VAIKŲ SEKSUALINĖ PRIEVARTA LIETUVOJE,
GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO KELIAI
KURSINIS DARBAS
Vilnius
2001
TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………3
I. BENDRA CHARAKTERISTIKA……………………………………….5
1.1. Seksualinę prievartą apibrėžiančios sąvokos…………………………..5
1.2. Vaikų seksualinės prievartos priežastys………………………………..5
1.3. Seksualinės prievartos simptomai……………………………………..6
1.4. Vaikų seksualinės prievartos pasekmės………………………………..8
II. PASAULIO VALSTYBIŲ PATIRTIES, TARPTAUTINIŲ
DOKUMENTŲ REKOMENDACIJŲ ĮVERTINIMAS……………………10
III. SITUACIJOS LIETUVOJE ANALIZĖ…………………………………13
IV. IšVADOS, GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO
KELIAI……………………………………………………………………..19
V. LITERATŪROS SĄRAšAS…………………………………………….23
ĮVADAS
Prievarta kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo
įvairūs autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių- Biblijos,
Egipto ar Babilono raštijos paminklų, Homero poemų ligi šių dienų.
Prievarta vaizduojama labai įvairiais pavidalais- nuo didvyriškumo iki
nusikaltimo. šį požiūrių nenuoseklumą atspindi posakis:”Kai žūsta vienas
žmogus- tai tragedija, kai žūva tūkstančiai- tai politika”. Tačiau toks
universalus visai žmogaus būčiai fenomenas paradoksaliai praslydo pro
filosofų akis, ir tik XIX- XX amžiais atsirado dvi filosofijos sistemos,
aprašančios ir įprasminančios jį- tai marksizmas ir egzistencializmas.
Marksizmui prievarta yra engiamųjų visuomenės klasių įrankis nuversti
jas eksploatuojančius išnaudotojus, todėl ji pateisinama kaip ir bet kuris
įrankis, galintis duoti pageidaujamą (be abejo, filosofijos autorių
požiūriu) rezultatą. Tačiau tokio požiūrio moralinis poveikis visuomenei ir
individui yra neabejotinai destruktyvus ir tos filosofijos diegimas
Lietuvos kasdienybėn, trukęs penkiasdešimt metų, negalėjo nepalikti
pėdsakų. šį poveikį rodo žmogaus kaip individo nuvertėjimas, kasdieninės
moralės normų devalvavimas, trumpalaiko efekto pervertinimas- iš esmės
krizinės situacijos ženklai. Tokiame kontekste fizinė, moralinė ar
seksualinė prievarta prieš vaikus- tik vienas laiko dvasios požymis, ir
vargu ar pavyks atskirai jį paveikti, tačiau šios pastangos yra vienas iš
kelių pakeisti pragaištingos sistemos suformuotą homo sovieticus . Viena iš
neabejotinų homo sovieticus savybių buvo izoliavimasis savo artimiausioje
socialinėje aplinkoje, baimė kištis į svetimus reikalus ir dviguba moralė,
kuomet svarbus tik išoriškai demonstruojamas veidas, bet ne kasdienis
žmogaus elgesys, jei jis nepavojingas sistemai. Tarybinių laikų šventinės
vaikų dainelės “Mes sotūs laimingi, gražiai aprengti” motyvas ironiškai
dengė uždraustą temą.Tokioje aplinkoje, kur agresijai dar padėdavo reikštis
ir alkoholizmas, prievarta namuose, ypač prieš vaikus,tai tebuvo menka
buities problema, tad jai skirti dėmesį “į komunizmą žengiančiai
visuomenei” atrodė per menka.
Atsisakyti šio požiūrio nelengva, nes per kelias kartas išugdytos
vertybės labai sunkiai užleidžia vietą naujoms, reikalaujančioms
pilietiškumo, asmeninės atsakomybės už savo sprendimus bei įgūdžius gyventi
visuomenėje. Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje, vis dažniau pradėjo
iškilti viešumon vaikų prievartos atvejų. Deja, bandymai išjudinti šios
problemos sprendimą ilgą laiką buvo be atsako- valdžia ir visuomenė tarsi
netikėjo, kad Lietuvos vaikai patiria prievartą ( ypač seksualinę ). Ir tik
visai neseniai Lietuva pasekė kitų valstybių ir tautų pavyzdžiu, ir su
liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą, jog vaikų prievarta yra paplitęs
reiškinys. Pripažino, kad :
I. Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos.
