Vaikų prievarta Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Vaikų prievarta Lietuvoje

1121314151

VAIKŲ SEKSUALINĖ PRIEVARTA LIETUVOJE,

GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO KELIAI

KURSINIS DARBAS

Vilnius

2001

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………3

I. BENDRA CHARAKTERISTIKA……………………………………….5

1.1. Seksualinę prievartą apibrėžiančios sąvokos…………………………..5

1.2. Vaikų seksualinės prievartos priežastys………………………………..5

1.3. Seksualinės prievartos simptomai……………………………………..6

1.4. Vaikų seksualinės prievartos pasekmės………………………………..8

II. PASAULIO VALSTYBIŲ PATIRTIES, TARPTAUTINIŲ

DOKUMENTŲ REKOMENDACIJŲ ĮVERTINIMAS……………………10

III. SITUACIJOS LIETUVOJE ANALIZĖ…………………………………13

IV. IšVADOS, GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO

KELIAI……………………………………………………………………..19

V. LITERATŪROS SĄRAšAS…………………………………………….23

ĮVADAS

Prievarta kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo

įvairūs autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių- Biblijos,

Egipto ar Babilono raštijos paminklų, Homero poemų ligi šių dienų.

Prievarta vaizduojama labai įvairiais pavidalais- nuo didvyriškumo iki

nusikaltimo. šį požiūrių nenuoseklumą atspindi posakis:”Kai žūsta vienas

žmogus- tai tragedija, kai žūva tūkstančiai- tai politika”. Tačiau toks

universalus visai žmogaus būčiai fenomenas paradoksaliai praslydo pro

filosofų akis, ir tik XIX- XX amžiais atsirado dvi filosofijos sistemos,

aprašančios ir įprasminančios jį- tai marksizmas ir egzistencializmas.

Marksizmui prievarta yra engiamųjų visuomenės klasių įrankis nuversti

jas eksploatuojančius išnaudotojus, todėl ji pateisinama kaip ir bet kuris

įrankis, galintis duoti pageidaujamą (be abejo, filosofijos autorių

požiūriu) rezultatą. Tačiau tokio požiūrio moralinis poveikis visuomenei ir

individui yra neabejotinai destruktyvus ir tos filosofijos diegimas

Lietuvos kasdienybėn, trukęs penkiasdešimt metų, negalėjo nepalikti

pėdsakų. šį poveikį rodo žmogaus kaip individo nuvertėjimas, kasdieninės

moralės normų devalvavimas, trumpalaiko efekto pervertinimas- iš esmės

krizinės situacijos ženklai. Tokiame kontekste fizinė, moralinė ar

seksualinė prievarta prieš vaikus- tik vienas laiko dvasios požymis, ir

vargu ar pavyks atskirai jį paveikti, tačiau šios pastangos yra vienas iš

kelių pakeisti pragaištingos sistemos suformuotą homo sovieticus . Viena iš

neabejotinų homo sovieticus savybių buvo izoliavimasis savo artimiausioje

socialinėje aplinkoje, baimė kištis į svetimus reikalus ir dviguba moralė,

kuomet svarbus tik išoriškai demonstruojamas veidas, bet ne kasdienis

žmogaus elgesys, jei jis nepavojingas sistemai. Tarybinių laikų šventinės

vaikų dainelės “Mes sotūs laimingi, gražiai aprengti” motyvas ironiškai

dengė uždraustą temą.Tokioje aplinkoje, kur agresijai dar padėdavo reikštis

ir alkoholizmas, prievarta namuose, ypač prieš vaikus,tai tebuvo menka

buities problema, tad jai skirti dėmesį “į komunizmą žengiančiai

visuomenei” atrodė per menka.

Atsisakyti šio požiūrio nelengva, nes per kelias kartas išugdytos

vertybės labai sunkiai užleidžia vietą naujoms, reikalaujančioms

pilietiškumo, asmeninės atsakomybės už savo sprendimus bei įgūdžius gyventi

visuomenėje. Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje, vis dažniau pradėjo

iškilti viešumon vaikų prievartos atvejų. Deja, bandymai išjudinti šios

problemos sprendimą ilgą laiką buvo be atsako- valdžia ir visuomenė tarsi

netikėjo, kad Lietuvos vaikai patiria prievartą ( ypač seksualinę ). Ir tik

visai neseniai Lietuva pasekė kitų valstybių ir tautų pavyzdžiu, ir su

liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą, jog vaikų prievarta yra paplitęs

reiškinys. Pripažino, kad :

I. Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos.

