Vaikų išgyvenimai patiriant tėvų skyrybas
5 (100%) 1 vote

Vaikų išgyvenimai patiriant tėvų skyrybas

ĮVADAS

Bendrame šeimos gyvenimo kelyje sutuoktinių tykoja daugybė pavojų, vargų ir vargelių. Šeimos gyvenimas – nuolatinis vyro ir žmonos bendravimas, retsykiais pertraukiamas ginčais, konfliktais ir nusivylimais. Gaila,bet ne visos šeimos kliūtys lengvai įveikiamos, ne visi ginčai ir nesutarimai vedusiųjų nugalimi vardan santuokos ir šeimos išsaugojimo. Neretai jie priartina skyrybas, t. y. santuokinių ryšių nutraukimą.Paskutiniu metu skyrybų skaičius ženkliai išaugo, todėl savo kursiniame darbe norėčiau panagrinėti skyrybų įtaką vaikams.

Kursinio darbo objektas:

Vaikų išgyvenimai patiriant tėvų skyrybas.

Kursinio darbo tikslas:

Paanalizuoti skyrybų pasekmes vaikams.

Šiam tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai:

1. Apibūdinti skyrybas kaip reiškinį;

2. Panagrinėti skyrybų pasekmes vaikams;

3. Nurodyti soc. pedagogo vaidmenį, dirbant su vaikais, išgyvenusiais tėvų skyrybas.

Kursinio darbo metodai:

Mokslinės literatūros analizė.

1. SKYRYBOS – TAI SANTUOKINIŲ RYŠIŲ PABAIGA

Anot J. Bikulčiaus (1996),skyrybos – tai santuokos panaikinimas, vyro ir žmonos santuokinių ryšių pabaiga, grąžinant abiems sutuoktiniams tą pačią teisinę padėtį, kurią jiedu turėjo prieš susituokiant(1., 104psl.). Skyrybos – tai reiškinys, kurį galima įvairiapusiškai vertinti. Manoma, jog retai kada jos įvyksta staiga. Pasak G. Matulienės (1997), kartais net santuokos pradžoije galima aptikti prielaidų, kurios vėliau, pradėjus sutuoktiniams gyventi drauge, perauga į nereikšmingas priežastis. Jei sutuoktiniai jų nešalina, jos išbujoja, įgauna emocinį svorį (3., 111psl.).

Prieš analizuojant šį sudėtingą fenomeną, remdamasi G. Matulienės (1997) mintimis, pateikiu keletą teiginių, kurie leidžia pasvarstyti ir įvertinti ar tai tiesa?

1. Moterys, dirbančios įstaigose ar privačiai, skiriasi dažniau už tas, kurios dirba tik namuose;

2. Skyrybos turi ilgalaikį, neigiamą poveikį vaikams;

3. Didžiausia našlių problema – pinigų stoka;

4. Antroji santuoka turi tendenciją greičiau baigtis skyrybomis negu pirmoji;

5. Išsiskyrę tėvai, daugumoje atvejų, stengiasi globoti savo vaikus (3., 111psl.).

Skyrybos grynai juridinis aktas, įteisinantis jau suirusius vyro ir žmonos santykius, sugriuvusį šeimos pastatą.Skyrybas, kaip santuokos baigtį, visuomet lydi daugybė emocijų: neįgyvendintų vilčių, nusivylimų, širdgėlos, paguodos ir, be abejo vilties. Santuoka,prasidėjusi iškilminga ceremonija, dažnai palydėta daugybės svečių ir giminių, skyrybų atveju baigiasi teisme. Vietoj svečių ir gėlių dabar matome teisėjus, advokatus, o kas baisiausia – du labai, labai svetimus žmones, kurie dažniausia nieko gero negali pasakyti vienas kito atžvilgiu. Kodėl taip yra? Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti sunku, nes priežasčių yra daug: gal žlugo iliuzijos, gal vyras prarado darbą, “nebeparneša rožių”, o gal tiesiog viskas baigiasi, nes viskas sudužo į gabalus.

Skyrybas, kaip santuokos nutraukimą J. Bikulčius (1996) sąlygiškai suskirsto etapais:

A. EMOCINĖS SKYRYBOS

Šiame etape blėsta vedusiųjų jausmai, prarandamas tarpusavio pasitikėjimas, atsiranda abejingumas ar net neapykanta vienas kitam. Svarbiausias šio etapo bruožas – paprasčiausias nemokėjimas kartu gyventi.

B. FIZINĖS SKYRYBOS

Vedusiųjų santykiai dar labiau atšala. Abipusį bendravimą lydi nuolatiniai konfliktai, vyras ir žmona pradeda gyventi atskirai, užsidarydami vienas nuo kito savame emocijų ir jausmų pasaulyje.

C. JURIDINĖS SKYRYBOS

Jos juridiškai įregistruoja jau mirusią santuoką (1.,104psl.).

