Vaikų infekcinės ligos
5 (100%) 1 vote

Vaikų infekcinės ligos

I. VAIKŲ INFEKCINIŲ LIGŲ KLAUSIMAI

3.1. Adenovirusinė infekcija.

~20% visų ŪVRI.

Etiologija: adenovirusai ( turi DNR). ~40 serolog. variantų.

Epidemiologija: IŠ – ligoniai ir virusų nešiotojai.

Virusai išskiriami su  kvėpavimo takų sekretu, seilėmis, fekalijomis.

Užsikrėtimo būdas – oro-lašelinis, rečiau fekalinis – oralinis, kontaktinis (med. priemonės), per vandenį (maudantis).

Virusas patenka į organizmą per konjunktyvą, kvėpavimo takų gleivinę, burną.

Ypač imlūs vaikai nuo 6 mėn. iki 3 m., jaunesni nei 6 mėn. turi pasyvų imunitetą iš motinos. Persirgus susidaro tipospecifinis imunitetas.

Patogenezė: Patekę į kvėp.takų, akių junginės, žarnų gleivinę dauginsis katarinis nosies, ryklės, tonzilių uždegimas,pažeisti bronchai, trachėja, konjunktyvitas. Epitelio ląstelės nekrotizuoja ( citopatinis virusų efektas) ir deskvamuojasi g. į kraują (viremija) kepenys, blužnis, žarnos, limfm. (hepatolienalinis sindr., limfadenopatija, enteritas). Pažeidžia epitelį ir limf.aud.

Dėl toksinio poveikio t, kt.intoksikacijos požymiai, sutriks vegetacinėNS, mikrocirkuliacija, medžiagų apyk..

 Organizmas sensibilizuojasi, suaktyvėja antrinė flora.

Klinika: IP  4-7 d. (3-12d.)

• Pradžia – ūmi, intoksikacija stiprėja pamažu, neramumas ar vangumas,apetitas, sutrinka miegas, galvos sk.

• Karščiavimas – netaisyklingo tipo,banguojantis, trunka ~7d.

• Būdinga – rinitas (serozinės, gleivingos išskyros),  limfmazgiai, kepenys,blužnis.

Klinikinės formos:

• Faringokonjunktyvitas;

• Kvėpavimo takų kataras;

• Žarnyno forma;

• Mezadenitas.

Faringokonjunktyvitas – ūmi pradžia, temperatūra 38 – 39˚ C, galvos skausmas, adinamija, anoreksija. Serozinis rinitas, faringitas – užpakalinė ryklės gleivinė, žiotys paraudę, iškilę folikulai, žiočių lankų patinimas, kaklo limfm., gerklės skausmas, perštėjimas, kosulys, gausios serozinės išskyros iš nosies.

tracheobronchitas – kosulys.

konjunktyvitas – pradžioj vienoj akyje, po 2-3 d kitoj, junginės paraudimas, paburkimas su vokų patinimu, fibrininės plėvelės, nenusiimančios tamponu.

Jaunesniems vaikams – viduriavimas. Temperatūra praeina po 6-9 d., sloga ir konjunktyvitas po 10-14d.

Kvėpavimo takų kataras – lengva forma. Karščiavimas 3 – 6 dienas, rinitas, bronchitas, faringitas, kaklo limfm.

Laringitas – prikimęs balsas, grubus kosulys, šiek tiek pasunkėjęs kvėpavimas  rinitas.

Tonzilitas – tonzilės paburkę, paraudę (katarinė angina), paviršiuj g.b.baltos dėmės (lakūninė a.) ar lengvai nusiimanti balsvai gelsva plėvelė (plėvinė a.)

Žarnyno forma (enteritinė) – dažniau vaikams iki 1 m. Būna dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, anoreksija, vėmimas – trunka 3-4 d. t neaukštas, kvėpavimo takų kataras neryškiai išreikštas.

Mezadenitas – reta forma. Dažniau atsiranda kito ligos sindromo fone. Būdingi ūmiai atsirandantys stiprūs priepuoliniai pilvo skausmai, kartais ileus klinika. Skauda pilvo apačią (gali imituoti apendicitą).