II. Save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo ne tik įsipareigoti, bet

ir vykdyti konkrečias prevencines smurto programas.

III. Programų tikslas- kiek įmanoma apsaugoti vaikus nuo smurto ir

prievartos.

IV. Nepavykus apsaugoti- mažinti skaudžias prievartos pasekmes.

Kalbėdami apie šios opios problemos sprendimo strategiją ir

taktiką Lietuvoje, turime:

1. Suprasti, kas yra prievarta.

Išanalizuoti prievartos:

2. Atsiradimo priežastis.

3. Požymius.

4. Pasekmes

5. Įvertinti pasaulio valstybių patirtį kovoje prieš smurtą.

6. Įvertinti tarptautinių dokumentų rekomendacijas.

7. Apibrėžti situaciją Lietuvoje.

8. Pateikti galimą problemos sprendimo strateginį planą.

I. BENDRA CHARAKTERISTIKA.

1.1. Seksualinę prievartą (SP) apibrėžiančios sąvokos.

Lytinis (seksualinis) smurtas suprantamas keliomis prasmėmis. Tai

seksualinis priekabiavimas. Tai aukos
privertimas stebėti lytinį aktą;

prievarta liesti kito lytinius organus; pasinaudojant aukos baime, fiziniu

bejėgiškumu, psichikos sutrikimais, liesti aukos lytinius organus, auką

glamonėti. Tai prievartinis oralinis, analinis, genitalinis kontaktas.

Finkelhor ir Korbin [2] apibrėžimas:”Vaikų seksualinė prievarta

(VSP) – tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai

(seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusio

vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks

seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog

vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis

kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl

amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio”. Pagal šį

apibrėžimą, VSP- tai ne tik tokie seksualiniai veiksmai (liečiant vaiką ar

ne), kuriais patenkinamas suaugusiojo lytinis potraukis, bet ir tie, iš

kurių suaugusysis gauna materialinę naudą (vaikų pornografija ir

prostitucija).

Kraujomaišos (incesto) smurtas – tai tėvo, brolio, giminaičio

lytinis smurtas dukters, sūnaus, sesers, brolio atžvilgiu.1.2. Vaikų seksualinės prievartos priežastys.

Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus ekonominio

pagrindo ir neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybių

krizę, palūžę praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ir motinos pareigas.

Neretai tai pasireiškia nepakankama vaiko priežiūra, emocinės šilumos

stoka, ir ne taip retai – tėvų elgesiu, sukeliančiu tiesioginį pavojų vaiko

fizinei ir dvasinei sveikatai. Kokios priežastys?

Suaugusysis imasi prievartos prieš vaikus dėl įvairių

priežasčių:

visų pirma, tai- skurdas. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį, skurde

gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o

tai- geriausia terpė prievartai ir smurtui,

norėdamas išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur;

siekdamas pakeisti vaiko elgesį;

nemokėdamas kitaip komunikuoti savo jausmais, pvz., agresija;

paradoksaliai reikšdamas vaikui savo meilę ar globą;

apskritai nerasdamas kitų priemonių artumui pasiekti.

Akivaizdu, kad toli gražu ne visus tokio elgesio motyvus galime

vertinti neigiamai, tačiau taip elgdamasis suaugusysis realizuoja tik savo

egoistinius poreikius, nekreipdamas dėmesio į jų poveikį antrąjai pusei.

Antra vertus, suaugusiojo asmenybė jau susiformavusi, ir destruktyvus tokio

elgesio poveikis jai dažniausiai pasireiškia kaltės jausmu, kuris

kaupdamasis gali dar labiau didinti įtampą ir skatinti naujus prievartos

protrūkius.1.3.Vaikų seksualinės prievartos simptomai.

