Vaikų amžiaus neurozės neurotišku vaikų ugdymo ypatybės
5 (100%) 1 vote

Vaikų amžiaus neurozės neurotišku vaikų ugdymo ypatybės

TURINYS

1. ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………3

2. Vaikų neurozės……………………………………………………………………………………………4

3. Kaip gydoma neurozė………………………………………………………………………………….7

4. Ankstyvojo bei ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų bei elgesio korekcija………7

●Elgesio korekcijos būdai, kurie gali būti taikomi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams………………………………………………………………………………………………….12

5. IŠVADOS……………………………………………………………………………………………….14

6. LITERATŪRA………………………………………………………………………………………..15

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas įpareigoja išskirtinį dėmesį skirti specialiųjų poreikių vaikų ir paauglių ugdymui. Šiame įstatyme specialiųjų poreikių asmenys įvardijami kaip „vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime“.

Neįgalūs vaikai – vaikai, turintys vystymosi sutrikimų bei kitų negalių. XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje jie buvo vadinami nenormaliais, defektyviais, atsilikėliais, o apie šio amžiaus vidurį ir vėliau – anomaliais. Pastaruoju metu jie vadinami neįgaliaisiais, vaikais su negalia, specialiūjų poreikių vaikais. Analogiškai vadinami ir suaugusieji, turintys vienokią ar kitokią negalią.

Tikslas – vaikų amžiaus neurozių, jų ypatybių bei jų ugdymo ypatybių nagrinėjimas

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti vaikų neurozių tipus bei priežastis;

2. Sužinoti kaip neurozė gydoma;

3. Išsiaiškinti kaip elgtis su neurotiškais vaikais ir kaip koreguoti jų elgesį bei emocijas;

VAIKŲ NEUROZĖS

Neurozė – gana dažna vaikų liga. Neretai ji palaikoma paprasciausiu tingejimu, nedrausmingumu ar kitokiais charakterio trūkumais. Ji labai skiriasi nuo suaugusiųjų neurozės, be to vaikas nemoka nusakyti savo negalavimų. O dėl jų sunku auklėti, mokyti.

Negalima pamiršti, kad vaiko nervų sistema yra labai jautri išoriniams dirgikliams, įvairiems auklėjimo trūkumams. Šeimos nesklandumai, barniai, girtavimas labai žaloja vaiką, gadina nervus. Psichiatrai teigia, kad vaikai nervingumo nepaveldėja, o įgyja auklėjami nervingų tėvų ar giminaičių. Naurozę dažnai skatina tėvo ar motinos meilės stoka, tėvų išsiskyrimas. Sveikatai svarbus ir dienos rėžimas, pakankamas poilsis ir miegas.

Susirgęs neuroze, vaikas tampa labai jautrus, bailus, greit išvargsta, prasčiau miega, kartais pasireiškia naktinis vaikščiojimas, šlapimo nelaikymas, per miegus šūkaujama ar verkiama. Taip pat gali pasireikšti veido raumenų trūkčiojimai, mikčiojimas, kamuoja įkyrios mintys, atsiranda blogi įpročiai – čiulpti ptrštus, kramtyti nagus ir kt. Gali skaudėti galvą prasidėti viduriavimas, prakaitavimas.

Neuroze sergančiam vaikui kartais būdingi įvairūs nevalingi judesiai, grimasos. Jis rauko kaktą, mikčioja, kilnoja antakius, trūkčioja pečiais, purto galvą ir pan. Vaikų neurozė gali pasireikšti ir išsiblaškymu, nesugebėjimu susikaupti pamokoje, verksmingumu, aikštingumu, užsispyrimu ir kitais elgesio sutrikimais. Kartais neurozę primenančiais reiškiniais gali prasidėti ir sunkesnė psichikos ar kita liga, todėl verta kuo anksčiau kreiptis į gydytoją, atidžiai laikytis vaikų higienos reikalavimų.

Sutrikusio elgesio vaikai suaugusiems kelia didesnį nerimą, susirūpinimą negu vaikai, turintys kitokią negalę. Apibrėžti elgesio sutrikimus ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje labai sunku. Beveik visi vaikai tam tikrais amžiaus tarpsniais turi elgesio problemų, tačiau ne visus juos apibūdiname kaip elgesio problemų turinčius vaikus. Elgesio sutrikimu reikėtų laikyti tokį vaiko elgesį, kuris trugdo formuotis priimtiniems toje socialinėje, kultūrinėje ir ekonominėje terpėje santykiams su visuomene, aplinka. Neabejotinai didelę įtaką vaiko ir aplinkos santykių formavimuisi turi socialinė aplinka, šeima , kultūros tradicojos.