Pneumonija – retai. Mažiems vaikams, nusilpus imunitetui. Rő – židininiai pokyčiai. Prasideda kito sindromo fone. Iš esmės yra antrinė bakterinė. Būdinga poūmė eiga. Būna aukštas t, kosulys su skrepliais. Gydoma antibiotikais.

Komplikacijos: sukeltos antrinės m/o floros – angina, otitas, otoantritas (kūdikiams), pneumonija.

Diagnostika:

1. Klinika – kvėpavimo takų kataras ir konjunktyvitas, kuris nebūdingas kitoms ŪVRI.

2. Kraujas: pradžioje – nedidelė leukocitozė, vyrauja neutrofilai, vėliau – normocitozė, aneozinofilija.

3. ENG – norma ar nedaug.

4. Serologinė diagnostika – Ak kraujo plazmoje (imunofluorescensija) , ELISA ir kt. , taip pat poriniai tyrimai kas 2 sav. (ar auga Ak titras?)

5. Virusologinė – audinių kultūroje pagal citopatinį veikimą.

Gydymas – simptominis (žr.3.4.klausimą)

3.2. Gripas. Etiologija, epidemiologija, patogenezė, klinika.

Etiologija: sukelia ortomiksovirusai. Yra gripas A, B, C. Gripo virusų genomas sudarytas iš RNR (8 segmentai viengrandės RNR, sujungtos su nukleoproteinais, kuris apsprendžia viruso tipą – A, B ar C). Paviršinis apvalkalas iš lipidų, jo išorėje yra spygliai – H ir N.

Tipas A turi: Hemagliutininą (H) – padeda virusui patekti į ląstelę, Neuraminidazę (N) – reikalinga viruso išėjimui iš ląstelės, mažina kvėpavimo takų sekreto viskoziškumą, silpnina viruso agregaciją.

Pagal H ir N virusai skirstomi į potipius. Yra 13 H ir 9 N rūšys, dažniausiai pasitaiko H 1, 2, 3; N 1,2. Antikūnai susidaro prieš konkrečius H ir N tipus.

A gripo virusui būdingas kitimas:

• Dreifas – nežymus H ir N pokytis dėl taškinių RNR mutacijų. Vyksta kas 2-5m. Sukelia epidemijas.

• Šiftas – labai žymus RNR segmento kitimas (dėl rekombinacijos su gyvūnų virusais pirmoje ląstelėje). Sukelia pandemijas, nes abu antigenai iš karto pasikeičia į naujus;

B ir C virusai antigeniniu kintamumu nepasižymi (kai kas teigia , kad vyksta ir B mutacijos). Jų sukeliama liga persergama vieną kartą – dažniausiai vaikystėje ir susidaro Ak, saugantys nuo reinfekcijos.

Epidemiologija:

Gripo A virusas cirkuliuoja nuo 1918m., B – nuo 1940m., o nuo 1977m. epidemijas ir
sporadinius atvejus sukelia A H1 N1, H3N2 ir B.

Sunkiausias formas ir didžiausius protrūkius sukelia – A, B – letalumas, protrūkiai mažesni, C – tik nežymi sloga be t.

Kinija – gripo epicentras dėl gyvūlininkystės, paukštininkystės išsivystymo, glaudaus ryšio tarp gyvulių ir žmogaus bei didelio gyventojų tankio.

• Sporadiniai atvejai – visus metus;

• Epidemijos – kasmet, kas 2 m.;

• Pandemijos – kas 10-20 m.

IŠ – žmogus (ligonis, trumpalaikis nešiotojas). Džn.perneša mokyklinio amžiaus ir darželinio amžiaus vaikai, jie užsikrečia tarpusavyje ir užkrečia savo šeimos narius, kadangi virusas labai gerai plinta kolektyvuose.

Užsikrėtęs žmogus pavojingas – nuo IP pabaigos ir visą karščiavimo periodą.