.Dažnai vaikas nepasisako, kas su juo įvyko, tačiau jo elgesys

pasikeičia. Toliau išvardyti požymiai gali padėti nustatyti patirtą

seksualinę prievartą:

A. Somatiniai simptomai:

vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai;

genitaliniai ar analiniai sužeidimai (patinimai, kraujavimai);

šlapinimasis ar tuštinimasis į drabužius (nevalingas);

venerinės ligos;

genitaliniai skausmai ar niežulys;

svorio didėjimas (dėvi laisvus, neišryškinančius kūno drabužius);

kompulsyvi msturbacija, masturbuojasi kitiems matant;

apetito sumažėjimas ar staigus padidėjimas (ir kiti rimtesni valgymo

sutrikimai, pvz., anoreksija);

pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegoti

vienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje);

naseniai atsiradę somatiniai negalavimai, ypač pilvo skausmai;

nemalonus kvapas (nesirūpina asmens higiena).

B. Elgesio ir nuotaikų pokyčiai:

emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo;

konkretaus asmens, vietos baimė arba fobija;

staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz., prieš vieną iš tėvų;

nenustygimas vietoje;

elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo);

vaikiškas elgesys (kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį);

dažnas bėgimas iš pamokų;

užsisvajojimas, problemos mokykloje (pvz., pablogėję pažymiai);

greitas susierzinimas, kantrybės stoka;

netinkamais būdais rodomas prieraišumas suaugusiems (genitalijų

glamonėjimas, erotiški bučiniai);

nenoras persirenginėti fizinio lavinimo pamokoms mokykloje (savo kūno

gėdinimasis);

priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems arba nuolatiniai bandymai

suaugusius pamaloninti;

nepsitikėjimas: jis atsiranda dėl to, kad vaikas jaučiasi išduotas ne tik

vieno iš tėvų, tapusio prievartautoju, bet ir kito, nesugebėjusio vaiko

apginti. šis išdavystės jausmas lengvai generalizuojasi, ir vaikas gali

nepasitikėti kitais suaugusiaisiais, ypač – autoritetingais asmenimis

(mokytoju, gydytoju);

atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių (vengimas tiesioginio kontakto,

šalinimasis);

mažai draugų;

tėvai neleidžia vaikui nakvoti draugų namuose;

drovisi paliestas;

nepakankama savigarba ir savimonė;

perdėtas domėjimasis žmonių ir gyvūnų seksualiniu gyvenimu;

ankstyvi pagal amžių seksualiniai žaidimai;

bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti. Depresija gali

kilti
pačios seksualinės prievartos ar dėl kaltės jausmo, nepakankamo

savęs vertinimo, krizės šeimoje ir tėvų skyrybų išaiškinus prievartą;

Sunkesnio seksualinės prievartos tipo atvejais gali būti stebimas

potrauminis streso sutrikimas (PTSS). Ttipiški PTSS požymiai –

besikartojantys, įkyrūs prisiminimai apie įvykį (mažiems vaaikams –

besikartojantys žaidimai, paremti traumuojančiais įvykiais),

besikartojantys jaudinantys sapnai apie įvykį, staigus įvykio kartojimosi

pojūtis, padidėjęs dirglumas, fiziologinės reakcijos įvykių, kurie

simbolizuoja ar primena buvusios traumos detales, metu;

Isterijos ir disociacijos simptomai: yra aprašytos seksualinę prievartą

patyrusių vaikų konversinės reakcijos. Konversiniai simptomai reiškia vaiko

bandymą “pašalinti” traumuojančius prisiminimus naudojant išstūmimo,

neigimo, afekto izoliacijos ir skilimo psichologinės gynybos mechanizmus.

Vaikų ankstyvosios disociacijos požymiai yra įsivaizduojamas draugas,

užmaršumas su amnezijos periodais, perdėtas fantazavimas ir svajojimas,

vaikščiojimas miegant;

Daugybinis asmenybės sutrikimas (DAS): gali kilti kaip kraštutinių

disociacinių reakcijų pasekmė, kai dėl kraštutinio skilimo susikuria grupė

atskirų asmenybių. DAS pagrindinis etiologinis faktorius yra sunki

seksualinė prievarta, dažnai naudojant fizinę prievartą. DAS gali kilti ir

vaikams, ir vaikystėje seksualinę prievartą patyrusiems suaugusiems.1.4.Vaikų seksualinės prievartos pasekmės.

