Vaiku su elgesio sutrikimais ugdymas
5 (100%) 1 vote

Vaiku su elgesio sutrikimais ugdymas

PROBLEMOS:

1. Kokie tie elgesio sutrikimai?

2. Kaip ugdyti vaikus turinčius elgesio sutrikimų?

3. Nepakankamas pedagogų pasiruošimas dirbti su vaikais turinčiais elgesio sutrikimų

4. Ar reikalingas individualaus mokymo planas ir kaip jį parengti?

1. ĮVADAS

Šiandien į bendrojo lavinimo mokyklas ateina vis daugiau vaikų, turinčių žymesnių ar mažiau ryškių elgesio sutrikimų. Vaikų tėvai, kiti šeimos nariai skiriasi savo požiūriu į tokį vaiką. Tai priklauso nuo individualių kiekvieno šeimos nario savybių, nuo jų tarpusavio santykių ir socialinio, kultūrinio šeimos lygio. Tokie mokiniai negali ramiai sėdėti per pamokas, greitai susijaudina, reaguoja į pašalinius dirgiklius, ne visada teisingai vertina savo poelgius, prastai mokosi. Apie juos mokytojai sako: “Ne toks kaip kiti”. Iš tikrųjų šie mokiniai kelia daug rūpesčių tėvams, mokytojams, bendraamžiams.

Mokinius, turinčius elgesio sutrikimų, mokytojai vertina skirtingai. Vieni mano, kad šie mokiniai gali save kontroliuoti, kiti jaučiasi bejėgiai nežinodami, kaip su jais elgtis.

2. PLANAS

Dabartinio gyvenimo nestabilumas, sudėtinga ekonominė situacija, daugelio šeimų materialiniai nepritekliai didina tėvų nerimą, nervingumą, kuris veikia ir vaikus. Šiuo metu drąsiai galime teigti, jog vaikai su elgesio sutrikimais – tai grynai socialinio apleistumo priežastys ir pasekmės, tai priklauso nuo asocialaus gyvenimo būdo, vaiko nepriežiūros, neigiamos artimiausios socialinės aplinkos įtakos. Tačiau nereiktų pamiršti, jog ir normaliose, pilnose šeimose yra tokių vaikų, bet tai mažuma…

Daugeliu atveju vaikų iš asocialių šeimų tėvų elgesys amoralus, šeimos gyvenimo būdas – neigiamas pavyzdys vaikams. Kai kurie tėvai nepajėgia adekvačiai vertinti potencialių vaiko protinių sugebėjimų, kiti abejingi savo vaikui, treti perdėtai nuolaidūs arba priešiški savo vaikui. Tokiose šeimose vaikai dažnai patiria grubumą, nemotyvuotas ir neadekvačias bausmes, žiaurumą ar prievartą, ir maža tegauna šilumos; šeima neigiamai veikia vaiko vystymąsi. Tiek fizinis, tiek psichinis smurtas labai dažnai sukelia moralines psichologines traumas, kurios formuoja įvairaus pobūdžio ir laipsnio elgesio nukrypimus: negatyvizmą, hiperaktyvumą, dėmesio nepakankamumas, protesto reakcijas, piktumą, kerštingumą, agresyvumą, pasireiškiantį priešinimusi, kenkimu, žiaurumu, netgi sadizmu, taip pat tikas, liguistas elgesio troškimas, nagų kramtymas, kūno supimas.

Dabar trumpai aptarsime keletą iš šių elgesio sutrikimų, ir bandysime nurodyti, kaip ir kokia linkme ugdyti šiuos “sunkius” vaikus.

2.1.DĖMESIO NEPAKANKAMUMAS

Dėmesio nepakankamumas ir dėmesio nepakankamumas su hiperaktyvumu yra tarpusavyje susiję sutrikimai, priskiriami mokymosi sutrikimams. Šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl galutinės šių sutrikimų priežasties, bet yra daug įvairių aiškinimų. Čia pateikiamos kelios priežastys:

 Išankstinis gimdymas;

 Nepakankama ar neteisinga motinos mityba;

 Užsitęsę konfliktai nėštumo metu;

 Nepastovus auklėjimo būdas.