2. SKYRYBŲ ŽALA VAIKAMS

Anot I. Leliūgienės (1997), tėvų skyrybų įtaką vaikui, jo socialinei adaptacijai nagrinėjo daug įvairių šalių mokslininkų. Plintant skyryboms, kaip socialiniam reiškiniui, ši tema buvo ir lieka labai aktuli. Dauguma mokslininkų, nagrinėjusių skyrybų problemą, pagrindinį dėmesį kreipė į sutuoktinių tarpusavio santykius ir skyrybų priežastis. Tėvų skyrybų įtakos tema vaikui, jo elgesiui ir psichikai didesnio dėmesio susilaukė tik per pastaruosius du dešimtmečius, kai buvo pastebėta grėsminga skyrybų skaičiaus didėjimo tendencija (2., 165psl.).

2.1. MOKSLININKŲ, TYRINĖJUSIŲ VAIKŲ REAKCIJĄ Į TĖVŲ SKYRYBAS, PASTEBĖJIMAI

Pasak I. Leliūgienės (1997), I. A. Bowlby (1973) tyręs skyrybas išgyvenusių vaikų pojūčius nustatė, kad apatija, depresija ir visiškas abejingumas tėvams atsirandantis po tėvų skyrybų, priklauso nuo netekties masto šiuo atveju.

E.A.Grollman (1979) tyręs berniukus iš išsiskyrusių šeimų konstatavo, kad 7-10 metų berniukus labiausiai veikia tėvo trūkumas, nepriklausomai nuo jų ryšių su atskirai gyvenančiais tėvais kokybės ir susitikimų dažnumo.

I. Oppawsky (1981) teigia, kad berniukai po tėvų skyrybų turi daugiau elgesio problemų nei mergaitės, pablogėja jų mokymosi pažangumas. Tačiau mergaitėms labiau būdinga depresija bei nerimas.

G.B.Blaine (1979) atliktų tyrimų duomenimis, 3-6 metų vaikams ypač reikia abiejų tevų, o 6-12 metų –tos pačios lyties tėvo.

I.S. Wallerstein (1980) vaikų reakciją į tėvų skyrybas, priklausomai nuo vaikų amžiaus, apibūdino taip:

• 2 – 5 m. vaikų reakcija – regresas,didesnis tėvų dėmesio poreikis,

atsiskyrimo nerimas;

• 5,5 – 8 m. vaikų reakcija – atviras liūdesys, praradimo baimė,

bendravimo su bendraamžiais problemos,

mokymosi pažangumo pablogėjimas;

• 9 – 12 m. vaikų reakcija – pyktis, nukreiptas į tėvus, galimas

mokymosi pažangumo pablogėjimas;

• 12-17 m. vaikų reakcija – uždarumas, depresija, santykių su bendraamžiais

pablogėjimas, elgesio problemos (2.,165psl.).

2.2. VAIKO POJŪČIAI SKYRYBŲ IŠGYVENIMO STADIJOJE

Nesutarimai į šeimą ateina pamažu. Vis gilėja konfliktai, blėsta jausmai. Skyrybos – ilgalaikis procesas. Būtent tokios nuostatos laikosi dauguma psichologų ( G.B. Blaine, R. A. Gardner ir kt.). Negalima būtų tiksliai apibrėžti, kiek laiko trunka šis procesas – tai priklauso nuo jame dalyvaujančių veikėjų – sutuoktinių asmeninių savybių. Kiti šiame procese dalyvaujantys suinteresuoti asmenys – vaikai – dažniausiai neturi jokios įtakos proceso eigai bei trukmei. Jei tėvai nusprendė skirtis, tai vaikų galimybės pakeisti jų sprendimą praktiškai yra minimalios. I. Leliūgienė (1997) teigia, kad daugumos skyrybų temą nagrinėjusių mokslininkų nuomone, šis procesas pereina tam tikras stadijas (E.A. Grollman, 1979).

Skyrybos – tai krizė šeimos narių gyvenime, ir skyrybų etapus galima apibrėžti remiantis Auerbach krizės reakcijų teorija. Pagal šią teoriją skyrybų procesas skirstomas į 4 etapus:

1) nutolęs priešstresinis periodas;

2) betarpiškas priešstresinis periodas;

3) betarpiškas postresinis periodas;

4) nutolęs postresinis periodas (2., 166psl.).

Nutolusio priešstresinio periodo skyrybų stadija. Skyrybos dar neįvyko, tačiau nesutarimai šeimoje gilėja, ir sutuoktiniai susimąsto apie jas, kaip apie iškilusių šeimyninių problemų sprendimo būdą. Šiame etape apie skyrybas garsiai dar nekalbama. Vaikai viliasi, kad tai laikini tėvų nesutarimai, kad jie susitaikys, ir vėl viskas bus kaip buvę. Jei tėvai stengiasi slėpti savo konfliktus nuo vaikų, pastarieji šiame etape dar jaučiasi pakankamai saugūs, nors ir suvokia, kad kažkas tarp tėvų vyksta.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1051 žodžiai iš 3474 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.