Turinys
Įvadas
Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai
• Širdies dydžio pasikeitimai
• Širdies veiklos pokyčiai:
• Širdies susitraukimų dažnis
• Elektrokardiografiniai požymiai
• Sistolis ir minutinis kraujos tūris
• Arterinis kraujo spaudimas
• Kraujo savybių pokyčiai
• Kraujo tūris
• Eritrocitai, hemoglobinas
• Leukocitai
Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujo sistemai
• Morfologiniai pakitimai:
• Širdies tūris, masė• Funkciniai pakitimai:
• Širdies susitraukimų dažnis
• Sistolinis tūris
• Minutinis kraujo tūris
• Arterinis kraujo spaudimas
• Kraujo pokyčiai dėka FA
Išvados
ĮvadasVaikui augant ir bręstant vyksta įvairūs organizmo pokyčiai
(kokybiniai, kiekybiniai ir diferenciniai). Tobulėja centrinė nervų
sistema, kinta endokrininių liaukų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo
sistemos ir taip toliau…Šie visi pokyčiai padeda „mažam žmogučiui“
išsirutulioti į žmogų , turintį sudėtingą, preciziškai tobulą subrendusį
organizmą. Iki 20 metų vyrauja progresyvūs asimiliacijos reiškiniai, po to
kuriam laikui nusistovi pusiausvyra, ogyvenimo antroje pusėje žmogaus
organizme įsivyrauja regresyvūs disimiliacijos reiškiniai.Žmogaus organizmas ontogenezėje formuojasi veikiant dviem faktorių
grupėm:1. Veikiant įgimtiems, vidiniams, endogeniniams faktoriams. (jie gana
mažai keičiasi, perduodami iš kartos į kartą);
2. Veikiant egzogeniniams faktoriams, išorės aplinkos faktoriams (pvz.
Fiziniam aktyvumui).Savo referate ir bandysiu atskleisti vaikų, paauglių ir jaunuolių
širdies ir kraujo pokyčius jiems augant ir bręstant. Antroje referato
potemėje aptarsiu fizinio aktyvumo įtaką širdies ir kraujo sistemai, juk
reguliarūs fiziniai pratimai stiprina sveikatą, visapusiai fiziškai lavina
organizmą, o kartu ir daro labai didžiulę įtaką mano aptariamai sistemai.
Širdies dydžio pasikeitimai
Embriono stadijoje, dešinė širdies pusė yra beveik to paties tūrio
kaip ir kairioji. Situacija žymiai keičiasi po gimimo – kairioji širdies
pusė, o ypač kairysis skilvelis, auga daug greičiau, nei dešinioji širdies
pusė. Progresuojanti kairiojo skilvelio hipertrofija yra susijusi su tuo,
kad kairysis skilvelis pumpuoja kraują didesniu spaudimu ar pasipriešinimu
nei dešinysis skilvelis.
Širdies dydis didėja nuo gimimo iki pačios pilnametystės. Augimo
kreivė panaši į kūno svorio, o dar labiau į liesos kūno masės kreivę. Vos
gimus širdies tūris yra maždaug 40 cm3. Tūris padvigubėja iki 6mėnesio,
padidėja keturis kartus iki maždaug 2 metų amžiaus, ir iki pilnametystės
pasiekia maždaug 600-800 cm3. Nuo 7 iki 14 metų širdies tūris padidėja 30-
35 %, o lytinio brendimo metu (nuo 14- 18 metų) širdies tūris padidėja 60-
70%. Paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos ypatingas bruožas tas, kad
širdies ertmių tūris padidėja daugiau negu kraujagyslių spindis. Ši
disproporcija gali būti viena iš juvenilinės hipertrofijos atsiradimo
priežasčių. Be to, reikia pažymėti, kad pubertaliniu periodu širdies tūris
didėja ne tokias sparčiais tempais, kaip pagrindinai antropometriniai
rodikliai, todėl širdies tūrio santykis su kūno mase ir ūgiu mažesnis, nei
kitose amžiaus grupėse. Dėk akseleracijos šiuolaikinių paauglių širdies
matmenys yra didesni nei jų bendraamžių prieš 15-20 metų. Skaičiuojant
pagal kūno svorį, vaikystėje ir paauglystėje širdies tūris atitinka maždaug
santykiu 10 cm3/kg. Širdies matmenys greičiausiai didėja iki vienerių metų
amžiaus ir vėliau, lytinio brendimo metu, kai labai suaktyvėja vidaus
sekrecijos liaukų funkcija. Apibendrinant, širdies masė didėja augant
organizmui, tačiau lėčiau nei viso kūno masė. Šie duomenys, parodyti 1
lentelėje, yra pagrįsti 237 berniukų širdžių skersmens dydžiais.
