Vaikų paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai fizinio aktyvumo poveikis
5 (100%) 1 vote

Vaikų paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai fizinio aktyvumo poveikis

Turinys

Įvadas

Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai

• Širdies dydžio pasikeitimai

• Širdies veiklos pokyčiai:

• Širdies susitraukimų dažnis

• Elektrokardiografiniai požymiai

• Sistolis ir minutinis kraujos tūris

• Arterinis kraujo spaudimas

• Kraujo savybių pokyčiai

• Kraujo tūris

• Eritrocitai, hemoglobinas

• Leukocitai

Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujo sistemai

• Morfologiniai pakitimai:

• Širdies tūris, masė• Funkciniai pakitimai:

• Širdies susitraukimų dažnis

• Sistolinis tūris

• Minutinis kraujo tūris

• Arterinis kraujo spaudimas

• Kraujo pokyčiai dėka FA

Išvados

ĮvadasVaikui augant ir bręstant vyksta įvairūs organizmo pokyčiai

(kokybiniai, kiekybiniai ir diferenciniai). Tobulėja centrinė nervų

sistema, kinta endokrininių liaukų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo

sistemos ir taip toliau…Šie visi pokyčiai padeda „mažam žmogučiui“

išsirutulioti į žmogų , turintį sudėtingą, preciziškai tobulą subrendusį

organizmą. Iki 20 metų vyrauja progresyvūs asimiliacijos reiškiniai, po to

kuriam laikui nusistovi pusiausvyra, ogyvenimo antroje pusėje žmogaus

organizme įsivyrauja regresyvūs disimiliacijos reiškiniai.Žmogaus organizmas ontogenezėje formuojasi veikiant dviem faktorių

grupėm:1. Veikiant įgimtiems, vidiniams, endogeniniams faktoriams. (jie gana

mažai keičiasi, perduodami iš kartos į kartą);

2. Veikiant egzogeniniams faktoriams, išorės aplinkos faktoriams (pvz.

Fiziniam aktyvumui).Savo referate ir bandysiu atskleisti vaikų, paauglių ir jaunuolių

širdies ir kraujo pokyčius jiems augant ir bręstant. Antroje referato

potemėje aptarsiu fizinio aktyvumo įtaką širdies ir kraujo sistemai, juk

reguliarūs fiziniai pratimai stiprina sveikatą, visapusiai fiziškai lavina

organizmą, o kartu ir daro labai didžiulę įtaką mano aptariamai sistemai.

Širdies dydžio pasikeitimai

Embriono stadijoje, dešinė širdies pusė yra beveik to paties tūrio

kaip ir kairioji. Situacija žymiai keičiasi po gimimo – kairioji širdies

pusė, o ypač kairysis skilvelis, auga daug greičiau, nei dešinioji širdies

pusė. Progresuojanti kairiojo skilvelio hipertrofija yra susijusi su tuo,

kad kairysis skilvelis pumpuoja kraują didesniu spaudimu ar pasipriešinimu

nei dešinysis skilvelis.

Širdies dydis didėja nuo gimimo iki pačios pilnametystės. Augimo

kreivė panaši į kūno svorio, o dar labiau į liesos kūno masės kreivę. Vos

gimus širdies tūris yra maždaug 40 cm3. Tūris padvigubėja iki 6mėnesio,

padidėja keturis kartus iki maždaug 2 metų amžiaus, ir iki pilnametystės

pasiekia maždaug 600-800 cm3. Nuo 7 iki 14 metų širdies tūris padidėja 30-

35 %, o lytinio brendimo metu (nuo 14- 18 metų) širdies tūris padidėja 60-

70%. Paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos ypatingas bruožas tas, kad