II. Save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo ne tik įsipareigoti, bet
ir vykdyti konkrečias prevencines smurto programas.
III. Programų tikslas- kiek įmanoma apsaugoti vaikus nuo smurto ir
prievartos.
IV. Nepavykus apsaugoti- mažinti skaudžias prievartos pasekmes.
Kalbėdami apie šios opios problemos sprendimo strategiją ir
taktiką Lietuvoje, turime:
1. Suprasti, kas yra prievarta.
Išanalizuoti prievartos:
2. Atsiradimo priežastis.
3. Požymius.
4. Pasekmes
5. Įvertinti pasaulio valstybių patirtį kovoje prieš smurtą.
6. Įvertinti tarptautinių dokumentų rekomendacijas.
7. Apibrėžti situaciją Lietuvoje.
8. Pateikti galimą problemos sprendimo strateginį planą.
I. BENDRA CHARAKTERISTIKA.
1.1. Seksualinę prievartą (SP) apibrėžiančios sąvokos.
Lytinis (seksualinis) smurtas suprantamas keliomis prasmėmis. Tai
seksualinis priekabiavimas. Tai aukos
privertimas stebėti lytinį aktą;
prievarta liesti kito lytinius organus; pasinaudojant aukos baime, fiziniu
bejėgiškumu, psichikos sutrikimais, liesti aukos lytinius organus, auką
glamonėti. Tai prievartinis oralinis, analinis, genitalinis kontaktas.
Finkelhor ir Korbin [2] apibrėžimas:”Vaikų seksualinė prievarta
(VSP) – tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai
(seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusio
vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks
seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog
vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis
kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl
amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio”. Pagal šį
apibrėžimą, VSP- tai ne tik tokie seksualiniai veiksmai (liečiant vaiką ar
ne), kuriais patenkinamas suaugusiojo lytinis potraukis, bet ir tie, iš
kurių suaugusysis gauna materialinę naudą (vaikų pornografija ir
prostitucija).
Kraujomaišos (incesto) smurtas – tai tėvo, brolio, giminaičio
lytinis smurtas dukters, sūnaus, sesers, brolio atžvilgiu.1.2. Vaikų seksualinės prievartos priežastys.
Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus ekonominio
pagrindo ir neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybių
krizę, palūžę praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ir motinos pareigas.
Neretai tai pasireiškia nepakankama vaiko priežiūra, emocinės šilumos
stoka, ir ne taip retai – tėvų elgesiu, sukeliančiu tiesioginį pavojų vaiko
fizinei ir dvasinei sveikatai. Kokios priežastys?
Suaugusysis imasi prievartos prieš vaikus dėl įvairių
priežasčių:
visų pirma, tai- skurdas. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį, skurde
gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o
tai- geriausia terpė prievartai ir smurtui,
norėdamas išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur;
siekdamas pakeisti vaiko elgesį;
nemokėdamas kitaip komunikuoti savo jausmais, pvz., agresija;
paradoksaliai reikšdamas vaikui savo meilę ar globą;
apskritai nerasdamas kitų priemonių artumui pasiekti.
Akivaizdu, kad toli gražu ne visus tokio elgesio motyvus galime
vertinti neigiamai, tačiau taip elgdamasis suaugusysis realizuoja tik savo
egoistinius poreikius, nekreipdamas dėmesio į jų poveikį antrąjai pusei.
Antra vertus, suaugusiojo asmenybė jau susiformavusi, ir destruktyvus tokio
elgesio poveikis jai dažniausiai pasireiškia kaltės jausmu, kuris
kaupdamasis gali dar labiau didinti įtampą ir skatinti naujus prievartos
protrūkius.1.3.Vaikų seksualinės prievartos simptomai.