Kai chronologinio amžiaus poveikis yra statistiškai kontroliuojamas
su daline koreliacija (sąsaja), ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio (r
=0,74) yra didesnis nei širdies tūrio ir ūgio (r =0,48). Kai amžius nėra
statistiškai kontroliuojamas, ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio yra
dar didesnis (r =0,90) (Bouchard et al. 1977). Nuosekliai stebint 40
Čekoslovakijos berniukų ( nuo 11 iki 18 metų amžiaus) , pastebėtas dar
didesnis ryšys tarp širdies tūrio ir liesos kūno masės (Cermak ir Parizkova
1975).
Širdies masė,pagal skrodimo duomenis, didėja nuo gimimo iki 30-40
gyvenimo metų (Seo et atl. 2000). Tačiau santykis tarp širdies masės ir
kūno svorio proporcingai mažėja vaikystėje ir paauglystėje
(žiūrėti
brėžinį apačioje). Derinant 1 lentelės ir šio brėžinio duomenis aiškiai
matome, kad augant širdies tūris didėja labiau nei kūno svoris.Iš širdies funkcinės perspektyvos, kairiojo skilvelio dydis yra svarbi
morfologinė širdies charakteristika. Kairiojo skilvelio dydį įtakoja
miokardo – viduriniojo širdies raumens – darbas. Šis veiksnys labai
akivaizdus paauglystėje ir pilnametystės pradžioje (De Simone et al. 1998).
Kairiojo skilvelio dydis, kaip buvo apskaičiuota echografiškai, yra
tiesiogiai susijęs su kūno svoriu ir proporcingai susijęs su ūgiu (žiūrėti
į brėžinį apačioje).
[pic]
Berniukų ir mergaičių kairiojo širdies skilvelio dydis panašus iki 9-
12 metų amžiaus, bet vėliau berniukams auga daug greičiau, netgi
išreiškiant pagal kūno svorį (De Simone et al. 1995). Paauglių atletų,
kurie užsiima ištvermės reikalaujančiu sportu (pvz. plaukikai arba ilgųjų
distancijų bėgikai), širdies tūris ir kairysis skilvelis didesnis, nei ne
atletų. Šis skirtumas atspindi reguliarių treniruočių įtaką.
Širdies struktūrinė diferencijacija pasibaigia 16-17 metų amžiuje, ir
jos rodikliai, išskyrus tūrio matmenis, panašūs į suaugusio žmogaus širdies
rodiklius. Širdies matmenys mažiau pasiduoda akseleracijai ir todėl jos
vystymosi tempai dažnai mažesni nei išilginių kūno matmenų ir kūno masės
rodiklių didėjimo tempai. Tada širdies funkcija būna nepakankamai
ekonomiška, turi ne pakankamą funkcinį rezervuarą, pasižymi prastu
prisitaikymu prie fizinio krūvio bei pasikeitusios aplinkos (arba H2O
temperatūros, barometrinio slėgio ir kt.)