Lėtinis arba uždelstas PTSS: ši PTSS forma gali atsirasti vaikystėje

seksualinę prievartą patyrusiems suaugusiems, kurių prisiminimai apie

patirtą traumą dažniausiai būna nuslopinti.

Tokiems žmonėms susidūrus su pirminį traumuojantį įvykį primenančia

situacija, prisiminimai sugrįžta kartu su skausmingomis afektinėmis

būsenomis ir pojūčiais, kad vėl išgyvenama patirta situacija;

Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis: piktnaudžiauti alkoholiu ir

narkotikais vaikystėje seksualinę prievartą patyrę žmonės dažniausiai

pradeda paauglystėje ar jaunystėje. Klinikinių stebėjimų duomenys leidžia

tvirtinti, kad narkotikai ar alkoholis padeda atsikratyti skausmingų

prisiminimų ir jausmų, susijusių su vaikystėje patirta trauma;

Valgymo sutrikimai: yra pastebėtas ryšys tarp seksualinės prievartos ir

valgymo sutrikimų. Valgymo sutrikimai, anoreksija ar bulimija, dažnai

prasideda paauglystės metu ir paprastai atspindi gilesnes savęs pažinimo ir

kūno įvaizdžio bei lytinio identiškumo problemas;

Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS): gana dažnai pasitaiko tarp vaikystėje

patyrusių incestą suaugusių žmonių, ypač moterų, tačiau gali prasidėti

vaikystėje ar paauglystėje. Didesnis RAS paplitimas tarp moterų aiškinamas

tuo, kad mergaitės dažniau patiria seksualinę prievartą nei berniukai;

Somatoforminis sutrikimas: pagrindiniai somatizacijos sutrikimo simptomai

yra galūnių skausmai, kvėpavimo ar rijimo sutrikimai, vėmimas, deginantys

analiniai ar genitaliniai, menstruaciniai skausmai;

Seksualinio elgesio ir lytinio identiškumo sutrikimai. Literatūroje

aprašomi du adaptacinių reakcijų į patirtą SP tipai: pirmasis- kontrolės

siekimas aktyviai kartojant traumą, antrasis- bandymas susidoroti su

problema vengiant seksualinių dirgiklių ;

a) Hiperseksualumas: literatūroje aprašoma ikimokyklinio amžiaus vaikų

seksualizacija po patirto incesto; jos laipsnis tiesiogiai proporcingas

seksualinio ryšio intensyvumui ir trukmei.

b) Vyresni vaikai ir paaugliai, patyrę seksualinę prievartą, gali pradėti

kompulsyviai masturbuotis, gundančiai elgtis ir gyventi palaidą lytinį

gyvenimą. Tokie vaikai nemoka atskirti prieraišumo nuo seksualinio ryšio.

Kai kuriems vaikystėje patyrusiems incestą suaugusiems gali rastis

kompulsyvus seksualumas;

c) Seksualinis slopinimas: daugumas tyrimų aprašo SP patyrusių vaikų

fobines reakcijas į seksualinius stimulus, seksualumo slopinimą ir

vėlesnes seksualines disfunkcijas, jiems suaugus;

d) Pažeistas lytinis identiškumas: tiek patyrusiems SP berniukams, tiek

mergaitėms gali pasitaikyti lytinio vaidmens raidos patologija. Tyrimų

metu SP patyrusios mergaitės labiau pasižymėjo priešingai lyčiai būdingu

elgesiu ir nepasitenkinimu savąja lytimi nei kontrolinės grupės

mergaitės. Klinikiniai SP patyrusių berniukų stebėjimai rodo lytinio

identiškumo sutrikimą ir moterišką elgesį, o panašiuose suaugusių

tyrimuose aprašomas vyriškosios lyties identiškumo nepatvarumas,

seksualinė disfunkcija ir homofobija;

II. PASAULIO VALSTYBIŲ PATIRTIES, TARPTAUTINIŲ DOKUMENTŲ

REKOMENDACIJŲ ĮVERTINIMAS.Visose tarptautinėse Jungtinių Tautų konferencijose – Nairobio

(1985), Rio (1992), Vienos (1993), Kairo (1994), Kopenhagos (1995), Pekino

(1995), Stambulo (1996)- buvo aptariama vaiko teisės kaip žmogaus teisių

dalis. Tarptautinis moterų judėjimas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienos

valstybės politika turi apsaugoti vaiką, šeimą nuo prievartos ir smurto.

