Vaikų paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai fizinio aktyvumo poveikis
5 (100%) 1 vote

Vaikų paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai fizinio aktyvumo poveikis

11213141

Turinys

Įvadas

Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai

• Širdies dydžio pasikeitimai

• Širdies veiklos pokyčiai:

• Širdies susitraukimų dažnis

• Elektrokardiografiniai požymiai

• Sistolis ir minutinis kraujos tūris

• Arterinis kraujo spaudimas

• Kraujo savybių pokyčiai

• Kraujo tūris

• Eritrocitai, hemoglobinas

• Leukocitai

Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujo sistemai

• Morfologiniai pakitimai:

• Širdies tūris, masė• Funkciniai pakitimai:

• Širdies susitraukimų dažnis

• Sistolinis tūris

• Minutinis kraujo tūris

• Arterinis kraujo spaudimas

• Kraujo pokyčiai dėka FA

Išvados

ĮvadasVaikui augant ir bręstant vyksta įvairūs organizmo pokyčiai

(kokybiniai, kiekybiniai ir diferenciniai). Tobulėja centrinė nervų

sistema, kinta endokrininių liaukų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo

sistemos ir taip toliau…Šie visi pokyčiai padeda „mažam žmogučiui“

išsirutulioti į žmogų , turintį sudėtingą, preciziškai tobulą subrendusį

organizmą. Iki 20 metų vyrauja progresyvūs asimiliacijos reiškiniai, po to

kuriam laikui nusistovi pusiausvyra, ogyvenimo antroje pusėje žmogaus

organizme įsivyrauja regresyvūs disimiliacijos reiškiniai.Žmogaus organizmas ontogenezėje formuojasi veikiant dviem faktorių

grupėm:1. Veikiant įgimtiems, vidiniams, endogeniniams faktoriams. (jie gana

mažai keičiasi, perduodami iš kartos į kartą);

2. Veikiant egzogeniniams faktoriams, išorės aplinkos faktoriams (pvz.

Fiziniam aktyvumui).Savo referate ir bandysiu atskleisti vaikų, paauglių ir jaunuolių

širdies ir kraujo pokyčius jiems augant ir bręstant. Antroje referato

potemėje aptarsiu fizinio aktyvumo įtaką širdies ir kraujo sistemai, juk

reguliarūs fiziniai pratimai stiprina sveikatą, visapusiai fiziškai lavina

organizmą, o kartu ir daro labai didžiulę įtaką mano aptariamai sistemai.

Širdies dydžio pasikeitimai

Embriono stadijoje, dešinė širdies pusė yra beveik to paties tūrio

kaip ir kairioji. Situacija žymiai keičiasi po gimimo – kairioji širdies

pusė, o ypač kairysis skilvelis, auga daug greičiau, nei dešinioji širdies

pusė. Progresuojanti kairiojo skilvelio hipertrofija yra susijusi su tuo,

kad kairysis skilvelis pumpuoja kraują didesniu spaudimu ar pasipriešinimu

nei dešinysis skilvelis.

Širdies dydis didėja nuo gimimo iki pačios pilnametystės. Augimo

kreivė panaši į kūno svorio, o dar labiau į liesos kūno masės kreivę. Vos

gimus širdies tūris yra maždaug 40 cm3. Tūris padvigubėja iki 6mėnesio,

padidėja keturis kartus iki maždaug 2 metų amžiaus, ir iki pilnametystės

pasiekia maždaug 600-800 cm3. Nuo 7 iki 14 metų širdies tūris padidėja 30-

35 %, o lytinio brendimo metu (nuo 14- 18 metų) širdies tūris padidėja 60-

70%. Paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos ypatingas bruožas tas, kad