Širdies veiklos pokyčiai
Širdies susitraukimų dažnisVaikų širdies susitraukimų dažnis yra labai labilus rodiklis. Širdies
susitraukimų dažnis keičiasi ne tik augant, bet ir dėl vidinių ar išorinių
dirgiklių poveikio. Temperatūros pokyčiai, emocijos, raumenų darbas dažnina
širdies susitraukimus. Augančio ir bręstančio vaiko širdies susitraukimų
dažnis gerokai sulėtėja ir pubertaliniame periode jau atitinka suaugusio
žmogaus širdies susitraukimų dažnį. Širdies susitraukimų dažnio retėjimas
augant susijęs su:
1. morfolginiu ir funkciniu širdies vystymusi;
2. sistolinio kraujo tūrio didėjimu;
3. nervo klajoklio centrų poveikio didėjimu.
Pubertaliniame periode padažnėja akselerantų santykinis pulsas, tai
susiję su staigiu neuroendokrininių funkcijų persitvarkymu, kurio metu
sutrinka ryšys tarp viso organizmo vystymosi dinamikos ir širdies
tobulėjimo tempų.
Vidutinis naujagimio širdies dažnis yra apie 140 susitraukimų per
minutę, tačiau kiekvienam kūdikiui gali būti labai skirtingai, norminis
nukrypimas – apie 20 dūžių per minutę. Širdies dažnio pokyčiai augant yra
pavaizduoti šiame brėžinyje, kuris sudarytas remiantis įvairaus amžiaus
vaikų duomenimis, Denverio vaikų mokslinio tyrinėjimo konsiliume.Vidutinis
širdies tempas parodytas kaip pagrindinė būsena, vaikams sėdint nejudant.
Bet kokiame amžiuje pagrindinis širdies tempas( dažniausiai matuojamas
vaikui miegant) yra mažesnis nei tempas, pamatuotas vaikui sėdint.Pagrindinis (bazinis) širdies tempas lėtėja nuo gimimo , kai širdis
susitraukia 140 k./min, iki 1 metų amžiaus – širdis susitraukia 100 k./min,
trejų- suretėja iki 105 kartų per minutę. Pagrindinis širdies tempas
nuolat mažėja vaikystėje, taigi maždaug 6 metų amžiuje širdis vidutiniškai
susitraukia 80 k./min, o 10 metų amžiuje apie 70 k./min. Kūdikystėje ir
vaikystėje nepastebėta jokių vidutinio širdies tempo skirtumų tarp lyčių.
Tačiau vis dėlto nuo10 metų amžiaus yra pastebėti nedideli lyčių skirtumai.
3 – 5 dūžiais/ min mergaičių širdies tempas didesnis nei berniukų. Iki
vėlyvosios paauglystės ar pilnametystės pradžios berniukų vidutinis širdies
tempas yra maždaug 57 – 60 dūžių/ min, kai tuo tarpu merginų 62 – 63
dūžiai/ min. Ta pati tendencija ir sėdint nejudant. Pvz.: Atitinkamai
berniukų ir mergaičių, imant sėdimą padėtį, vidutinis širdies tempas
vėlyvoj paauglystėj yra 72 – 76 dūžiai/ min. Nors vaikų širdis ramybėje
susitraukia dažniau nei suaugusiųjų (7 m. vaiko 90-95 tv/min), tačiau
kiekvienos sistolės metu į arteriją išstumiamo kraujo kiekis yra kur kas
mažesnis negu suaugusiųjų. Nuo gimimo iki pilnametystės širdies dažnis
sumažėja 50%, o širdies pajėgumas padidėja dešimteriopai.
Elektrokardiograminiai požymiai
Naujagimių ir suaugusiųjų elektrokardiografiniai duomenys labai
skiriasi. Tachikardija (staigus širdies dūžis)vos gimus skaičiuojamas
trumpesniais laiko intervalais, matuojant elektrokardiograma (ECG).
Naujagimių QRS intervalas, kuris yra susijęs su skilvelinio raumens
depoliarizacija, trunka maždaug 0,06 s, o suaugusiųjų – apie 0,1 s.
