VAIKŲ SEKSUALINĖ PRIEVARTA LIETUVOJE,
GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO KELIAI
KURSINIS DARBAS
Vilnius
2001
TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………3
I. BENDRA CHARAKTERISTIKA……………………………………….5
1.1. Seksualinę prievartą apibrėžiančios sąvokos…………………………..5
1.2. Vaikų seksualinės prievartos priežastys………………………………..5
1.3. Seksualinės prievartos simptomai……………………………………..6
1.4. Vaikų seksualinės prievartos pasekmės………………………………..8
II. PASAULIO VALSTYBIŲ PATIRTIES, TARPTAUTINIŲ
DOKUMENTŲ REKOMENDACIJŲ ĮVERTINIMAS……………………10
III. SITUACIJOS LIETUVOJE ANALIZĖ…………………………………13
IV. IšVADOS, GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO
KELIAI……………………………………………………………………..19
V. LITERATŪROS SĄRAšAS…………………………………………….23
ĮVADAS
Prievarta kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo
įvairūs autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių- Biblijos,
Egipto ar Babilono raštijos paminklų, Homero poemų ligi šių dienų.
Prievarta vaizduojama labai įvairiais pavidalais- nuo didvyriškumo iki
nusikaltimo. šį požiūrių nenuoseklumą atspindi posakis:”Kai žūsta vienas
žmogus- tai tragedija, kai žūva tūkstančiai- tai politika”. Tačiau toks
universalus visai žmogaus būčiai fenomenas paradoksaliai praslydo pro
filosofų akis, ir tik XIX- XX amžiais atsirado dvi filosofijos sistemos,
aprašančios ir įprasminančios jį- tai marksizmas ir egzistencializmas.
Marksizmui prievarta yra engiamųjų visuomenės klasių įrankis nuversti
jas eksploatuojančius išnaudotojus, todėl ji pateisinama kaip ir bet kuris
įrankis, galintis duoti pageidaujamą (be abejo, filosofijos autorių
požiūriu) rezultatą. Tačiau tokio požiūrio moralinis poveikis visuomenei ir
individui yra neabejotinai destruktyvus ir tos filosofijos diegimas
Lietuvos kasdienybėn, trukęs penkiasdešimt metų, negalėjo nepalikti
pėdsakų. šį poveikį rodo žmogaus kaip individo nuvertėjimas, kasdieninės
moralės normų devalvavimas, trumpalaiko efekto pervertinimas- iš esmės
krizinės situacijos ženklai. Tokiame kontekste fizinė, moralinė ar
seksualinė prievarta prieš vaikus- tik vienas laiko dvasios požymis, ir
vargu ar pavyks atskirai jį paveikti, tačiau šios pastangos yra vienas iš
kelių pakeisti pragaištingos sistemos suformuotą homo sovieticus . Viena iš
neabejotinų homo sovieticus savybių buvo izoliavimasis savo artimiausioje
socialinėje aplinkoje, baimė kištis į svetimus reikalus ir dviguba moralė,
kuomet svarbus tik išoriškai demonstruojamas veidas, bet ne kasdienis
žmogaus elgesys, jei jis nepavojingas sistemai. Tarybinių laikų šventinės
vaikų dainelės “Mes sotūs laimingi, gražiai aprengti” motyvas ironiškai
dengė uždraustą temą.Tokioje aplinkoje, kur agresijai dar padėdavo reikštis
ir alkoholizmas, prievarta namuose, ypač prieš vaikus,tai tebuvo menka
buities problema, tad jai skirti dėmesį “į komunizmą žengiančiai
visuomenei” atrodė per menka.
Atsisakyti šio požiūrio nelengva, nes per kelias kartas išugdytos
vertybės labai sunkiai užleidžia vietą naujoms, reikalaujančioms
pilietiškumo, asmeninės atsakomybės už savo sprendimus bei įgūdžius gyventi
visuomenėje. Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje, vis dažniau pradėjo
iškilti viešumon vaikų prievartos atvejų. Deja, bandymai išjudinti šios
problemos sprendimą ilgą laiką buvo be atsako- valdžia ir visuomenė tarsi
netikėjo, kad Lietuvos vaikai patiria prievartą ( ypač seksualinę ). Ir tik
visai neseniai Lietuva pasekė kitų valstybių ir tautų pavyzdžiu, ir su
liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą, jog vaikų prievarta yra paplitęs
reiškinys. Pripažino, kad :
I. Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos.
