriami nuo motinų, maitinami pagal poreiki ir vien tik iš krūties. Taigi ir Lietuvoje turime Nacionalinį žindymo komitetą.

Tam, kad natūralus kūdikių maitinimas mūsų visuomenėje vėl taptų normaliu ir įprastu reiškiniu, reikia sugrąžinti motinos pieno prestižą, užtikrinti moterų pasitikėjimą jų sugebėjimu žindyti kūdikius ir padėti joms gerais patarimais. Kad atgimtų žindymo tradicija mūsų tautoje, reikia daug motinų – geros patirties pavyzdžių, daug kūdikių – gerų rezultatų pavyzdžių. Bet pirmiausia reikia daug gerai išmanančių šį dalyką profesionalų: daktarų, o ypač seselių ir akušerių. Kaip tik jos yra svarbiausieji „kareiviai“ kovos už natūralų maitinimą „fronte“. Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras atlieka labai svarbų darbą rengdamas kursus „Kūdikių žindymas, maitinančių motinų konsultavimas“ visoje šalyje. Ilgai krūtimi maitinamų kūdikių Lietuvoje kasmet daugėja ir tai jau yra tvirtas įrodymas, jog „Šviesa tunelio gale“- ne miražas.2.2.KRŪTŲ ANATOMIJA

Daugelis mano, jog tai, ar bus kūdikis žindomas, ar ne, jau yra likimo apspręsta. Esą vienos moterys pieno turi, o kitos — ne, ir nieko čia nepakeisi. Išties galiu Jus pradžiuginti: ir tuose reikaluose žmogus gali būti savo laimės kalvis.

Pažvelkime į 1 paveikslėlį. Moters krūtyje yra daugybė pieną gaminančių ląstelių. Jų grupės, sukibusios savo sienelėmis, sudaro savotiškus maišelius — alveoles, į kurių vidų išsiskyręs pienas išteka mažyčiais latakėliais, toliau besijungiančiais į vis didesnius. Aplink alveolę yra tinklelis raumeninių ląstelių, kurios susitraukdamos išstumia pieną iš to „maišelio“, o latakėlių sienelių raumeninės skaidulėlės jį varo tolyn link spenelio, netoli kurio yra praplatėjimai — sinusai, kuriuose pienas kaupiasi.

Visą pieno liauką, sudarytą iš kelių skilčių, gaubia oda, kuri krūties priekyje, prieš pereidama į spenelį, yra tamsesnė. Tas aplinkspenelinis laukelis — areolė — yra kaip tik virš pieną kaupiančių sinusų. Kad kūdikis gerai išžįstų pieną, jis turi apžioti didumą areolės ir savo minkštomis dantenomis masažuoti sinusus bei iš apačios prigludusiu liežuviu stumti pieną į savo burnytę, krūties spenelyje esančiais latakėliais. Jei vaikas apžioja tik spenelį, ir bando iš jo pieną siurbti, atsitinka negerų dalykų. Pirma, kūdikis gali likti nepavalgęs, antra, gležna spenelio odelė nuo ilgo maigymo ir stipraus siurbimo įtrūksta. O kadangi spenelis dėl nervinių galūnėlių gausos jame yra jautrus, tos žaizdelės labai
Tai ne tik kančia mamytei; skausmas refleksiškai stabdo pieno tekėjimą iš krūties.

Net ir gerai prie krūties prigludusį kūdikį pažindžius, verta spenelį patepti lašeliu motinos pieno (jau žinome, jog „galinis“ pienas pats riebiausias). Bet jei ir užmirštumėt, ne bėda. Pati gamta pasirūpino: areolės odoje yra mažų Montgomerio liaukučių, tarsi smulkių spuogelių, kurių išskiriamas sekretas patepa laukelį ir spenelį, kad nedžiūtų. Be to, šis tepalėlis turi baktericidinių medžiagų, saugančių nuo infekcijos. Ir dar, jis savitai kvepia, priviliodamas kūdikį apžioti krūtį būtent ten, kur reikia; net ir tamsią naktį, jei pati mamytė miega. Taigi nederėtų žindančiai moteriai plauti spenelius muilu, juo labiau tai daryti dažnai. Užteks rytą vakarą nusiprausti po dušu. Svarbiausia — švarūs drabužiai.

Kiekviena iš dviejų moters pieno liaukų susideda iš 15 — 20 1iaukinio audinio skiltelių-segmentų, apsuptų jungiamuoju audiniu. Būtent jungiamojo ir riebalinio audinio kiekis labiau negu pati pieno liauka nulemia dar negimdžiusios ir nežindžiusios moters krūtų dydį ir formą. Pieno liaukos struktūra panaši į medį, ant kurio smulkiausių šakelių-latakėlių kekėmis išsidėsčiusios alveolės — „lapeliai“. Segmentus sudaro nuo 10 iki 100 alveolių kekių. Paprastai, žindant tik vieną kūdikį, funkcionuoja ne visos abiejų liaukų skiltys, iš bėdos moteris galėtų žindyti tik viena krūtimi (pavyzdžiui, Kinijoje ir buvęs toks paprotys). 0 maitinant dvynukus ar trynukus reikia daugiau pieno, ir į darbą įsijungia daugiau arba net visos pieną gaminti galinčios ląstelės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1850 žodžiai iš 6068 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.