širdies ertmių tūris padidėja daugiau negu kraujagyslių spindis. Ši

disproporcija gali būti viena iš juvenilinės hipertrofijos atsiradimo

priežasčių. Be to, reikia pažymėti, kad pubertaliniu periodu širdies tūris

didėja ne tokias sparčiais tempais, kaip pagrindinai antropometriniai

rodikliai, todėl širdies tūrio santykis su kūno mase ir ūgiu mažesnis, nei

kitose amžiaus grupėse. Dėk akseleracijos šiuolaikinių paauglių širdies

matmenys yra didesni nei jų bendraamžių prieš 15-20 metų. Skaičiuojant

pagal kūno svorį, vaikystėje ir paauglystėje širdies tūris atitinka maždaug

santykiu 10 cm3/kg. Širdies matmenys greičiausiai didėja iki vienerių metų

amžiaus ir vėliau, lytinio brendimo metu, kai labai suaktyvėja vidaus

sekrecijos liaukų funkcija. Apibendrinant, širdies masė didėja augant

organizmui, tačiau lėčiau nei viso kūno masė. Šie duomenys, parodyti 1

lentelėje, yra pagrįsti 237 berniukų širdžių skersmens dydžiais.

Kai chronologinio amžiaus poveikis yra statistiškai kontroliuojamas

su daline koreliacija (sąsaja), ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio (r

=0,74) yra didesnis nei širdies tūrio ir ūgio (r =0,48). Kai amžius nėra

statistiškai kontroliuojamas, ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio yra

dar didesnis (r =0,90) (Bouchard et al. 1977). Nuosekliai stebint 40

Čekoslovakijos berniukų ( nuo 11 iki 18 metų amžiaus) , pastebėtas dar

didesnis ryšys tarp širdies tūrio ir liesos kūno masės (Cermak ir Parizkova

1975).

Širdies masė,pagal skrodimo duomenis, didėja nuo gimimo iki 30-40

gyvenimo metų (Seo et atl. 2000). Tačiau santykis tarp širdies masės ir

kūno svorio proporcingai mažėja vaikystėje ir paauglystėje
(žiūrėti

brėžinį apačioje). Derinant 1 lentelės ir šio brėžinio duomenis aiškiai

matome, kad augant širdies tūris didėja labiau nei kūno svoris.Iš širdies funkcinės perspektyvos, kairiojo skilvelio dydis yra svarbi

morfologinė širdies charakteristika. Kairiojo skilvelio dydį įtakoja

miokardo – viduriniojo širdies raumens – darbas. Šis veiksnys labai

akivaizdus paauglystėje ir pilnametystės pradžioje (De Simone et al. 1998).

Kairiojo skilvelio dydis, kaip buvo apskaičiuota echografiškai, yra

tiesiogiai susijęs su kūno svoriu ir proporcingai susijęs su ūgiu (žiūrėti

į brėžinį apačioje).

[pic]

Berniukų ir mergaičių kairiojo širdies skilvelio dydis panašus iki 9-

12 metų amžiaus, bet vėliau berniukams auga daug greičiau, netgi

išreiškiant pagal kūno svorį (De Simone et al. 1995). Paauglių atletų,

kurie užsiima ištvermės reikalaujančiu sportu (pvz. plaukikai arba ilgųjų

distancijų bėgikai), širdies tūris ir kairysis skilvelis didesnis, nei ne

atletų. Šis skirtumas atspindi reguliarių treniruočių įtaką.

Širdies struktūrinė diferencijacija pasibaigia 16-17 metų amžiuje, ir

jos rodikliai, išskyrus tūrio matmenis, panašūs į suaugusio žmogaus širdies

rodiklius. Širdies matmenys mažiau pasiduoda akseleracijai ir todėl jos

vystymosi tempai dažnai mažesni nei išilginių kūno matmenų ir kūno masės

rodiklių didėjimo tempai. Tada širdies funkcija būna nepakankamai

ekonomiška, turi ne pakankamą funkcinį rezervuarą, pasižymi prastu

prisitaikymu prie fizinio krūvio bei pasikeitusios aplinkos (arba H2O

temperatūros, barometrinio slėgio ir kt.)