Rezervuaras – vandens ir naminiai paukščiai, kiaulės, arkliai.

Perdavimo būdas – oro –lašelinis (čiaudint, kosint, kalbant aerozolio pavidalu išsiskiria).

Sezoniškumas: lapkritis – kovas.

Imunitetas persirgus – pastovus tipospecifinis, skiepijant išliks- 6 mėn. – 1 m.

Patogenezė: gripo virusas pasižymi epiteliotropizmu ir neurotropizmu. Gripo metu dominuoja bendra intoksikacija.

Vir. patenka į cilindrinio epit.ląst ., joje replikuojasi l. ląst. medž.apyk.  ląst. žūva, o vir. iš jos skverbiasi į kitas. INF, išsiskyręs iš žuvusios ląst., slopina vir. dauginimasi. Mažos vir.dozės – imunitetą, didelės -. Pažeistos ląst. degeneruoja ir deskvamuoja, atsiveria vartai antrinei bakterinei inf. Gali paūmėti lėtinės ligos.

 Kai vir. daug ir jie virulentiški ar organizmas per mažai INFgamina vir. į kr. (viremija).

 Vir. ir žuvusių ląst.toxinai pažeidžia įv. org. (toxemija):

 CNS (ypač diencephalon, kur yra vegetac. širdies ir krjg centraisutriks hemodinamika, krjg laidumas)

Ganglijus, inervuojančius krjg. sieneleskinta smulkių krjg., aud.kraujotakaacidozėkapiliarų laidumaskr.plazma patenka į aud.: plaučiuose ir smegenyse tai vadinama hemoragine edema, žarnyne pan., pokyčiai greitai išnyksta.

ūminiai distrofiniai širdies pakenkimai.

Klinika: IP kelios val. – 3d.

prasideda staiga, be prodromo

šaltkrėčiu, temperatūra 39 – 40º C (laikosi iki 4d.), prakaitavimu

ryški intoksikacija, apetitas, galvos sk (kaktos srityje)., adinamija ar sujaudinimas, mieguistumas ar sutrikęs miegas (bendr. smeg. f-jos sutr.simpt.), g.b. pykinimas, vėmimas, sutrikusi sąmonė, haliucinac., kliedesiai, traukuliai ( encefalinės r-jos )

mažiems vaikams g.b. meninginiai simptomai dėl kraujagyslių pokyčių meninginiuose dangaluose

raumenų, sąnarių skausmai

skausmingi akių judesiai

hipotenzija (iki kolapso), tachikardija.

katariniai reiškiniai ne iš karto atsiras – užgulta nosissloga, gerklės perštėjimas, skausmingas rijimas, užkimimas, sausas kosulys, g.b.dusulys.

dėl vazotoksinio pažeid. – g.kraujuoti iš nosies, skrandžio, žarnyno, odos, gleivinių hemoragijos, kartais – sutr.žarnyno veikla, pilvo sk.

Objektyviai:

Būklė- džn.sunki

Veido hiperemija, oda blyški, prakaituota, g.b. petechijų, raudonas dermografizmas, sklerų injekcija

užpak. nosiaryklės sienelė paraudusi, grūdėta, minkštojo gomurio enantema

plaučiuose –difuz.krepituojantys karkalai, Rö pokyčiai – atskirų segmentų homogeniniai šešėliai, išnykstantys po kelių d.

CNS – bendr. smeg. f-jos sutr.simpt. encefalinės r-jos

Š-KR. sist. – tachikardijabradikardija, pulsas labilus, AKS, paduslėję tonai, EKG-sumažėjęs voltažas, P,T pakitę, g.b. laidumo sutr.

G.b. tuštinimosi sutr., kep., blužnis nepadidėję.

Karščiavimo periodas trunka 3-5d. Kai t, būklė pagerėja.Pakartotiniai t g.b. dėl prisidėjusios bakterinės inf.Visa gripo trukmė 7-10d. 2-3sav. po gripo g.b.nuovargis, silpnumas,galvos sk.,dirglumas, nemiga.