II. Save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo ne tik įsipareigoti, bet
ir vykdyti konkrečias prevencines smurto programas.
III. Programų tikslas- kiek įmanoma apsaugoti vaikus nuo smurto ir
prievartos.
IV. Nepavykus apsaugoti- mažinti skaudžias prievartos pasekmes.
Kalbėdami apie šios opios problemos sprendimo strategiją ir
taktiką Lietuvoje, turime:
1. Suprasti, kas yra prievarta.
Išanalizuoti prievartos:
2. Atsiradimo priežastis.
3. Požymius.
4. Pasekmes
5. Įvertinti pasaulio valstybių patirtį kovoje prieš smurtą.
6. Įvertinti tarptautinių dokumentų rekomendacijas.
7. Apibrėžti situaciją Lietuvoje.
8. Pateikti galimą problemos sprendimo strateginį planą.
I. BENDRA CHARAKTERISTIKA.
1.1. Seksualinę prievartą (SP) apibrėžiančios sąvokos.
Lytinis (seksualinis) smurtas suprantamas keliomis prasmėmis. Tai
seksualinis priekabiavimas. Tai aukos
privertimas stebėti lytinį aktą;
prievarta liesti kito lytinius organus; pasinaudojant aukos baime, fiziniu
bejėgiškumu, psichikos sutrikimais, liesti aukos lytinius organus, auką
glamonėti. Tai prievartinis oralinis, analinis, genitalinis kontaktas.
Finkelhor ir Korbin [2] apibrėžimas:”Vaikų seksualinė prievarta
(VSP) – tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai
(seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusio
vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks
seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog
vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis
kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl
amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio”. Pagal šį
apibrėžimą, VSP- tai ne tik tokie seksualiniai veiksmai (liečiant vaiką ar
ne), kuriais patenkinamas suaugusiojo lytinis potraukis, bet ir tie, iš
kurių suaugusysis gauna materialinę naudą (vaikų pornografija ir
prostitucija).
Kraujomaišos (incesto) smurtas – tai tėvo, brolio, giminaičio
lytinis smurtas dukters, sūnaus, sesers, brolio atžvilgiu.1.2. Vaikų seksualinės prievartos priežastys.
Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus ekonominio
pagrindo ir neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybių
krizę, palūžę praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ir motinos pareigas.
Neretai tai pasireiškia nepakankama vaiko priežiūra, emocinės šilumos
stoka, ir ne taip retai – tėvų elgesiu, sukeliančiu tiesioginį pavojų vaiko
fizinei ir dvasinei sveikatai. Kokios priežastys?
Suaugusysis imasi prievartos prieš vaikus dėl įvairių
priežasčių:
visų pirma, tai- skurdas. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį, skurde
gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o
tai- geriausia terpė prievartai ir smurtui,
norėdamas išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur;
siekdamas pakeisti vaiko elgesį;
nemokėdamas kitaip komunikuoti savo jausmais, pvz., agresija;
paradoksaliai reikšdamas vaikui savo meilę ar globą;
apskritai nerasdamas kitų priemonių artumui pasiekti.
Akivaizdu, kad toli gražu ne visus tokio elgesio motyvus galime
vertinti neigiamai, tačiau taip elgdamasis suaugusysis realizuoja tik savo
egoistinius poreikius, nekreipdamas dėmesio į jų poveikį antrąjai pusei.
Antra vertus, suaugusiojo asmenybė jau susiformavusi, ir destruktyvus tokio
elgesio poveikis jai dažniausiai pasireiškia kaltės jausmu, kuris
kaupdamasis gali dar labiau didinti įtampą ir skatinti naujus prievartos
protrūkius.1.3.Vaikų seksualinės prievartos simptomai.