.Dažnai vaikas nepasisako, kas su juo įvyko, tačiau jo elgesys
pasikeičia. Toliau išvardyti požymiai gali padėti nustatyti patirtą
seksualinę prievartą:
A. Somatiniai simptomai:
vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai;
genitaliniai ar analiniai sužeidimai (patinimai, kraujavimai);
šlapinimasis ar tuštinimasis į drabužius (nevalingas);
venerinės ligos;
genitaliniai skausmai ar niežulys;
svorio didėjimas (dėvi laisvus, neišryškinančius kūno drabužius);
kompulsyvi msturbacija, masturbuojasi kitiems matant;
apetito sumažėjimas ar staigus padidėjimas (ir kiti rimtesni valgymo
sutrikimai, pvz., anoreksija);
pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegoti
vienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje);
naseniai atsiradę somatiniai negalavimai, ypač pilvo skausmai;
nemalonus kvapas (nesirūpina asmens higiena).
B. Elgesio ir nuotaikų pokyčiai:
emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo;
konkretaus asmens, vietos baimė arba fobija;
staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz., prieš vieną iš tėvų;
nenustygimas vietoje;
elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo);
vaikiškas elgesys (kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį);
dažnas bėgimas iš pamokų;
užsisvajojimas, problemos mokykloje (pvz., pablogėję pažymiai);
greitas susierzinimas, kantrybės stoka;
netinkamais būdais rodomas prieraišumas suaugusiems (genitalijų
glamonėjimas, erotiški bučiniai);
nenoras persirenginėti fizinio lavinimo pamokoms mokykloje (savo kūno
gėdinimasis);
priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems arba nuolatiniai bandymai
suaugusius pamaloninti;
nepsitikėjimas: jis atsiranda dėl to, kad vaikas jaučiasi išduotas ne tik
vieno iš tėvų, tapusio prievartautoju, bet ir kito, nesugebėjusio vaiko
apginti. šis išdavystės jausmas lengvai generalizuojasi, ir vaikas gali
nepasitikėti kitais suaugusiaisiais, ypač – autoritetingais asmenimis
(mokytoju, gydytoju);
atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių (vengimas tiesioginio kontakto,
šalinimasis);
mažai draugų;
tėvai neleidžia vaikui nakvoti draugų namuose;
drovisi paliestas;
nepakankama savigarba ir savimonė;
perdėtas domėjimasis žmonių ir gyvūnų seksualiniu gyvenimu;
ankstyvi pagal amžių seksualiniai žaidimai;
bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti. Depresija gali
kilti
pačios seksualinės prievartos ar dėl kaltės jausmo, nepakankamo
savęs vertinimo, krizės šeimoje ir tėvų skyrybų išaiškinus prievartą;
Sunkesnio seksualinės prievartos tipo atvejais gali būti stebimas
potrauminis streso sutrikimas (PTSS). Ttipiški PTSS požymiai –
besikartojantys, įkyrūs prisiminimai apie įvykį (mažiems vaaikams –
besikartojantys žaidimai, paremti traumuojančiais įvykiais),
besikartojantys jaudinantys sapnai apie įvykį, staigus įvykio kartojimosi
pojūtis, padidėjęs dirglumas, fiziologinės reakcijos įvykių, kurie
simbolizuoja ar primena buvusios traumos detales, metu;
Isterijos ir disociacijos simptomai: yra aprašytos seksualinę prievartą
patyrusių vaikų konversinės reakcijos. Konversiniai simptomai reiškia vaiko
bandymą “pašalinti” traumuojančius prisiminimus naudojant išstūmimo,
neigimo, afekto izoliacijos ir skilimo psichologinės gynybos mechanizmus.
Vaikų ankstyvosios disociacijos požymiai yra įsivaizduojamas draugas,
užmaršumas su amnezijos periodais, perdėtas fantazavimas ir svajojimas,
vaikščiojimas miegant;
Daugybinis asmenybės sutrikimas (DAS): gali kilti kaip kraštutinių
disociacinių reakcijų pasekmė, kai dėl kraštutinio skilimo susikuria grupė
atskirų asmenybių. DAS pagrindinis etiologinis faktorius yra sunki
seksualinė prievarta, dažnai naudojant fizinę prievartą. DAS gali kilti ir