Turinys
Įvadas
Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai
• Širdies dydžio pasikeitimai
• Širdies veiklos pokyčiai:
• Širdies susitraukimų dažnis
• Elektrokardiografiniai požymiai
• Sistolis ir minutinis kraujos tūris
• Arterinis kraujo spaudimas
• Kraujo savybių pokyčiai
• Kraujo tūris
• Eritrocitai, hemoglobinas
• Leukocitai
Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujo sistemai
• Morfologiniai pakitimai:
• Širdies tūris, masė• Funkciniai pakitimai:
• Širdies susitraukimų dažnis
• Sistolinis tūris
• Minutinis kraujo tūris
• Arterinis kraujo spaudimas
• Kraujo pokyčiai dėka FA
Išvados
ĮvadasVaikui augant ir bręstant vyksta įvairūs organizmo pokyčiai
(kokybiniai, kiekybiniai ir diferenciniai). Tobulėja centrinė nervų
sistema, kinta endokrininių liaukų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo
sistemos ir taip toliau…Šie visi pokyčiai padeda „mažam žmogučiui“
išsirutulioti į žmogų , turintį sudėtingą, preciziškai tobulą subrendusį
organizmą. Iki 20 metų vyrauja progresyvūs asimiliacijos reiškiniai, po to
kuriam laikui nusistovi pusiausvyra, ogyvenimo antroje pusėje žmogaus
organizme įsivyrauja regresyvūs disimiliacijos reiškiniai.Žmogaus organizmas ontogenezėje formuojasi veikiant dviem faktorių
grupėm:1. Veikiant įgimtiems, vidiniams, endogeniniams faktoriams. (jie gana
mažai keičiasi, perduodami iš kartos į kartą);
2. Veikiant egzogeniniams faktoriams, išorės aplinkos faktoriams (pvz.
Fiziniam aktyvumui).Savo referate ir bandysiu atskleisti vaikų, paauglių ir jaunuolių
širdies ir kraujo pokyčius jiems augant ir bręstant. Antroje referato
potemėje aptarsiu fizinio aktyvumo įtaką širdies ir kraujo sistemai, juk
reguliarūs fiziniai pratimai stiprina sveikatą, visapusiai fiziškai lavina
organizmą, o kartu ir daro labai didžiulę įtaką mano aptariamai sistemai.
Širdies dydžio pasikeitimai
Embriono stadijoje, dešinė širdies pusė yra beveik to paties tūrio
kaip ir kairioji. Situacija žymiai keičiasi po gimimo – kairioji širdies
pusė, o ypač kairysis skilvelis, auga daug greičiau, nei dešinioji širdies
pusė. Progresuojanti kairiojo skilvelio hipertrofija yra susijusi su tuo,
kad kairysis skilvelis pumpuoja kraują didesniu spaudimu ar pasipriešinimu
nei dešinysis skilvelis.
Širdies dydis didėja nuo gimimo iki pačios pilnametystės. Augimo
kreivė panaši į kūno svorio, o dar labiau į liesos kūno masės kreivę. Vos
gimus širdies tūris yra maždaug 40 cm3. Tūris padvigubėja iki 6mėnesio,
padidėja keturis kartus iki maždaug 2 metų amžiaus, ir iki pilnametystės
pasiekia maždaug 600-800 cm3. Nuo 7 iki 14 metų širdies tūris padidėja 30-
35 %, o lytinio brendimo metu (nuo 14- 18 metų) širdies tūris padidėja 60-
70%. Paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos ypatingas bruožas tas, kad
širdies ertmių tūris padidėja daugiau negu kraujagyslių spindis. Ši
disproporcija gali būti viena iš juvenilinės hipertrofijos atsiradimo
priežasčių. Be to, reikia pažymėti, kad pubertaliniu periodu širdies tūris
didėja ne tokias sparčiais tempais, kaip pagrindinai antropometriniai
rodikliai, todėl širdies tūrio santykis su kūno mase ir ūgiu mažesnis, nei
kitose amžiaus grupėse. Dėk akseleracijos šiuolaikinių paauglių širdies
matmenys yra didesni nei jų bendraamžių prieš 15-20 metų. Skaičiuojant
pagal kūno svorį, vaikystėje ir paauglystėje širdies tūris atitinka maždaug
santykiu 10 cm3/kg. Širdies matmenys greičiausiai didėja iki vienerių metų
amžiaus ir vėliau, lytinio brendimo metu, kai labai suaktyvėja vidaus
sekrecijos liaukų funkcija. Apibendrinant, širdies masė didėja augant
organizmui, tačiau lėčiau nei viso kūno masė. Šie duomenys, parodyti 1
lentelėje, yra pagrįsti 237 berniukų širdžių skersmens dydžiais.