.Dažnai vaikas nepasisako, kas su juo įvyko, tačiau jo elgesys
pasikeičia. Toliau išvardyti požymiai gali padėti nustatyti patirtą
seksualinę prievartą:
A. Somatiniai simptomai:
vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai;
genitaliniai ar analiniai sužeidimai (patinimai, kraujavimai);
šlapinimasis ar tuštinimasis į drabužius (nevalingas);
venerinės ligos;
genitaliniai skausmai ar niežulys;
svorio didėjimas (dėvi laisvus, neišryškinančius kūno drabužius);
kompulsyvi msturbacija, masturbuojasi kitiems matant;
apetito sumažėjimas ar staigus padidėjimas (ir kiti rimtesni valgymo
sutrikimai, pvz., anoreksija);
pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegoti
vienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje);
naseniai atsiradę somatiniai negalavimai, ypač pilvo skausmai;
nemalonus kvapas (nesirūpina asmens higiena).
B. Elgesio ir nuotaikų pokyčiai:
emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo;
konkretaus asmens, vietos baimė arba fobija;
staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz., prieš vieną iš tėvų;
nenustygimas vietoje;
elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo);
vaikiškas elgesys (kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį);
dažnas bėgimas iš pamokų;
užsisvajojimas, problemos mokykloje (pvz., pablogėję pažymiai);
greitas susierzinimas, kantrybės stoka;
netinkamais būdais rodomas prieraišumas suaugusiems (genitalijų
glamonėjimas, erotiški bučiniai);
nenoras persirenginėti fizinio lavinimo pamokoms mokykloje (savo kūno
gėdinimasis);
priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems arba nuolatiniai bandymai
suaugusius pamaloninti;
nepsitikėjimas: jis atsiranda dėl to, kad vaikas jaučiasi išduotas ne tik
vieno iš tėvų, tapusio prievartautoju, bet ir kito, nesugebėjusio vaiko
apginti. šis išdavystės jausmas lengvai generalizuojasi, ir vaikas gali
nepasitikėti kitais suaugusiaisiais, ypač – autoritetingais asmenimis
(mokytoju, gydytoju);
atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių (vengimas tiesioginio kontakto,
šalinimasis);
mažai draugų;
tėvai neleidžia vaikui nakvoti draugų namuose;
drovisi paliestas;
nepakankama savigarba ir savimonė;
perdėtas domėjimasis žmonių ir gyvūnų seksualiniu gyvenimu;
ankstyvi pagal amžių seksualiniai žaidimai;
bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti. Depresija gali
kilti
pačios seksualinės prievartos ar dėl kaltės jausmo, nepakankamo
savęs vertinimo, krizės šeimoje ir tėvų skyrybų išaiškinus prievartą;
Sunkesnio seksualinės prievartos tipo atvejais gali būti stebimas
potrauminis streso sutrikimas (PTSS). Ttipiški PTSS požymiai –
besikartojantys, įkyrūs prisiminimai apie įvykį (mažiems vaaikams –
besikartojantys žaidimai, paremti traumuojančiais įvykiais),
besikartojantys jaudinantys sapnai apie įvykį, staigus įvykio kartojimosi
pojūtis, padidėjęs dirglumas, fiziologinės reakcijos įvykių, kurie
simbolizuoja ar primena buvusios traumos detales, metu;
Isterijos ir disociacijos simptomai: yra aprašytos seksualinę prievartą
patyrusių vaikų konversinės reakcijos. Konversiniai simptomai reiškia vaiko
bandymą “pašalinti” traumuojančius prisiminimus naudojant išstūmimo,
neigimo, afekto izoliacijos ir skilimo psichologinės gynybos mechanizmus.
Vaikų ankstyvosios disociacijos požymiai yra įsivaizduojamas draugas,
užmaršumas su amnezijos periodais, perdėtas fantazavimas ir svajojimas,
vaikščiojimas miegant;
Daugybinis asmenybės sutrikimas (DAS): gali kilti kaip kraštutinių
disociacinių reakcijų pasekmė, kai dėl kraštutinio skilimo susikuria grupė
atskirų asmenybių. DAS pagrindinis etiologinis faktorius yra sunki
seksualinė prievarta, dažnai naudojant fizinę prievartą. DAS gali kilti ir
vaikams, ir vaikystėje seksualinę prievartą patyrusiems suaugusiems.1.4.Vaikų seksualinės prievartos pasekmės.