Klasifikacija:

I. Tipinė forma: Pažeidimas Intoksikac. T Kt.simptomai

Lengva >viršut.kvėp.takų Nedidelė, b. būklė nebloga N ar šiek tiek, laikosi 2d. Užgulta nosis, nedid.sloga, kosulys

Vidut. sunkumo Gilesnis kvėp. takų, plaučių vidutiniška >39C, laikosi 3d. Galvos sk., svaigimas, apetitas, nemiga, raumenų, sąn. sk., abdominalinis sindr., krupas, g.išsivystyti pulmokardialinis nepakankamumas

Sunki Sunkus plaučių, kvėpavimo takų, kraujag., vidaus org. parench., neuronų ryški 39 – 40,5C L.ūmi pradžia, visi CNS ir intoksikac.požymiai iki haliuc., traukulių, sąm.netekimo, širdies veiklos nepakank. Oda blyški, nosis, lųpos, pirštų galai cianoziški. Dūsta, blaškosi. Cor ribos išsiplečia, sistol..ūžesys ties viršūne.diurezė, staigakep., prasideda plaučių edemadaug drėgnų karkalų, putos iš burnos.

II. Atipinė forma:

Subklinikinė – simptomų nėra, buvusią infekc.rodo tik Ak titras.

Blanki – nedid.t, neryški intox., nestiprus kvėp. takų uždegimas.

Žaibinė (hipertoksiinė) – eiga greita, vyrauja didelė intox., hemoraginis plaučių pabrinkimas, smeg.edema.G.mirti pirmom ligos val. –1ą-2ą ligos d.

Kūdikių gripas

Pradžia laipsniška, t38C, intoksikac.(vangumas, mieguistumas, kartais neramumas, blogas apetitas, dispepsija).

Ryškesnis kvėp. nepakank. Naujag. ir kelių mėn. kūdikiams g.b. toksinės formos, hemoraginis sindr.  dažnai
baigtis. Dažnesnės komplikacijos.

Komplikacijos:

(?)virusinė pneumonija (dėl intersticinės hemoraginės edemos g.b. atkosima kraujo, dusulys, kvėpavimo nepakankamumas, Rő – ARDS vaizdas), džn. 2mėn –2m. vaikams.;

antrinė bakterinė pneumonija (džn. Staph.,Strp., Haemoph.infl.B);

pūlingas otitas, sinuitas;

stenozuojantis laringitas;

miozitas, rabdomiolizė su mioglobinurija (susiję su gripu B);

miokarditas, perikarditas;

toksinio šoko sindromas (gripas+stafilokokinė infekcija);

meningitas,encefalitas (diferenc. nuo encefalit., meningit. r-jų, nes jos būna tik hipertermijos metu), rečiau neuralgijos, neuritai (džn. dėl prisidėjusių entero, herpes ar parotitinių virusų);

Gijen –Bare neuropatija;

Reye sindromas. Būna vaikams, sergantiems gripu ar kita virusine infekcija ir gavusiems aspirino (`~0,1 %) – būdinga, kad 3-5 dienos po virusinės ligos prasideda vėmimas su dirglumu ar slopinimu ir hepatomegalija. 75% ligonių pasveiksta be liekamųjų reiškinių, 25% koma, ↑ bilirubinas ir transferinas, amoniakas. Mirties priežastis – sunkus kepenų nepakankamumas. Išgyvenę lieka su negrįžtamu neurologiniu deficitu. Šio sindromo priežastis – labai nežymus ir iki šiol neidentifikuotas metabolizmo kepenyse sutrikimas.

Diagnostika:

1.Klinika (ūmi pradžia, aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, neryškus kataras);

2.Kraujyje – neutrofilinė leukocitozėleukopenija,eozinofilija,limfocitozė. ENG norma.