Kai chronologinio amžiaus poveikis yra statistiškai kontroliuojamas
su daline koreliacija (sąsaja), ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio (r
=0,74) yra didesnis nei širdies tūrio ir ūgio (r =0,48). Kai amžius nėra
statistiškai kontroliuojamas, ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio yra
dar didesnis (r =0,90) (Bouchard et al. 1977). Nuosekliai stebint 40
Čekoslovakijos berniukų ( nuo 11 iki 18 metų amžiaus) , pastebėtas dar
didesnis ryšys tarp širdies tūrio ir liesos kūno masės (Cermak ir Parizkova
1975).
Širdies masė,pagal skrodimo duomenis, didėja nuo gimimo iki 30-40
gyvenimo metų (Seo et atl. 2000). Tačiau santykis tarp širdies masės ir
kūno svorio proporcingai mažėja vaikystėje ir paauglystėje
(žiūrėti
brėžinį apačioje). Derinant 1 lentelės ir šio brėžinio duomenis aiškiai
matome, kad augant širdies tūris didėja labiau nei kūno svoris.Iš širdies funkcinės perspektyvos, kairiojo skilvelio dydis yra svarbi
morfologinė širdies charakteristika. Kairiojo skilvelio dydį įtakoja
miokardo – viduriniojo širdies raumens – darbas. Šis veiksnys labai
akivaizdus paauglystėje ir pilnametystės pradžioje (De Simone et al. 1998).
Kairiojo skilvelio dydis, kaip buvo apskaičiuota echografiškai, yra
tiesiogiai susijęs su kūno svoriu ir proporcingai susijęs su ūgiu (žiūrėti
į brėžinį apačioje).
[pic]
Berniukų ir mergaičių kairiojo širdies skilvelio dydis panašus iki 9-
12 metų amžiaus, bet vėliau berniukams auga daug greičiau, netgi
išreiškiant pagal kūno svorį (De Simone et al. 1995). Paauglių atletų,
kurie užsiima ištvermės reikalaujančiu sportu (pvz. plaukikai arba ilgųjų
distancijų bėgikai), širdies tūris ir kairysis skilvelis didesnis, nei ne
atletų. Šis skirtumas atspindi reguliarių treniruočių įtaką.
Širdies struktūrinė diferencijacija pasibaigia 16-17 metų amžiuje, ir
jos rodikliai, išskyrus tūrio matmenis, panašūs į suaugusio žmogaus širdies
rodiklius. Širdies matmenys mažiau pasiduoda akseleracijai ir todėl jos
vystymosi tempai dažnai mažesni nei išilginių kūno matmenų ir kūno masės
rodiklių didėjimo tempai. Tada širdies funkcija būna nepakankamai
ekonomiška, turi ne pakankamą funkcinį rezervuarą, pasižymi prastu
prisitaikymu prie fizinio krūvio bei pasikeitusios aplinkos (arba H2O
temperatūros, barometrinio slėgio ir kt.)
