Vaikų auklėjimas – konspektas
5 (100%) 1 vote

Vaikų auklėjimas – konspektas

AUKLĖJIMO REZULTATŲ (IŠSIAUKLĖJIMO) NUSTATYMAS

Išsiauklėjimas – visuma asmens vertybinių orientacijų, įvertintų pagal visuomenės aprobuotas elgesio normas, konkretus asmenybės pozicijos lygis (Jovaiša L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius.).

Tyrimai rodo, kad auklėjimo procese formuojama asmenybės pozicija turėtų būti vertinama žinių apie tinkamą elgesį, paties elgesio ir šio elgesio motyvų lygmenimis. Šie lygmenys yra hierarchinio pobūdžio, todėl negali būti tiesiškai suvesti į vieną bendrą įvertį. Žinių apie deramą elgesį lygmuo yra pagalbinis, todėl auklėjimo rezultatai turėtų būt diagnozuojami elgesio ir jo motyvų lygmenimis.

Ugdytinių išsiauklėjimas tiriamas jų kolektyvinėje ir individualioje veikloje. Juo mokinys aktyviau, sąmoningiau dalyvauja kurioje nors veikloje, juo jam ji reikšmingesnė, juo geriau atsiskleidžia išsiauklėjimas. Deja, svarbiausia mokinio veikla, mokymasis, labai reglamentuota, tad negali teikti pakankamai informacijos apie mokinių išsiauklėjimą. Nepamokinėje veikloje galima sudaryti įvairesnes situacijas, todėl joje geriau atskleidžiamas elgesys ir jo motyvai.

Vertinimui reikia pateikti konkrečius rodiklius, kuriais būtų įvertinta ir asmenybės pozicija, ir daliniai auklėjimo rezultatai.

Remiantis ankstesnių ir šiuolaikinių diskusijų išvadomis, galima išskirti keturias išsiauklėjimo grupes, tai yra kiekvieną auklėtinį pagal jo asmenybės poziciją priskirti vienai iš šių grupių. Teorinis tokių išsiauklėjimo grupių skyrimo pagrindas yra asmenybės pozicijos parametrai – jos kryptingumas, patvarumas ir ugdytinio socialinis aktyvumas. Ši išsiauklėjimo vertinimo sistema vaizdžiai nusakoma, kiekvieną iš asmenybės pozicijos parametrų įvertinus dviejų balų skale.

Aktyvi pozicija. Šiai grupei priskirtini auklėtiniai, kurių asmenybės pozicija pozityvi, patvari ir reiškiama aktyvia elgsena. Vadinasi, šie auklėtiniai yra priėmę pozityvias socialines vertybes, visuomenės suformuluotas ir patvirtintas elgesio normas, savo elgesį reguliuoja pagal jas, siekia, kad šių vertybių ir normų laikytųsi ir kiti žmonės, tai yra siekia jas realizuoti prieinamoje aplinkoje. Aktyvios pozicijos auklėtiniai – pagrindiniai klasės auklėtojo, mokyklos vadovų pagalbininkai telkiant mokinių bendruomenę ir organizuojant socialiai reikšmingą veiklą.

Pasyvi teigiama pozicija. Šios grupės auklėtiniai yra pozityvaus kryptingumo, jų pozicija patvari; tačiau šios grupės auklėtiniai nerodo reikiamo socialinio aktyvumo. Vadinasi, jie patys yra priėmę visuomenės idealus, laikosi visuomenės nustatytų reikalavimų, bet nerodo didesnių pastangų, kai reikia šias normas įgyvendinti klasės ir mokyklos bendruomenėje, šeimoje ar kitoje jiems prieinamoje aplinkoje. Auklėtojo uždavinys – įtvirtinti teigiamą tokių auklėtinių poziciją ir skatinti jų socialinį aktyvumą.