Lėtinis arba uždelstas PTSS: ši PTSS forma gali atsirasti vaikystėje
seksualinę prievartą patyrusiems suaugusiems, kurių prisiminimai apie
patirtą traumą dažniausiai būna nuslopinti.
Tokiems žmonėms susidūrus su pirminį traumuojantį įvykį primenančia
situacija, prisiminimai sugrįžta kartu su skausmingomis afektinėmis
būsenomis ir pojūčiais, kad vėl išgyvenama patirta situacija;
Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis: piktnaudžiauti alkoholiu ir
narkotikais vaikystėje seksualinę prievartą patyrę žmonės dažniausiai
pradeda paauglystėje ar jaunystėje. Klinikinių stebėjimų duomenys leidžia
tvirtinti, kad narkotikai ar alkoholis padeda atsikratyti skausmingų
prisiminimų ir jausmų, susijusių su vaikystėje patirta trauma;
Valgymo sutrikimai: yra pastebėtas ryšys tarp seksualinės prievartos ir
valgymo sutrikimų. Valgymo sutrikimai, anoreksija ar bulimija, dažnai
prasideda paauglystės metu ir paprastai atspindi gilesnes savęs pažinimo ir
kūno įvaizdžio bei lytinio identiškumo problemas;
Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS): gana dažnai pasitaiko tarp vaikystėje
patyrusių incestą suaugusių žmonių, ypač moterų, tačiau gali prasidėti
vaikystėje ar paauglystėje. Didesnis RAS paplitimas tarp moterų aiškinamas
tuo, kad mergaitės dažniau patiria seksualinę prievartą nei berniukai;
Somatoforminis sutrikimas: pagrindiniai somatizacijos sutrikimo simptomai
yra galūnių skausmai, kvėpavimo ar rijimo sutrikimai, vėmimas, deginantys
analiniai ar genitaliniai, menstruaciniai skausmai;
Seksualinio elgesio ir lytinio identiškumo sutrikimai. Literatūroje
aprašomi du adaptacinių reakcijų į patirtą SP tipai: pirmasis- kontrolės
siekimas aktyviai kartojant traumą, antrasis- bandymas susidoroti su
problema vengiant seksualinių dirgiklių ;
a) Hiperseksualumas: literatūroje aprašoma ikimokyklinio amžiaus vaikų
seksualizacija po patirto incesto; jos laipsnis tiesiogiai proporcingas
seksualinio ryšio intensyvumui ir trukmei.
b) Vyresni vaikai ir paaugliai, patyrę seksualinę prievartą, gali pradėti
kompulsyviai masturbuotis, gundančiai elgtis ir gyventi palaidą lytinį
gyvenimą. Tokie vaikai nemoka atskirti prieraišumo nuo seksualinio ryšio.
Kai kuriems vaikystėje patyrusiems incestą suaugusiems gali rastis
kompulsyvus seksualumas;
c) Seksualinis slopinimas: daugumas tyrimų aprašo SP patyrusių vaikų
fobines reakcijas į seksualinius stimulus, seksualumo slopinimą ir
vėlesnes seksualines disfunkcijas, jiems suaugus;
d) Pažeistas lytinis identiškumas: tiek patyrusiems SP berniukams, tiek
mergaitėms gali pasitaikyti lytinio vaidmens raidos patologija. Tyrimų
metu SP patyrusios mergaitės labiau pasižymėjo priešingai lyčiai būdingu
elgesiu ir nepasitenkinimu savąja lytimi nei kontrolinės grupės
mergaitės. Klinikiniai SP patyrusių berniukų stebėjimai rodo lytinio
identiškumo sutrikimą ir moterišką elgesį, o panašiuose suaugusių
tyrimuose aprašomas vyriškosios lyties identiškumo nepatvarumas,
seksualinė disfunkcija ir homofobija;
II. PASAULIO VALSTYBIŲ PATIRTIES, TARPTAUTINIŲ DOKUMENTŲ
REKOMENDACIJŲ ĮVERTINIMAS.Visose tarptautinėse Jungtinių Tautų konferencijose – Nairobio
(1985), Rio (1992), Vienos (1993), Kairo (1994), Kopenhagos (1995), Pekino
(1995), Stambulo (1996)- buvo aptariama vaiko teisės kaip žmogaus teisių
dalis. Tarptautinis moterų judėjimas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienos
valstybės politika turi apsaugoti vaiką, šeimą nuo prievartos ir smurto.