Širdies veiklos pokyčiai

Širdies susitraukimų dažnisVaikų širdies susitraukimų dažnis yra labai labilus rodiklis. Širdies

susitraukimų dažnis keičiasi ne tik augant, bet ir dėl vidinių ar išorinių

dirgiklių poveikio. Temperatūros pokyčiai, emocijos, raumenų darbas dažnina

širdies susitraukimus. Augančio ir bręstančio vaiko širdies susitraukimų

dažnis gerokai sulėtėja ir pubertaliniame periode jau atitinka suaugusio

žmogaus širdies susitraukimų dažnį. Širdies susitraukimų dažnio retėjimas

augant susijęs su:

1. morfolginiu ir funkciniu širdies vystymusi;

2. sistolinio kraujo tūrio didėjimu;

3. nervo klajoklio centrų poveikio didėjimu.

Pubertaliniame periode padažnėja akselerantų santykinis pulsas, tai

susiję su staigiu neuroendokrininių funkcijų persitvarkymu, kurio metu

sutrinka ryšys tarp viso organizmo vystymosi dinamikos ir širdies

tobulėjimo tempų.

Vidutinis naujagimio širdies dažnis yra apie 140 susitraukimų per

minutę, tačiau kiekvienam kūdikiui gali būti labai skirtingai, norminis

nukrypimas – apie 20 dūžių per minutę. Širdies dažnio pokyčiai augant yra

pavaizduoti šiame brėžinyje, kuris sudarytas remiantis įvairaus amžiaus

vaikų duomenimis, Denverio vaikų mokslinio tyrinėjimo konsiliume.Vidutinis

širdies tempas parodytas kaip pagrindinė būsena, vaikams sėdint nejudant.

Bet kokiame amžiuje pagrindinis širdies tempas( dažniausiai matuojamas

vaikui miegant) yra mažesnis nei tempas, pamatuotas vaikui sėdint.Pagrindinis (bazinis) širdies tempas lėtėja nuo gimimo , kai širdis

susitraukia 140 k./min, iki 1 metų amžiaus – širdis susitraukia 100 k./min,

trejų- suretėja iki 105 kartų per minutę. Pagrindinis širdies tempas

nuolat mažėja vaikystėje, taigi maždaug 6 metų amžiuje širdis vidutiniškai

susitraukia 80 k./min, o 10 metų amžiuje apie 70 k./min. Kūdikystėje ir

vaikystėje nepastebėta jokių vidutinio širdies tempo skirtumų tarp lyčių.

Tačiau vis dėlto nuo10 metų amžiaus yra pastebėti nedideli lyčių skirtumai.

3 – 5 dūžiais/ min mergaičių širdies tempas didesnis nei berniukų. Iki

vėlyvosios paauglystės ar pilnametystės pradžios berniukų vidutinis širdies

tempas yra maždaug 57 – 60 dūžių/ min, kai tuo tarpu merginų 62 – 63

dūžiai/ min. Ta pati tendencija ir sėdint nejudant. Pvz.: Atitinkamai

berniukų ir mergaičių, imant sėdimą padėtį, vidutinis širdies tempas

vėlyvoj paauglystėj yra 72 – 76 dūžiai/ min. Nors vaikų širdis ramybėje

susitraukia dažniau nei suaugusiųjų (7 m. vaiko 90-95 tv/min), tačiau

kiekvienos sistolės metu į arteriją išstumiamo kraujo kiekis yra kur kas

mažesnis negu suaugusiųjų. Nuo gimimo iki pilnametystės širdies dažnis

sumažėja 50%, o širdies pajėgumas padidėja dešimteriopai.

Elektrokardiograminiai požymiai

Naujagimių ir suaugusiųjų elektrokardiografiniai duomenys labai

skiriasi. Tachikardija (staigus širdies dūžis)vos gimus skaičiuojamas

trumpesniais laiko intervalais, matuojant elektrokardiograma (ECG).

Naujagimių QRS intervalas, kuris yra susijęs su skilvelinio raumens

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1403 žodžiai iš 4645 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.