širdies ertmių tūris padidėja daugiau negu kraujagyslių spindis. Ši

disproporcija gali būti viena iš juvenilinės hipertrofijos atsiradimo

priežasčių. Be to, reikia pažymėti, kad pubertaliniu periodu širdies tūris

didėja ne tokias sparčiais tempais, kaip pagrindinai antropometriniai

rodikliai, todėl širdies tūrio santykis su kūno mase ir ūgiu mažesnis, nei

kitose amžiaus grupėse. Dėk akseleracijos šiuolaikinių paauglių širdies

matmenys yra didesni nei jų bendraamžių prieš 15-20 metų. Skaičiuojant

pagal kūno svorį, vaikystėje ir paauglystėje širdies tūris atitinka maždaug

santykiu 10 cm3/kg. Širdies matmenys greičiausiai didėja iki vienerių metų

amžiaus ir vėliau, lytinio brendimo metu, kai labai suaktyvėja vidaus

sekrecijos liaukų funkcija. Apibendrinant, širdies masė didėja augant

organizmui, tačiau lėčiau nei viso kūno masė. Šie duomenys, parodyti 1

lentelėje, yra pagrįsti 237 berniukų širdžių skersmens dydžiais.

Kai chronologinio amžiaus poveikis yra statistiškai kontroliuojamas

su daline koreliacija (sąsaja), ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio (r

=0,74) yra didesnis nei širdies tūrio ir ūgio (r =0,48). Kai amžius nėra

statistiškai kontroliuojamas, ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio yra

dar didesnis (r =0,90) (Bouchard et al. 1977). Nuosekliai stebint 40

Čekoslovakijos berniukų ( nuo 11 iki 18 metų amžiaus) , pastebėtas dar

didesnis ryšys tarp širdies tūrio ir liesos kūno masės (Cermak ir Parizkova

1975).

Širdies masė,pagal skrodimo duomenis, didėja nuo gimimo iki 30-40

gyvenimo metų (Seo et atl. 2000). Tačiau santykis tarp širdies masės ir

kūno svorio proporcingai mažėja vaikystėje ir paauglystėje
(žiūrėti

brėžinį apačioje). Derinant 1 lentelės ir šio brėžinio duomenis aiškiai

matome, kad augant širdies tūris didėja labiau nei kūno svoris.Iš širdies funkcinės perspektyvos, kairiojo skilvelio dydis yra svarbi

morfologinė širdies charakteristika. Kairiojo skilvelio dydį įtakoja

miokardo – viduriniojo širdies raumens – darbas. Šis veiksnys labai

akivaizdus paauglystėje ir pilnametystės pradžioje (De Simone et al. 1998).

Kairiojo skilvelio dydis, kaip buvo apskaičiuota echografiškai, yra

tiesiogiai susijęs su kūno svoriu ir proporcingai susijęs su ūgiu (žiūrėti

į brėžinį apačioje).

[pic]

Berniukų ir mergaičių kairiojo širdies skilvelio dydis panašus iki 9-

12 metų amžiaus, bet vėliau berniukams auga daug greičiau, netgi

išreiškiant pagal kūno svorį (De Simone et al. 1995). Paauglių atletų,

kurie užsiima ištvermės reikalaujančiu sportu (pvz. plaukikai arba ilgųjų

distancijų bėgikai), širdies tūris ir kairysis skilvelis didesnis, nei ne

atletų. Šis skirtumas atspindi reguliarių treniruočių įtaką.

Širdies struktūrinė diferencijacija pasibaigia 16-17 metų amžiuje, ir

jos rodikliai, išskyrus tūrio matmenis, panašūs į suaugusio žmogaus širdies

rodiklius. Širdies matmenys mažiau pasiduoda akseleracijai ir todėl jos

vystymosi tempai dažnai mažesni nei išilginių kūno matmenų ir kūno masės

rodiklių didėjimo tempai. Tada širdies funkcija būna nepakankamai

ekonomiška, turi ne pakankamą funkcinį rezervuarą, pasižymi prastu

prisitaikymu prie fizinio krūvio bei pasikeitusios aplinkos (arba H2O

temperatūros, barometrinio slėgio ir kt.)