1959 m.
lapkričio 20 d. Generalinė Jungtinių Tautų Organizacijos
Asamblėja paskelbė Vaiko teisių deklaraciją siekdama, kad vaikai turėtų
laimingą vaikystę ir savo pačių ir visuomenės labui naudotųsi čia
numatytomis teisėmis ir laisvėmis, ir ragina tėvus, vyrus ir moteris, kaip
atskirus asmenis, taip pat savanoriškas organizacijas, vietos valdžios
organus ir nacionalines vyriausybes pripažinti šias teises ir jas ginti
teisinėmis ir kitomis priemonėmis, priimamomis vadovaujantis šiais
principais:
o ”vaikas turi būti apsaugotas nuo visų netinkamo elgesio su juo,
žiaurumo ir išnaudojimo formų. Jis neturi būti prekybos objektu,
nesvarbu, kokia forma”.
1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės
asamblėjos priimta Konvencija dėl vaiko teisių; kurioje raginamos visos
valstybės dalyvės apsvarstyti klausimą dėl Konvencijos pasirašymo ir
ratifikavimo ar prisijungimo prie jos ir išreiškia viltį, kad ji
artimiausiu metu įsigalios. Čia valstybės dalyvės (6 straipsnis) pripažįsta
kiekvieno vaiko neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis, (19
straipsnis) imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir
švietimo priemonių siekdamos apginti vaiką nuo visų formų fizinio ar
psichologinio smurto, įžeidimo ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar
nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį
piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų. Tokios
priemonės reikiamais atvejais apima veiksmingas procedūras rengiant
socialines programas, leidžiančias suteikti paramą vaikui ir jį
globojantiems asmenims ir išaiškinti, pranešti, perduoti nagrinėti, tirti,
gydyti ir imtis kitokių priemonių minėtais žiauraus elgesio su vaikais
atvejais, o prireikus iškelti ir baudžiamąją bylą.(34 straipsnis):
Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo
ir seksualinio suvedžiojimo formų. šiuo tikslu Valstybės Dalyvės imasi visų
reikiamų priemonių nacionaliniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekdamos
uždrausti:
a) lenkti ar prievartauti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje
seksualinėje veikloje,
b) išnaudojimo tikslu panaudoti vaikus prostitucijoje arba kitoje
neteisėtoje seksualinėje veikloje,
c) išnaudojimo tikslu panaudoti vaikus pornografijoje ir prnografiniuose
leidiniuose. (39 straipsnis): Valstybės Dalyvės imasi visų reikiamų
priemonių, kad padėtų fiziškai ir psichologiškai atsistatyti ir
sociališkai reintegruotis vaikui, tapusiam kokio nors ignoravimo,
išnaudojimo, piktnaudžiavimo, kankinimų ar kito žiauraus , nežmoniško
arba orumą žeminančio elgesio ar baudimo auka.
Vakarų Europoje ir JAV išsamūs smurto prieš vaikus tyrimai
atliekami nuo šeštojo dešimtmečio. Septintajame dešimtmetyje įkuriamos
prieglaudos, krizių centrai moterims- smurto aukoms. JAV sukurta
Nacionalinė koalicija prieš smurtą šeimoje, Nacionalinė koalicija prieš
seksualinį smurtą, Nacionalinis išžaginimų prevencijos ir kontrolės
centras. Vakarų šalių vyriausybės, siekdamos įveikti smurtą, rengia ir
finansuoja plačias lytinio švietimo, sveikatos apsaugos, psichologinių,
policijos, socialinės rūpybos tarnybų programas.
Remiantis JAV statistiniais duomenimis, 90 % mergaičių, patyrusių
lytinį smurtą iki dešimties metų amžiaus, patiria jį šeimoje. Nyderlandų
statistika rodo, jog 96,7 % kraujomaišos smurto atvejų policijai yra
nepranešami.1991 m. JAV buvo užfiksuota beveik 2,7 milijono faktų apie
emociškai, fiziškai ar seksualiai suaugusiųjų žalojamus vaikus, iš kurių