Suaugusiųjų elektrokardiogramos amplitudės nuokrypiai didesni nei
naujagimių ar mažų vaikų. Kuo jaunesnis
dažnesnis
elektrokardiogramos dantelių ritmas ir trumpesni intervalai tarp jų. Su
amžiumi kinta atskirų elektrokardiogramos dantelių aukštis įvairiose
derivacijose. Paauglių kardiogramoje labai skiriasi T dantelio forma,
voltažas ir kryptis. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų širdies elektrinė
ašis pakrypusi labiau į dešinę., lytinio brendimo metu, kai greitai didėja
išilginiai kūno matmenys, širdies elektrinė ašis pasisuka dar labiau į
dešinę. Labai svarbus naujagimių elektrokardiogramos bruožas –
pasitaikantis širdies veiklos nepastovumas ir nereguliarumas. Būtent šiuo
gyvenimo periodu yra didžiausi nukrypimai nuo elektrokardiogramos normų.
Kūdikių anatominiai širdies raumens pasikeitimai, širdies padėties pokyčiai
širdiplėvės ertmėje, autonominės nervų sistemos ir širdies raumens
elektrolaidumo laipsniška stabilizacija ir hemodinaminių savybių augimas –
visi šie pokyčiai pasirodo tuo pat metu, todėl ir yra svarbiausia to
nereguliarumo ir nestabilumo priežastis.
Kai kurie elektrokardiografijos pokyčiai pasireiškia kaip širdies
ritmo sutrikimai ar aritmija. Dažniausiai pasitaikanti – sinus (fistulės)
aritmija, kai ritmas keičiasi cikliškai, sinchroniškai kvėpavimo ciklui.
Visa tai nulemia nervas klajoklis, todėl tai nėra jokia širdies anomalija.
Sistolinis tūris (ST) ir minutinis kraujo tūris (MKT)
Sistolinio ir minutinio kraujo tūrio rodikliai yra integraliniai ir
svarbiausi širdies bei kraujagyslių sistemos veiklos rodikliai. Jie rodo
šios sistemos funkcinį pajėgumą.
Sistolinis kraujo tūris priklauso nuo kraujo tūrio, išstumiamo iš
kairiojo skilvelio per vieną susitraukimą. Toks intensyvumas labai didėja
vaikystės ir paauglystės laikotarpyje. Kraujo tūris vos gimus yra maždaug 3
– 4ml, ir prieš paauglystę, ramybės būsenoje, pasiekia apie 40ml. Tuo
tarpu, kai paaugliai auga sparčiausiai, ST labai padidėja, ir pas jauną
vyrą kraujo išstumiama jau 60ml ramybės būsenoje. Sistolinis kraujo tūris
didėja greičiau už minutinį vaikui augant, kadangi tuo pačiu metu mažėja
širdies susitraukimų dažnis. Augant sistolinis tūris didėja labiau nei
retėja susitraukimai. Dėl to didėja per minutę perpumpuojamo kraujo kiekis
ir šitaip aprūpinama fizinio krūvio metu suaktyvėjusi medžiagų apykaita.
Širdies našumą rodo kairiojo skilvelio gamybos apimtis per 1 minutę. Tai
širdies dažnio ir sistolinio kraujo tūrio produktas per vieną minutę.
Įvertinus dūžių intensyvumą ir ST ramybės būsenoje, naujagimių širdies
pajėgumas yra maždaug 0,5 l kraujo per 1 minutę. Vidutinis besiilsinčio
jauno vyro yra apie 5 litrų per minutę ar apie 3 litrus vienam kūbiniui
kūno paviršiaus metrui. Dešiniosios širdies pusės dūžių intensyvumas ir
pajėgumas yra panašus į kairiojo, nors dešiniojo skilvelio spaudimas
mažesnis.
Arterinis kraujo spaudimas
Kraujospūdžio santykinis pastovumas arterijose, venose ir kapiliaruose
turi be galo didelę reikšmę organizmo normaliam augimui ir vystymuisi.