Neadekvatus vaiko elgesys išryškėja tam tikrose situacijose – socialiniuose konfliktuose, kurie pirmiausia iškyla šeimoje, vėliau ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje. Taip atsiranda ir formuojasi socialinių-psichologinių veiksnių determinuoti elgesio sutrikimai. Yra ir kita kategorija vaiko emocijų ir elgesio sutrikimų, kuriems atsirasti didžiausią įtaką turi centrinės nervų sistemos pažeidimai – galvos ir nugaros smegenų – pažeidimai, arba degeneracija. Pažeidus vaiko nervų sistemą (nesvarbu, galvos ar nugaros smegenis), atsiranda raumenų silpnumas ar paralyžius. Šių sutikimų turintys vaikai negali judėti taip, kaip jų neturintys, todėl norint juos ugdyti reikia specialios įrangos, mokymo priemonių, o dažnai ir specialių programų. Pagrindiniai neurologiniai pažeidimai yra: cerebrinis paralyžius ir įskilas stuburas.

Vertinti vaiko elgesį kaip sutrikusį galima tik gerai susipažinus su jo vystymosi ypatumais, sąlygomais, kuriomis vaikas augo.
Išvadas apie elgesio ar emocijų sutrikimą galima daryti tik išanalizavus elgesio pobūdį, sąlygas, kuriomis jis pasireškia, apibendrinus įvairių specialistų stebėjimus bei išvadas. Taigi labai svarbu teisingai prognozuoti vaikų vystymosi tendencijas, ypač emocinės sferos raidą, organizuoti specialūjį mokymą taip, kad emocijų bei elgesio sutrikimai būtų šalinami kaip galima anksčiau arba kryptingai organizuojamas prevencinis šiems sutrikimamas atsirasti darbas.

Elgesio sutrikimų turintys vaikai įvardijami kaip specialiųjų poreikių vaikai, kurie apibūdinami pagal tokius požymius:

– nesugebėjimas mokytis, kuris nėra paaiškinamas intelektiniu, sensoriniu ar somatinės sveikatos faktoriumi;

– nesugebėjimas palaikyti draugiškų tarpusavio santykių su bendraamžiais ir ugdytojais;

– netinkamas elgesys ar jausmų apraiškos įprastinėje aplinkoje;

– nuolatinė bloga nuotaika ar depresija;

– psichinių sindromų išryškėjimo tendencija ir baimė, susieta su asmeninėmis ar mokyklinėmis problemomis;

Dauguma vaikų kartais demonstruoja antisocialinį elgesį ar turi įvairių baimių, tačiau jie epizodiški. Vaikai, turintys specifinių elgesio problemų, tai daro stabiliai ir įvairiose situacijose.

Ikimokykliniame amžiuje dzžniausiai išryškėja šios neurozės:

1. mikčiojimas; išryškėja 4-5 gyvenimo metais, berniukai šia neurozės forma serga dažniau negu mergaitės. Tiesioginį neurotinį mikčiojimą gali sukelti išgastis, pastovi konfliktinė vaiko situacija.

2. tikai – nevalingi, betiksliai, staigūs, dažnai besikartojantys judesiai, kurie gali būti labai įvairūs, dažnai migruojantys. Tikams atsirasti ir lokalizacijai turi reikšmės psichotraumuojančioje situacijoje veikiantys realūs dirgikliai.

3. neurotiniai miego sutrikimai; pats nakties miegas neramus, vaikai dažnai kalba, verkia, nors ryte nieko neatsimena. Labai būdingas psichologinis diskomfortas pakitusio elgesio vaikams prabudus: jie keliasi suirzę, nepailsėję, verksmingi, lėčiau rengiasi, pusryčiauja. Tokius sutrikimus gali išprovokuoti psichotraumuojantys veiksniai: tėvų barniai, triukšmingi svečiai, kino filmai, audringi žaidimai prieš miegą.

4. virškinamojo trakto neurozė; ji siejasi su apetito mažėjimu. Dažniausiai šią neurozę sukelia vaiko maitinimas per prievartą ar valgymas, susijęs su nemaloniais išgyvenimais. Toks vaikas atsisako valgyti bet kokį maistą arba valgo labai pasirinkdamas, navalgo naujų patiekalų, valgo lėtai, vangiai, nenori sėstis prie stalo, kartais valgydamas pradeda žiaugčioti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1027 žodžiai iš 3302 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.