1959 m.
lapkričio 20 d. Generalinė Jungtinių Tautų Organizacijos

Asamblėja paskelbė Vaiko teisių deklaraciją siekdama, kad vaikai turėtų

laimingą vaikystę ir savo pačių ir visuomenės labui naudotųsi čia

numatytomis teisėmis ir laisvėmis, ir ragina tėvus, vyrus ir moteris, kaip

atskirus asmenis, taip pat savanoriškas organizacijas, vietos valdžios

organus ir nacionalines vyriausybes pripažinti šias teises ir jas ginti

teisinėmis ir kitomis priemonėmis, priimamomis vadovaujantis šiais

principais:

o ”vaikas turi būti apsaugotas nuo visų netinkamo elgesio su juo,

žiaurumo ir išnaudojimo formų. Jis neturi būti prekybos objektu,

nesvarbu, kokia forma”.

1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės

asamblėjos priimta Konvencija dėl vaiko teisių; kurioje raginamos visos

valstybės dalyvės apsvarstyti klausimą dėl Konvencijos pasirašymo ir

ratifikavimo ar prisijungimo prie jos ir išreiškia viltį, kad ji

artimiausiu metu įsigalios. Čia valstybės dalyvės (6 straipsnis) pripažįsta

kiekvieno vaiko neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis, (19

straipsnis) imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir

švietimo priemonių siekdamos apginti vaiką nuo visų formų fizinio ar

psichologinio smurto, įžeidimo ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar

nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį

piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų. Tokios

priemonės reikiamais atvejais apima veiksmingas procedūras rengiant

socialines programas, leidžiančias suteikti paramą vaikui ir jį

globojantiems asmenims ir išaiškinti, pranešti, perduoti nagrinėti, tirti,

gydyti ir imtis kitokių priemonių minėtais žiauraus elgesio su vaikais

atvejais, o prireikus iškelti ir baudžiamąją bylą.(34 straipsnis):

Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo

ir seksualinio suvedžiojimo formų. šiuo tikslu Valstybės Dalyvės imasi visų

reikiamų priemonių nacionaliniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekdamos

uždrausti:

a) lenkti ar prievartauti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje

seksualinėje veikloje,

b) išnaudojimo tikslu panaudoti vaikus prostitucijoje arba kitoje

neteisėtoje seksualinėje veikloje,

c) išnaudojimo tikslu panaudoti vaikus pornografijoje ir prnografiniuose

leidiniuose. (39 straipsnis): Valstybės Dalyvės imasi visų reikiamų

priemonių, kad padėtų fiziškai ir psichologiškai atsistatyti ir

sociališkai reintegruotis vaikui, tapusiam kokio nors ignoravimo,

išnaudojimo, piktnaudžiavimo, kankinimų ar kito žiauraus , nežmoniško

arba orumą žeminančio elgesio ar baudimo auka.

Vakarų Europoje ir JAV išsamūs smurto prieš vaikus tyrimai

atliekami nuo šeštojo dešimtmečio. Septintajame dešimtmetyje įkuriamos

prieglaudos, krizių centrai moterims- smurto aukoms. JAV sukurta

Nacionalinė koalicija prieš smurtą šeimoje, Nacionalinė koalicija prieš

seksualinį smurtą, Nacionalinis išžaginimų prevencijos ir kontrolės

centras. Vakarų šalių vyriausybės, siekdamos įveikti smurtą, rengia ir

finansuoja plačias lytinio švietimo, sveikatos apsaugos, psichologinių,

policijos, socialinės rūpybos tarnybų programas.

Remiantis JAV statistiniais duomenimis, 90 % mergaičių, patyrusių

lytinį smurtą iki dešimties metų amžiaus, patiria jį šeimoje. Nyderlandų

statistika rodo, jog 96,7 % kraujomaišos smurto atvejų policijai yra

nepranešami.1991 m. JAV buvo užfiksuota beveik 2,7 milijono faktų apie

emociškai, fiziškai ar seksualiai suaugusiųjų žalojamus vaikus, iš kurių

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2509 žodžiai iš 5016 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.