Nepatvari pozicija. Šiai išsiauklėjimo grupei priskirtini mokiniai, kurių pozicijos kryptingumas iš esmės pozityvus, tačiau pati pozicija nepatvari. Tai reiškia, kad tokie auklėtiniai dar nėra pakankamai įsitvirtinę pozityvių socialinių vertybių, nėra pakankamai priėmę viešojo gyvenimo normų, jų elgesys yra situacinis, priklauso nuo atsitiktinių aplinkybių, vidiniai elgesio reguliatoriai nepakankamai tvirti; teigiamą jų elgesį gali lemti menkaverčiai motyvai. Tokie auklėtiniai pasiduoda neigiamam poveikiui, todėl yra prevencinio auklėjimo objektas.

Negatyvi pozicija. Šios grupės auklėtiniams būdingas negatyvus asmenybės tyrinys. Tai reškia, kad socialinių normų pažeidinėjimas tokiems ugdytiniams yra tapęs elgesio norma. Jų elgesio motyvai asocialūs, auklėtiniams patinka daryti žalą visuomenei, kitiems žmonėms. Galima sakyti, kad tokių ugdytinių resocializacija, socialinė integracija reiškia jų asmenybės pozicijos keitimą.

Mokinių išsiauklėjimas kinta ganai lėtai, todėl jo tyrimo rezultatus tikslinga apibendrinti vieną, kai kada du kartus per metus. Pavienių ugdytinių išsiauklėjimo pokyčiai diagnozuojami lyginant ankstesnius ir naujus asmenybės pozicijos įverčius, tai yra taikant idiografinio vertinimo principą.

Išsiauklėjimo vertinimui realaus elgesio lygmeniu rengiamas tipinio elgesio aprašas. Juo remiantis stebimas auklėtinių elgesys, o rezultatai fiksuojami rangine skale. Praktika rodo, kad šiuo metodu gauta informacija apie auklėtinių elgesį yra pakankamai patikima. Stebėjimas reikalauja labai daug tyrėjo darbo sąnaudų, todėl dažnai yra pakeičiamas ekspertų vertinimu.

Sudėtingiausia gauti informaciją apie matuojamą savybę motyvų lygmeniu. Tyrimų praktika rodo, kad tiesioginis motyvų vertinimas (pavyzdžiui, ekspertų metodu arba elgesio stebėjimu) nėra patikimas, nes jį veikia subjektyvi pedagogų nuomonė, kurią eliminuoti praktiškai neįmanoma. Vienas iš patikimiausių motyvų lygmens informacijos apie auklėjimo rezultatus rinkimo metodų – laisvo pasirinkimo situacijų sudarymas ir auklėtinių elgesio ir veiklos stebėjimas tokiose situacijose. Šis metodas grindžiamas „motyvų kovos“ reiškiniu: auklėtinis savo noru, be išorinio skatinimo pasirenka tokią elgesio ar veiklos formą, kuri atitinka motyvą, dominuojantį jo asmenybės pozicijos struktūroje. Tokios laisvo pasirinkimo situacijos gali būti natūralios (pavyzdžiui,
mokinių savitarpio pagalba turistinio žygio metu ar dirbat visuomenei naudingą darbą) ir eksperimentinės (pedagogo užduotys, kurioms atlikti auklėtinis turi savanoriškai įveikti sunkumus, atsisakyti galimo malonumo ir pan.). Pagal pobūdį jos gali būti nesudėtingos (visi konkuruojantys motyvai yra socialiai vertingi) ir konfliktinės (konkuruoja socialiai vertingi ir socialiai menkaverčiai motyvai).

Bene patikimiausias informacijos apie elgesio motyvus rinkimo metodas – ugdytinio išsipasakojimas, perteikiantis jo emocinį požiūrį į tikrovę. Kas kita, kai auklėtinio išsipasakojimas yra spontaninis, emocinio pobūdžio. Tada orientavimasis į socialiai pageidaujamą elgesį nedaro jokios įtakos ir pedagogas tokį išsisakymą gali laikyti patikimu. Be to, yra informatyvus ir tiriamojo vengimas atvirai išsipasakoti. Pagrindinis šio metodo reikalavimas – auklėtinis turi pasitikėti tiriančiuoju ir būti įsitikinęs, kad atviras išsipasakojimas bus panaudotas tik jo paties labui.