Širdies veiklos pokyčiai

Širdies susitraukimų dažnisVaikų širdies susitraukimų dažnis yra labai labilus rodiklis. Širdies

susitraukimų dažnis keičiasi ne tik augant, bet ir dėl vidinių ar išorinių

dirgiklių poveikio. Temperatūros pokyčiai, emocijos, raumenų darbas dažnina

širdies susitraukimus. Augančio ir bręstančio vaiko širdies susitraukimų

dažnis gerokai sulėtėja ir pubertaliniame periode jau atitinka suaugusio

žmogaus širdies susitraukimų dažnį. Širdies susitraukimų dažnio retėjimas

augant susijęs su:

1. morfolginiu ir funkciniu širdies vystymusi;

2. sistolinio kraujo tūrio didėjimu;

3. nervo klajoklio centrų poveikio didėjimu.

Pubertaliniame periode padažnėja akselerantų santykinis pulsas, tai

susiję su staigiu neuroendokrininių funkcijų persitvarkymu, kurio metu

sutrinka ryšys tarp viso organizmo vystymosi dinamikos ir širdies

tobulėjimo tempų.

Vidutinis naujagimio širdies dažnis yra apie 140 susitraukimų per

minutę, tačiau kiekvienam kūdikiui gali būti labai skirtingai, norminis

nukrypimas – apie 20 dūžių per minutę. Širdies dažnio pokyčiai augant yra

pavaizduoti šiame brėžinyje, kuris sudarytas remiantis įvairaus amžiaus

vaikų duomenimis, Denverio vaikų mokslinio tyrinėjimo konsiliume.Vidutinis

širdies tempas parodytas kaip pagrindinė būsena, vaikams sėdint nejudant.

Bet kokiame amžiuje pagrindinis širdies tempas( dažniausiai matuojamas

vaikui miegant) yra mažesnis nei tempas, pamatuotas vaikui sėdint.Pagrindinis (bazinis) širdies tempas lėtėja nuo gimimo , kai širdis

susitraukia 140 k./min, iki 1 metų amžiaus – širdis susitraukia 100 k./min,

trejų- suretėja iki 105 kartų per minutę. Pagrindinis širdies tempas

nuolat mažėja vaikystėje, taigi maždaug 6 metų amžiuje širdis vidutiniškai

susitraukia 80 k./min, o 10 metų amžiuje apie 70 k./min. Kūdikystėje ir

vaikystėje nepastebėta jokių vidutinio širdies tempo skirtumų tarp lyčių.

Tačiau vis dėlto nuo10 metų amžiaus yra pastebėti nedideli lyčių skirtumai.

3 – 5 dūžiais/ min mergaičių širdies tempas didesnis nei berniukų. Iki

vėlyvosios paauglystės ar pilnametystės pradžios berniukų vidutinis širdies

tempas yra maždaug 57 – 60 dūžių/ min, kai tuo tarpu merginų 62 – 63

dūžiai/ min. Ta pati tendencija ir sėdint nejudant. Pvz.: Atitinkamai

berniukų ir mergaičių, imant sėdimą padėtį, vidutinis širdies tempas

vėlyvoj paauglystėj yra 72 – 76 dūžiai/ min. Nors vaikų širdis ramybėje

susitraukia dažniau nei suaugusiųjų (7 m. vaiko 90-95 tv/min), tačiau

kiekvienos sistolės metu į arteriją išstumiamo kraujo kiekis yra kur kas

mažesnis negu suaugusiųjų. Nuo gimimo iki pilnametystės širdies dažnis

sumažėja 50%, o širdies pajėgumas padidėja dešimteriopai.

Elektrokardiograminiai požymiai

Naujagimių ir suaugusiųjų elektrokardiografiniai duomenys labai

skiriasi. Tachikardija (staigus širdies dūžis)vos gimus skaičiuojamas

trumpesniais laiko intervalais, matuojant elektrokardiograma (ECG).

Naujagimių QRS intervalas, kuris yra susijęs su skilvelinio raumens

depoliarizacija, trunka maždaug 0,06 s, o suaugusiųjų – apie 0,1 s.