3.Virusologinė – tepinėlis nuo užpak. ryklės sienelės, nosiaryklės:

• Virusas sėjamas į ląstelių kultūrą, kur po 2-3d.pasireiškia jo citopatinis efektas. Kultūra apdorojama imunofluorescensiniu serumu su Ak – viruso dalelės susijungia su Ak ir gaunamas švytėjimas (ieškoma Ag). (ekspres diagnostikai);

• PCR;

4.Serologija – Hemagliutinacijos stabdymo ar komplemento surišimo r-ja – naud. poriniai serumai. Pirma porcija imama ūm.fazės metu, antra – po 10-12d. Kai antroje porcijoje randamas 4k. ir > padidėjęs Ak titras – dgn. patvirtinama (retrospektyvi dgn.).

Diferencinė diagnostika:

• Kitos ligos, sukeliančios intoksikaciją:

Vidurių šiltinė – pradžia palaipsnė, ilgalaikis t , rozeolinis bėr., kep.,blužn., nėra katarinių reišk.

Meningokokinė inf. – ūmi pradžia,tipinis hemoraginis,petechinis bėrimas, stipriai išreikšti meninginiai simpt., hiperleukocitozė su nuokrypiu į k.airę

Tymai – prodromo metu bus katariniai reišk.,skleritas, konjunktyvitas, Filatovo-Kopliko bėrimas burnos gleivinėje.

• Kitos ŪVRI.

Gydymas: (skaitykite 3.4.klausimą)

• Simptominis – NSAID, vit.C, pseudoefedrinas ir kt.

• Priešvirusiniai:

 Amantadinas – gripo A gyd. ir profil.. Slopina viruso replikaciją ankstyvoje fazėje, veikdamas hemagliutininą.Tinka >1m. vaikams (efektyvus tik ligos pradžioje). Dabar nenaudojamas.;

 Remantadinas – gripo A gyd ir profil. Slopina viruso replikaciją ankstyvoje fazėje, veikdamas hemagliutininą. 7 –10 m. vaikams– po 50 mg p/o 2 k/d, 11 – 14 m. – po 50 mg p/o 3 k/d., vartoti 5 – 7 d. Po valgio.

 Zanamiviras (Relenza) – neuraminidazės inhib., 2 inhaliacijos po 5 mg 2k/d, vartoti 5d.. Vaikams >12m.

 α – IFN į nosį;

Profilaktika:

1. Epideminė priežiūra – ankstyvas protrūkių, cirkulioujančio štamo nustatymas.

2. Vakcinacija. Pati efektyviausia profil. priemonė. Vartojama formalinu inaktyvuota vakcina, gaminama iš gripo viruso, kultivuoto vištų kiaušinio amnione. Vakciną sudaro labiausiai paplitę viruso antigenai: 2 A subtipai  1 B subtipas, bet sudėtis keičiama kasmet. Kontraindikacijos : jautrumas kiaušinio balt. ūmus karščiavimas. Mažai pašal. reišk.: jautrumas, paraudimas, patinimas injekcijos vietoje silpnumas, galvos sk, t, po 1-2d. praeis galimas, bet itin retas Gijen – Bare sindr. Nevakcinuojami vaikai iki 6 mėn. Vakcinuojama rudenį prieš numatomą sergamumo pradžią. Dozė: iki 6m. – 0,25ml į/r (į priekinę šoninę šlaunies pusę), jei tai pirma vakcina – antra dozė 0,25ml į/r po 1mėn. >6m. – vienkartinai 0,5ml į/r . Imunitetas susidaro per 2sav.

3. Chemoprofilaktika – perspėja klinikinės formos atsiradimą, bet išlieka vis tiek IŠ-iu. Vyresniems vaikams galima Remantadiną vartoti 25mg p/o 2-3k/d. 1-2d.

3.3. Virusinis laringitas. Diagnostika, pirmoji pagalba, gydymas.

Krupas – tai ūmios virusinės infekcijos sukeltas sindromas, kuriam būdinga:

• lojantis kosulys;

• užkimęs balsas;

• inspiracinis stridoras;

• įvairaus laipsnio kvėpavimo nepakankamumas.