Plačiai taikomas ir kolizijų metodas, tai yra auklėtinio išsipasakojimas apie galimą savo elgesį įsivaizduojamose situacijose. Šis metodas vertingas diagnozuojant elgesio motyvus tada, kai realių situacijų sudaryti neįmanoma arba pedagogiškai netikslinga.

Mokinių išsiauklėjimo kriterijai, rodikliai ir vertinimo normos (pagal Bitinas B. (2004). Hodegetika. Vilnius)

Pilietinė socialinė pozicija

Kriterijus – socialiniai interesai; taikomi du vertinimo rodikliai.

1. Aktyvusis domėjimasis savo šalies gyvenimu – abejingumas visuomenės reiškiniams

2. Pagarba kitų kultūrų atstovams – negatyvus požiūris į juos.

Dorinė pozicija

Kriterijus – požiūris į kitus žmones; taikomi 3 rodikliai.

3. Altruizmas – egoizmas

4. Rūpinimasis ugdytinių bendruomene – jos interesų nepaisymas

5.Elgesio kultūros normų paisymas – jų nepaisymas

Dalykinė pozicija

Kriterijus – požiūris į žmonių veiklą ir jos produktus; taikomi du rodikliai.

6. Stropus mokymasis – vengimas lankyti mokyklą

7. Gamtos, žmonių darbo ir jo produktų tausojimas – jų ignoravimas, naikinimas

Estetinė pozicija

Kriterijus – požiūris į grožį; taikomas vienas rodiklis.

8. Grožio vertinimas ir siekis – grožio ignoravimas

Požiūris į save

Kriterijus – siekis save tobulinti.

9. Adekvatus – neadekvatus savęs vertinimas

10. Rūpinimasis – nesirūpinimas sveikata, fiziniu tobulėjimu

Auklėjimo rezultatų tyrimo metodai

 Stebėjimas (trumpalaikis ir ilgalaikis)

 Eksperimentas (natūralusis ir laboratorinis)

 Išsisakymo metodai (Išsisakoma pokalbyje, įvairiose anketose, rašinėliuose, inventarijuose:

• Pokalbis laisvi, keliomis temomis, viena tema, pusiau laisvi, kai laikomasi tam tikro plano, ir standartiniai, kai su visais dalyviais vedami pokalbiai pagal griežtai nustatytą klausimų seką ir formuluotę.

• Anketa (Klausimai būna atviri arba uždari)

• Rašinėlis (būna įspūdžių, samprotavimų, aprašomieji, aiškinamieji)

• Autobiografija

• Aprašas (inventarijus)

• Testai (Skiriami psichologiniai ir didaktiniai testai)

 Dokumentų tyrimas

 Analizė ir vertinimas (Statistinė analizė ir vertinimas atliekamas įvairiais metodais: vidurkių, procentų, pasiskirstymų, ryšių tarp požymių stiprumo, rezultatų patikimumo skaičiavimais ir pan. Statistika nieko ne¬įrodo, tik parodo.)

AUKLĖJIMO FORMŲ ĮVAIROVĖ. ĮVAIRIŲ RENGINIŲ ORGANIZAVIMO METODIKOS. AUKLĖJIMO FORMŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI, TIKSLŲ IR TURINIO NUMATYMAS.

Ugdymo praktikoje skiriamos tokios auklėjimo formos, arba renginiai:

• rodomieji (ekskursijos, parodos, apžiūros, televizijos laidos, spektakliai ir kt.);

• žodiniai, arba sakytiniai (susitikimai, susirinkimai, paskaitos, konferencijos, pokalbiai etiniais, estetiniais, pasaulėžiūros ir kt. klausimais, disputai, knygų, spektaklių aptarimai, teminiai vakarai, viktorinos, radijo laidos ir t.t);

• veikdinamosios (šventės, žaidimai, sportinės varžybos, olimpiados, konkursai, kraštotyra, veikla jaunimo klubuose ir organizacijose, kt.) (L.Jovaiša, 1993; B.Bitinas, 2004).