Kad suprastume širdies veiklą augimo metu, reikia aptarti arterinio
kraujo spaudimo kaitą. Naujagimiams plaučių arterijų ir dešiniojo skilvelio
spaudimas greitai mažėja, o tai yra susiję su kraujagyslių pasipriešinimo
mažėjimu dėl plaučių padidėjimo po gimimo. Tuo pačiu metu pasireiškia
didesnis pasipriešinimas kraujagyslių periferiniuose audiniuose, o tai iš
dalies susiję su didesniu kairiojo skilvelio ir aortos spaudimu. Bendrai,
vaikui augant,arterinis kraujo spaudimas didėja per širdies raumens
susitraukimo diastolinę(atpalaidavimo) ir sistolinę (susitraukimo) fazes,
ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Tuo pat metu yra nustatoma bradikardija
(širdies tempo lėtėjimas).
Sistolinis kraujo spaudimas yra pats aukščiausias sistemos arterijose
kairiojo skilvelio susitraukimo(sistolės) metu. Tai daugiausiai priklauso
nuo susitraukimo stiprumo (intensyvumo).
Diastolinis kraujo spaudimas yra žemiausias (minimaliausias) sistemos
arterijose kairiojo skilvelio atpalaidavimo metu. Tai daugiausiai priklauso
nuo arterijų pasipriešinimo kraujo tėkmei. vaikystėje ir paauglystėje
sistolinis kraujo spaudimas didėja labiau nei diastolinis.
Naujagimių sistolinis kraujo spaudimas kaitaliojasi tarp 40 – 75mmHg(
Hg –arba gyvsidabris, arba hektogramas) ir vėliau didėja. Kraujo spaudimo
kaita priklausomai nuo amžiaus pavaizduota 6 diagramoje, kuri sudaryta
pagal 1 –17metų berniukų ir mergaičių duomenis. Šie duomenys pagrįsti
tipiniu pavyzdžiu, pagal daugiau nei 56000 dalyvių apžiūrą, atliktą 8
tarptautiniuose Jungtinių valstijų tyrinėjimuose (Rosner 1993).
[pic]
Vienerių metų amžiuje vidutinis sistolinis kraujo spaudimas siekia
apie 85-90 mmHg, o diastolinis – apie 45-50 mmHg. Lyčių skirtumai
sistolinėje kraujo sistemoje pasirodo maždaug 10 metų amžiuje, mergaičių
arterinis spaudimas dėl ankstyvo brendimo būna didesnis nei bendraamžių
berniukų, tačiau antrame gyvenimo dešimtmetyje, berniukų kraujo spaudimas
didėja labiau nei mergaičių, ir iki 17
metų amžiaus, berniukų vidutinis
sistolinis spaudimas yra 5-10 mmHg aukštesnis nei mergaičių (žiūrėti į 6
diagramą). Tačiau diastolinis kraujo spaudimas nerodo jokių lyčių skirtumų.Kraujo spaudimas taip pat susijęs su ūgiu, taigi aukštaūgių spaudimas
aukštesnis. Pavyzdžiui, 90% septynmečio, kurio ūgis 5 %, sistolinis kraujo
spaudimas yra 106 mmHg. O to paties amžiaus berniuko, kurio ūgis yra 50%,
sistolinis kraujo spaudimas yra 111mmHg. Septynmečio, kurio ūgis yra 95%,
sistolinis spaudimas atitinkamai lygus 115mmHg. Panašiai ir keturiolikmetei
mergaitei: 90% sistolinis spaudimas yra 119, 122 ir 126 mmHg , atitinkamai
esant 5%, 50% ir 95% ūgio(Nacionalinė aukšto kraujo spaudimo mokslo
programos darbo grupė 1996).
Kraujo savybių pokyčiai augimo metu
Kraujo tūris
Kraujo tūris yra labai susijęs su kūno mase ir širdies dydžiu, o jų
tarpusavio ryšys pas vaikus dažniausiai didesnis nei 90%. Kraujo tūris taip
pat labai susijęs su maksimaliu deguonies panaudojimu vaikystėje ir
paauglystėje. Jaunas suaugęs vyras vidutiniškai turi 5 litrus kraujo, kurį
sudaro maždaug 3 l plazmos, o likusį tūrį – kitos ląstelės, pagrinde