Viršutinių kvėpavimo takų vaikų ir suaugusių anatominiai skirtumai:

 kūdikių ir vaikų kvėpavimo takai yra daug mažesni nei suaugusiųjų;

 kūdikių liežuvis reliatyviai užima daugiau vietos burnoje negu suaugusių;

 kūdikių ir mažų vaikų gerklos yra reliatyviai aukščiau;

 kūdikių ir mažų vaikų antgerklis yra trumpas, siauras ir nukrypęs nuo išilginės trachėjos ašies;

 balso stygos priekyje prisitvirtina žemiau;

 vaikų iki 10 metų siauriausioji kvėpavimo takų dalis yra žemiau balso stygų – ties nelanksčia žiedine kremzle, gerklos yra piltuvėlio formos; paauglių ir suaugusių siauriausioji kvėpavimo takų dalis yra ties įėjimu į gerklas, o gerklų forma yra cilindrinė.

Šie anatominiai skirtumai yra svarbūs
požiūriu, nes reliatyviai nedidelė edema ar obstrukcija gali labai sumažinti vaiko kvėpavimo takų skersmenį ir padidinti pasipriešinimą oro srovei, o kartu ir kvėpavimo darbą, užkritęs liežuvis gali sukelti sunkią kvėpavimo takų obstrukciją.

Etiologija:

• Vaikams, sergantiems ŪVRI, dažnai pasireiškia virusinis laringitas.

• I tipo paragripo virusas (pirmųjų žiemos mėnesių epidemija);

• III tipo paragripo virusas, adenovirusas, RS virusas (pavieniai, vidutinio sunkumo atvejai);

• A gripo virusas (sunkios ligos formos);

• Bakterinė superinfekcija nebūdinga. Jei komplikuojasi, vystosi sunkus bakterinis tracheitas.

Virusinio laringito sindromas dažniau pasireiškia vaikams nuo 6 mėn. iki 3 – 5m, kas aiškinama anatominiais – fiziologiniais kvėpavimo takų ypatumais (siauresnis gerklų spindis, didesnis nervinių receptorių kiekis, gausi vaskuliarizacija). Šie ypatumai sąlygoja greitą edemos išsivystymą poklostiniame tarpe ir refleksinį gerklų raumenų spazmą esant santykinai nedideliam uždegiminiam procesui.

Klinika: virusinis laringitas vaikams, sergantiems ŪVRI, prasideda staiga, dažnai naktį. Skirtingai nuo difterijos, pagrindiniai virusinio laringito požymiai – grubus lojantis kosulys, prikimęs balsas, stenozinis alsavimas – pasireiškia po 1-7 prodromo dienų , kaip taisyklė vaikas -prabunda naktį nuo grubaus, lojančio kosulio.

Diagnozuojama remiantis klinika.

Virusinio laringito stadijos:

I laipsnio stenozė – įkvėpimas kiek apsunkintas, kvėpavimas triukšmingas, balsas prikimęs. Įkvėpimo metu retrakcijų nėra. Kvėpavimas padažnėjęs. Kosulys grubus, lojantis, bet pamažu praranda savo skambesį. Triukšmingas stenozinis kvėpavimas pasireiškia verkiant, kosint, vaikui susijaudinus ir greitai praeina. Cianozės nėra. Miegant kvėpavimas tampa ramus. Sąmonė normali.

II laipsnio stenozė – labiau ryškėja triukšmingas kvėpavimas ir paslankių krūtinės ląstos vietų įtraukimas. Balsas tampa afoniškas, kosulys begarsis. Stenozinio kvėpavimo priepuoliai dažnėja, stridoras ir ramybėje. Sąmonė normali ar kiek sutrikusi – vaikas kartais neramus, blaškosi, neadekvačiai reaguoja į aplinką. Priepuolio metu atsiranda centrinė cianozė – cianozė apie burną, lūpose, pirštų galų, nagų, matomų gleivinių, neryški tachikardija. Retrakcijos ( paslankių krūtinės ląstos sienos vietų – tarpšonkaulinių tarpų, jungo duobės, krūtinkaulio – įtraukimas) silpnos ar vidutinės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2588 žodžiai iš 8514 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.