Rodomosios auklėjimo formos yra šios:

televizija – tai viena iš žiniasklaidos formų, kuri tinka vykdant lavinimo ir auklėjimo uždavinius, kuri juos vykdo jai prieinamomis priemonėmis(žodžiais, veiksmais, vaizdais).

kino, teatrų spektaklių žiūrėjimas – tai anot Žilienės A.(2003) yra gana stiprus auklėjimo veiksnys, kuriuo reikia tinkamai naudotis atsižvelgiant į auklėtinių amžių ir individualias savybes.

parodų lankymas – jis taip pat yra efektyvus auklėjimo veiksnys tik tuomet, kai laikomasi tam tikrų reikalavimų kaip ir spektaklio žiūrėjime. Parodas kaip ir spektaklius tikslinga yra lankyti ne vieną kartą, o pastoviai ir reguliariai. Didžiausią auklėjamąją reikšmę turi pačių moksleivių jėgomis organizuojamos parodos;

ekskursijos – auklėjamosios ekskursijos šiek tiek skiriasi nuo mokomųjų ekskursijų. Auklėjamosios ekskursijos gali būti: iškyla ar išvyka prie objekto, kur vedama auklėjamoji valandėlė; arba įžymių žmonių, gamtos ar istorijos paminklų lankymas, kuris palieka neišdildomą įspūdį.

Sakytinės auklėjimo formos yra šios:

visos mokyklos susirinkimai – tai susirinkimai, kuriuos organizuoja ugdymo įstaigos vadovybė, klasės ar mokinių grupė, platesniu, negu vienos klasės
mastu.

klasės susirinkimai – klasės susirinkimų tikslas – t.y. formuoti moksleivių savaveiksmį kolektyvą ir panaudoti jį asmenybės auklėjimui. Tam yra sudaroma klasės moksleivių savivaldi organizacija, kurios priekyje yra klasės seniūnas. Klasės susirinkimai vedami reguliariai ir jiems iš karto yra suplanuojama susirinkimų tematika. Klasės auklėtojas čia jau yra kaip konsultantas ir nukreipėjas;

auklėtojo valandėlė – ji šiek tiek skiriasi nuo klasės susirinkimų, kadangi čia jau aktyviausiais yra klasės auklėtojas. Šios valandėlės tikslas – formuoti auklėtinių pažiūras ir įsitikinimus, etinę ir estetinę sąmonę bei jausmus, padėti susiorientuoti aplinkoje ir savyje, planuoti dabarties ir ateities veiklą.

Veikdinamosios auklėjimo formos:

•nuolatinės veikdinimo formos – pagal ilgalaikius įpareigojimus skirstomos į:

o buityje – higieniškos mitybos ir derinimosi prie ekologinių gamtinės ir kultūrinės aplinkos sąlygų organizavimas, pagalbos šeimos ūkiui ir vienas kitam organizavimas, tarpasmeninių dorinių ir estetinių santykių kūryba, etiketo ir mandagumo mokymas, šeimos vidaus tvarkos režimo įgyvendinimas;

o mokykloje – mokyklos vidaus tvarkos režimo įgyvendinimas, mokinio taisyklių įgyvendinimas, dorovės principų įgyvendinimas, aktyvaus dalyvavimo jaunimo organizacijose skatinimas, aktyvaus dalyvavimo popamokinėje veikloje organizavimas;

o laisvalaikiu – aktyvaus poilsio organizavimas;

situacinio veikdinimo formos – jos reikalauja iš pedagogo orientacijos ir sumanumo konkrečiose mokymo, darbo ir poilsio sąlygose sukurti situacijas, kurios darytų teigiamą poveikį asmenybės vystimuisi.

Jovaiša L.(2001,1997) dar išskiria mokinių savivaldą. Tai mokyklos ir klasės bendruomenės gyvenimo organizavimo priemonė;

Žilienė A.(2003), dar išskiria ir auklėtinių saviauklą. Saviaukla – tai yra savęs tobulinimas visuomeninio auklėjimo procese. Yra išskiriami penki saviauklos etapai: tobulinimosi tikslų suvokimas  pirminės tobulinimosi programos sudarymas  numatyto saviauklos plano išbandymas ir koregavimas  praktinės veiklos organizavimas  rezultatų apibendrinimas.