Širdies veiklos pokyčiai
Širdies susitraukimų dažnisVaikų širdies susitraukimų dažnis yra labai labilus rodiklis. Širdies
susitraukimų dažnis keičiasi ne tik augant, bet ir dėl vidinių ar išorinių
dirgiklių poveikio. Temperatūros pokyčiai, emocijos, raumenų darbas dažnina
širdies susitraukimus. Augančio ir bręstančio vaiko širdies susitraukimų
dažnis gerokai sulėtėja ir pubertaliniame periode jau atitinka suaugusio
žmogaus širdies susitraukimų dažnį. Širdies susitraukimų dažnio retėjimas
augant susijęs su:
1. morfolginiu ir funkciniu širdies vystymusi;
2. sistolinio kraujo tūrio didėjimu;
3. nervo klajoklio centrų poveikio didėjimu.
Pubertaliniame periode padažnėja akselerantų santykinis pulsas, tai
susiję su staigiu neuroendokrininių funkcijų persitvarkymu, kurio metu
sutrinka ryšys tarp viso organizmo vystymosi dinamikos ir širdies
tobulėjimo tempų.
Vidutinis naujagimio širdies dažnis yra apie 140 susitraukimų per
minutę, tačiau kiekvienam kūdikiui gali būti labai skirtingai, norminis
nukrypimas – apie 20 dūžių per minutę. Širdies dažnio pokyčiai augant yra
pavaizduoti šiame brėžinyje, kuris sudarytas remiantis įvairaus amžiaus
vaikų duomenimis, Denverio vaikų mokslinio tyrinėjimo konsiliume.Vidutinis
širdies tempas parodytas kaip pagrindinė būsena, vaikams sėdint nejudant.
Bet kokiame amžiuje pagrindinis širdies tempas( dažniausiai matuojamas
vaikui miegant) yra mažesnis nei tempas, pamatuotas vaikui sėdint.Pagrindinis (bazinis) širdies tempas lėtėja nuo gimimo , kai širdis
susitraukia 140 k./min, iki 1 metų amžiaus – širdis susitraukia 100 k./min,
trejų- suretėja iki 105 kartų per minutę. Pagrindinis širdies tempas
nuolat mažėja vaikystėje, taigi maždaug 6 metų amžiuje širdis vidutiniškai
susitraukia 80 k./min, o 10 metų amžiuje apie 70 k./min. Kūdikystėje ir
vaikystėje nepastebėta jokių vidutinio širdies tempo skirtumų tarp lyčių.
Tačiau vis dėlto nuo10 metų amžiaus yra pastebėti nedideli lyčių skirtumai.
3 – 5 dūžiais/ min mergaičių širdies tempas didesnis nei berniukų. Iki
vėlyvosios paauglystės ar pilnametystės pradžios berniukų vidutinis širdies
tempas yra maždaug 57 – 60 dūžių/ min, kai tuo tarpu merginų 62 – 63
dūžiai/ min. Ta pati tendencija ir sėdint nejudant. Pvz.: Atitinkamai
berniukų ir mergaičių, imant sėdimą padėtį, vidutinis širdies tempas
vėlyvoj paauglystėj yra 72 – 76 dūžiai/ min. Nors vaikų širdis ramybėje
susitraukia dažniau nei suaugusiųjų (7 m. vaiko 90-95 tv/min), tačiau
kiekvienos sistolės metu į arteriją išstumiamo kraujo kiekis yra kur kas
mažesnis negu suaugusiųjų. Nuo gimimo iki pilnametystės širdies dažnis
sumažėja 50%, o širdies pajėgumas padidėja dešimteriopai.
Elektrokardiograminiai požymiai
Naujagimių ir suaugusiųjų elektrokardiografiniai duomenys labai
skiriasi. Tachikardija (staigus širdies dūžis)vos gimus skaičiuojamas
trumpesniais laiko intervalais, matuojant elektrokardiograma (ECG).
Naujagimių QRS intervalas, kuris yra susijęs su skilvelinio raumens