Suaugusiųjų elektrokardiogramos amplitudės nuokrypiai didesni nei

naujagimių ar mažų vaikų. Kuo jaunesnis
dažnesnis

elektrokardiogramos dantelių ritmas ir trumpesni intervalai tarp jų. Su

amžiumi kinta atskirų elektrokardiogramos dantelių aukštis įvairiose

derivacijose. Paauglių kardiogramoje labai skiriasi T dantelio forma,

voltažas ir kryptis. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų širdies elektrinė

ašis pakrypusi labiau į dešinę., lytinio brendimo metu, kai greitai didėja

išilginiai kūno matmenys, širdies elektrinė ašis pasisuka dar labiau į

dešinę. Labai svarbus naujagimių elektrokardiogramos bruožas –

pasitaikantis širdies veiklos nepastovumas ir nereguliarumas. Būtent šiuo

gyvenimo periodu yra didžiausi nukrypimai nuo elektrokardiogramos normų.

Kūdikių anatominiai širdies raumens pasikeitimai, širdies padėties pokyčiai

širdiplėvės ertmėje, autonominės nervų sistemos ir širdies raumens

elektrolaidumo laipsniška stabilizacija ir hemodinaminių savybių augimas –

visi šie pokyčiai pasirodo tuo pat metu, todėl ir yra svarbiausia to

nereguliarumo ir nestabilumo priežastis.

Kai kurie elektrokardiografijos pokyčiai pasireiškia kaip širdies

ritmo sutrikimai ar aritmija. Dažniausiai pasitaikanti – sinus (fistulės)

aritmija, kai ritmas keičiasi cikliškai, sinchroniškai kvėpavimo ciklui.

Visa tai nulemia nervas klajoklis, todėl tai nėra jokia širdies anomalija.

Sistolinis tūris (ST) ir minutinis kraujo tūris (MKT)

Sistolinio ir minutinio kraujo tūrio rodikliai yra integraliniai ir

svarbiausi širdies bei kraujagyslių sistemos veiklos rodikliai. Jie rodo

šios sistemos funkcinį pajėgumą.

Sistolinis kraujo tūris priklauso nuo kraujo tūrio, išstumiamo iš

kairiojo skilvelio per vieną susitraukimą. Toks intensyvumas labai didėja

vaikystės ir paauglystės laikotarpyje. Kraujo tūris vos gimus yra maždaug 3

– 4ml, ir prieš paauglystę, ramybės būsenoje, pasiekia apie 40ml. Tuo

tarpu, kai paaugliai auga sparčiausiai, ST labai padidėja, ir pas jauną

vyrą kraujo išstumiama jau 60ml ramybės būsenoje. Sistolinis kraujo tūris

didėja greičiau už minutinį vaikui augant, kadangi tuo pačiu metu mažėja

širdies susitraukimų dažnis. Augant sistolinis tūris didėja labiau nei

retėja susitraukimai. Dėl to didėja per minutę perpumpuojamo kraujo kiekis

ir šitaip aprūpinama fizinio krūvio metu suaktyvėjusi medžiagų apykaita.

Širdies našumą rodo kairiojo skilvelio gamybos apimtis per 1 minutę. Tai

širdies dažnio ir sistolinio kraujo tūrio produktas per vieną minutę.

Įvertinus dūžių intensyvumą ir ST ramybės būsenoje, naujagimių širdies

pajėgumas yra maždaug 0,5 l kraujo per 1 minutę. Vidutinis besiilsinčio

jauno vyro yra apie 5 litrų per minutę ar apie 3 litrus vienam kūbiniui

kūno paviršiaus metrui. Dešiniosios širdies pusės dūžių intensyvumas ir

pajėgumas yra panašus į kairiojo, nors dešiniojo skilvelio spaudimas

mažesnis.

Arterinis kraujo spaudimas

Kraujospūdžio santykinis pastovumas arterijose, venose ir kapiliaruose

turi be galo didelę reikšmę organizmo normaliam augimui ir vystymuisi.