RENGINIŲ KLASIFIKAVIMAS

RENGINYS – tai vieningas, laike ir erdvėje paribotas žodžių, veiksmų, vaizdų, junginys, skirtas tam tikrai temai atskleisti ir išreikštas tam tikromis priemonėmis bei metodais (L. SURGINIENĖ). Nors specialistai nėra pateikę vieningos renginių klasifikacijos pagal bendrus bruožus, tačiau juos galima skirstyti įvairiu pagrindu:

Pagal laisvalaikio lygius:

*rekreaciniai (pramoginiai);*švietėjiški (pažintiniai);š*ventiniai;

Pagal renginių pobūdį (žanrą, stilių):

*liaudiški;*pramoginiai;*sportiniai;*vieši-uždari;

Pagal dalyvių skaičių:

*masiniai;kameriniai;

Pagal dalyvių amžių:

*vaikams;*jaunimui;*vyresnio amžiaus žmonėms;

Pagal organizavimo laiką:

*kalendoriniai;*pramoginiai;

Pagal organizavimo vietą:

*patalpose;*lauke;

Formos, kuriomis vyksta renginiai: šokių vakarai;

diskotekos;

gegužinės;

vakaronės;

poilsio vakarai;

pramoginės varžybos;

konkursai, vitrinos;

rytmečiai;

popietės;

pokalbiai, disputai;

diskusijos, paskaitos;

vakarai- susitikimai;

koncertai;

pobūviai, karnavalai;

šventės;

festivaliai,dekados ir kt.

Renginių formos organizavimo metodikos aspektu:

Rytmečiai, popietės. Savo prigimtimi tai labiau jaunesniojo amžiaus mokiniams tinkanti papildomo ugdymo forma. Kitas šiai formai būdingas bruožas- tai daugiau uždaras, nei viešas, masiškas renginys, organizuojamas savai bendruomenei- klasei, būriui, meninio kolektyvo nariams ir kt. organizuojant galioja tie patys reikalavimai, kaip ir kitoms renginių formoms: sumanymas, dramaturgija, režisūra, vedėjas. Tai dėkinga forma patraukliai, per pramogas, suteikti naujų žinių, įtvirtinti jau turimas: atskleisti ugdytinių savybes, ugdyti kūrybiškumą ir iniciatyvą. Tai forma, kuri gali padėti įgyvendinti daugelį ugdymo tikslų.

Šokių vakaras. Rengėjai tūrėtų siekti, kad šokių salės ir fojė taptų grakštumo ir mandagumo mokykla, vestų žmones prie meno ir grožio. Gerai surengti šokių vakarai suteikia galimybę pereiti nuo judraus veiklumo prie pažintinio, nuo linksmumo prie įvairių rūšių dėmesio sutelkimo. Šokių vakaro sėkmė priklauso ne tik nuo šokių kultūros- buitinės choreografijos lygio, bet ir nuo muzikinio repertuaro.

Diskoteka. Diskotekos programa – tai vientisas, pagal specialų scenarijų surežisuotas renginys. Pagrindinis principas – linksminant šviesti. Tam reikalinga vizualinių ( šviesos efektų, skaidrių, filmuotų kadrų), garsinių (muzikos, teksto, garso efektų), teatralinių ( šokių, pantomimos) elementų visuma. Diskotekos programos vedėjas (DJ’ėjus) pristato programos dalyvius, numerius, muzikos kūrinius.

Poilsio vakaras. Turi teminį kryptingumą – vieną bendrą mintį, pagrindinę idėją, o visos vakaro sudėtinės dalys – muzika, apipavidalinimas, pramogos, tekstai ir pan. – pajungtos tai temai atskleisti. Pagrindinis tikslas – turiningai praleisti laisvalaikį ir visapusiškai tobulėti. Svarbiausiomis šio vakaro funkcijomis reikėtų laikyti žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų regeneraciją ir jų tolesnį vyksmą.