Kad suprastume širdies veiklą augimo metu, reikia aptarti arterinio

kraujo spaudimo kaitą. Naujagimiams plaučių arterijų ir dešiniojo skilvelio

spaudimas greitai mažėja, o tai yra susiję su kraujagyslių pasipriešinimo

mažėjimu dėl plaučių padidėjimo po gimimo. Tuo pačiu metu pasireiškia

didesnis pasipriešinimas kraujagyslių periferiniuose audiniuose, o tai iš

dalies susiję su didesniu kairiojo skilvelio ir aortos spaudimu. Bendrai,

vaikui augant,arterinis kraujo spaudimas didėja per širdies raumens

susitraukimo diastolinę(atpalaidavimo) ir sistolinę (susitraukimo) fazes,

ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Tuo pat metu yra nustatoma bradikardija

(širdies tempo lėtėjimas).

Sistolinis kraujo spaudimas yra pats aukščiausias sistemos arterijose

kairiojo skilvelio susitraukimo(sistolės) metu. Tai daugiausiai priklauso

nuo susitraukimo stiprumo (intensyvumo).

Diastolinis kraujo spaudimas yra žemiausias (minimaliausias) sistemos

arterijose kairiojo skilvelio atpalaidavimo metu. Tai daugiausiai priklauso

nuo arterijų pasipriešinimo kraujo tėkmei. vaikystėje ir paauglystėje

sistolinis kraujo spaudimas didėja labiau nei diastolinis.

Naujagimių sistolinis kraujo spaudimas kaitaliojasi tarp 40 – 75mmHg(

Hg –arba gyvsidabris, arba hektogramas) ir vėliau didėja. Kraujo spaudimo

kaita priklausomai nuo amžiaus pavaizduota 6 diagramoje, kuri sudaryta

pagal 1 –17metų berniukų ir mergaičių duomenis. Šie duomenys pagrįsti

tipiniu pavyzdžiu, pagal daugiau nei 56000 dalyvių apžiūrą, atliktą 8

tarptautiniuose Jungtinių valstijų tyrinėjimuose (Rosner 1993).

[pic]

Vienerių metų amžiuje vidutinis sistolinis kraujo spaudimas siekia

apie 85-90 mmHg, o diastolinis – apie 45-50 mmHg. Lyčių skirtumai

sistolinėje kraujo sistemoje pasirodo maždaug 10 metų amžiuje, mergaičių

arterinis spaudimas dėl ankstyvo brendimo būna didesnis nei bendraamžių

berniukų, tačiau antrame gyvenimo dešimtmetyje, berniukų kraujo spaudimas

didėja labiau nei mergaičių, ir iki 17
metų amžiaus, berniukų vidutinis

sistolinis spaudimas yra 5-10 mmHg aukštesnis nei mergaičių (žiūrėti į 6

diagramą). Tačiau diastolinis kraujo spaudimas nerodo jokių lyčių skirtumų.Kraujo spaudimas taip pat susijęs su ūgiu, taigi aukštaūgių spaudimas

aukštesnis. Pavyzdžiui, 90% septynmečio, kurio ūgis 5 %, sistolinis kraujo

spaudimas yra 106 mmHg. O to paties amžiaus berniuko, kurio ūgis yra 50%,

sistolinis kraujo spaudimas yra 111mmHg. Septynmečio, kurio ūgis yra 95%,

sistolinis spaudimas atitinkamai lygus 115mmHg. Panašiai ir keturiolikmetei

mergaitei: 90% sistolinis spaudimas yra 119, 122 ir 126 mmHg , atitinkamai

esant 5%, 50% ir 95% ūgio(Nacionalinė aukšto kraujo spaudimo mokslo

programos darbo grupė 1996).

Kraujo savybių pokyčiai augimo metu

Kraujo tūris

Kraujo tūris yra labai susijęs su kūno mase ir širdies dydžiu, o jų

tarpusavio ryšys pas vaikus dažniausiai didesnis nei 90%. Kraujo tūris taip

pat labai susijęs su maksimaliu deguonies panaudojimu vaikystėje ir

paauglystėje. Jaunas suaugęs vyras vidutiniškai turi 5 litrus kraujo, kurį

sudaro maždaug 3 l plazmos, o likusį tūrį – kitos ląstelės, pagrinde

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2336 žodžiai iš 4645 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.