Vakaronė. Tai liaudiško pobūdžio poilsio vakaras, dažnai turintis vedėją – personažą. Tam dažnai talkina liaudies
kolektyvai. Dažnai vakaronės būna su vaišėmis. Vienas svarbiausių reikalavimų – vieningo stiliaus sukūrimas ir jo išlaikymas. Muzika, dainos, šokiai, pramogos, meninis apipavidalinimas, vedėjų labai šiltas, betarpiškas bendradarbiavimas su dalyviais. Vakaronių dalyviai gali kalbėti tarmiškai.

Pramoginės varžybos. Tai renginių grupė, kurią gali sudaryti žinovų konkursai, turnyrai, Dinų ir šokų konkursai ir kt. ši forma patraukli tuo, kad nėra pasyvių stebėtojų ar žiūrovų,- beveik visi renginio dalyviai yra aktyvūs: vieni – ruošiasi pasirodymui, rengia programą, kiti – jiems padeda kaip kūrybinis aktyvas, treti – neabejingai palaiko savo komandą varžybų metu. Jose gali rungtis komandos, grupės, būriai, klasės ir pan. svarbiausia, kad pramogų, žaidimų formos ir metodai užtikrintų laisvą, glaudų, aktyvų bendradarbiavimą, paremtą bendrais polinkiais. Tam reikėtų žinoti bendras klasės, mokyklos ar kitokias narių ypatybes. Besivaržančioms grupėms vadovauja asmenys, vadinami komandų kapitonais.

Viktorina. Gali būti ir renginio dalis, r savarankiškas renginys, kuriame klausimų pagalba išryškėja dalyvių žinios ir orientacija mokslo, meno, literatūros ir t.t srityje. Jos esmė ta, kad vedėjas pateikia klausimus, o dalyviai čia pat atsako.

Pobūvis. Spalvingas, ryškus ir linksmas pramoginis renginys. Jo pagrindinę dalį sudaro šokiai

Karnavalas. Šventiškas ir gražus pramoginis renginys. Dažnai rengiamas lauke, su šokiais, eitynėmis, vaidinimais.

Publicistiniai ir didesnės apimties renginiai. Tai disputai, pokalbiai, paskaitos ir kt.- sudaro pažintinių renginių grupę. Tikslo siekiama daugiausiai tarpusavio bendravimo būdu, pagrindinis kai kurių metodas – įtikinimas. Pagrindinis tikslas – suformuoti teisingą viešąją nuomonę neaiškiais ar ginčytinais gyvenamojo laikotarpio klausimais.

Meniniai publicistiniai renginiai. Kronikos, mitingai, žurnalai ir kita,- kurių turinys atskleidžiamas dokumentų, publicistinės medžiagos ir meno priemonių sintezės keliu. Šie renginiai paveikūs dėl emocionalios atmosferos, jų tikslas – ugdyti ir taurinti žmogaus jausmus.

Didesnės apimties renginiai. Jų trukmė 1,5- 2 val., turinys – veiksmas vyksta ne vienoje vietoje, o jų organizavimui būtinas skaitlingas būrys žmonių.

Dekados, šventės, festivaliai. Dekada – literatūros, meno ar kt. renginių ciklas, trunkantis 10 dienų. Dekadų privalumas, kad įvairūs renginiai gali būti įjungti į sistemą, didesnė galimybė patenkinti įvairaus skonio ir pomėgio žmonėms savo poreikius, bei padeda plėsti akiratį. Festivalis –masinė kultūros šventė, teatro, kino ar kitų meno kūrinių apžiūra. Festivalis- tai šventė.

Šventė- tai atmosfera, proga. Atmosferą kuria ir turinys, ir forma- šventiška aplinka. Šventę sudaro:

* ceremonialas;

*Reglamentas

*Pramoginė dalis, kurioje pateikiamos tik kruopščiai parinktos ir skoningai pateiktos pramogos. Šventiškumo jausmas turi kilti natūraliai, ne prievarta brukant gerą nuotaiką.

Organizavimo ypatumai

Svarbiausios kategorijos kalbant apie renginį yra turinys ir forma. Turinys dažnai diktuoja, kokią formą pasirinkti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2641 žodžiai iš 8776 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.