Mokiniai kurių nepakankamas dėmesys, impulsyvūs, linkę į neramų miegą, lengvai išsiblaško, daug kalba, dažnai užmiršta, sunkiai susikaupia ir yra neproduktyvūs, taip pat mažai pasiekiantys. Be to, jiems dažnai būdingas hiperaktyvumas. Tačiau tokie vaikai nebūtinai yra iš asocialių šeimų, tai gali būti ir normalios šeimos vaikas, tik paprasčiausiai, jo, toks elgesys, pasireiškė dėl kai kurių priežasčių. Tyrinėtojai nustatė, jog nepakankamas dėmesys bei hiperaktyvumas gali atsirasti, dėl alerginės reakcijos į kai kuriuos maisto produktus. Taip pat šie elgesio sutrikimai gali pasireikšti dėl sutrikusio žarnyno, ar net genetikos.

Kaip elgtis su nepakankamai dėmesingais ir hiperaktyviais mokiniais?

Geriausia pradėti nuo paprasčiausių dalykų. Pirmiausia reikia pasistengti pašalinti tai, kas atitraukia jų dėmesį. Išsiaiškinti, ar mokinys tiesiog labai judrus, ar jam nepatinka laikytis taisyklių. Tada įsigilinti į tinkamus “dietos“ klausimus. Jei viena strategija ar metodas netinka, padėtis dar ne beviltiška. Reiktų išmėginti kitokį metodą. Patariama nevengti profesionalių patarimų; stengtis sužinoti kuo daugiau įvairių nuomonių. Jeigu nustatoma kad vaiko elgesys priklauso nuo maisto produktų, ar žarnyno, tada reiktų kreiptis ir į medikus. Na o jei čia genetikos hipotezė (tėvai irgi yra, ar buvo, hiperaktyvūs), tuomet jau reikia elgesį koreguoti auklėjimo būdu. Kiekvienas iš šių gydymų reikalauja aktyvaus tėvų, vaikų bei mokytojų dalyvavimo.

Pirmoji pagalba tėvams reiškia dalykinę informaciją apie šį sutrikimą. Dažnai jau vien tai išvaduoja juos nuo kaltės jausmo ir padeda rasti naujus kelius į savo vaiką. Sunkus vaikas virsta – vaiku, kuriam reikia padėti. Labai svarbu, kad tėvai teisingai suplanuotų vaiko dieną, nes šie vaikai sunkiai susidoroja su jam skirtomis užduotimis, jei jis matys prieš akis kažkokį raštelį, kuriame parašyta kokias užduotis jam reikia atlikti, jis ir stengsis jas vykdyti. Laikas ir situacijos turėtų būti kuo mažiau kaitaliojami. Visi nauji nurodymai erzina vaiką. Namų darbus patartina atlikti kartu su suaugusiojo pagalba. Bet nereikia vaiko
visiškai “užkrauti” darbais, nereikia pamiršti, kad toks vaikas yra labai judrus, tad jam reikalingi fiziniai pratimai, kurių metu vaikas ir pailsėtų nuo užduočių, mokslų, bei savotiškai “išsikrautų”.

Hiperaktyvūs vaikai reikalauja nuolatinio dėmesio, reikia išmokinti juos pageidautino elgesio, kai vaikas išmoksta pats save kontroliuoti ir instruktuoti, tuo geriau jis save pažysta, ir tuo lengviau jam sekasi save kontroliuoti. Tokie vaikai mėgsta būti pagirti, taigi nereiktų vengti pagyrimų už tinkamus darbus, tai galėtų būti ir savotiškas paskatinimas.

2.2. AGRESYVUS VAIKAS

Pedagogui dažnai tenka patirti bejėgiškumo jausmą susidūrus su agresyviais vaikais ir pripažinti savo nesugebėjimą padėti susidūrus su tokiais vaikais. Ekskursas į praeitį rodo, kad fizinė vaikų prievarta, suprantama kaip fizinis jų žalojimas ar netgi nužudymas, ankstesnėse istorinėse epochose ne tik buvo įprasta santykių kultūros forma, bet ir priklausė normaliam elgesiui su vaikais… Jei vaikas vaikystėje patyrė smurtą, tai labai didelė tikimybė, kad ir jis bus likęs smurtauti.agresyvaus vaiko sąvokai galėtume priskirti ir anksčiau paminėtą – negatyvizmą, protesto akcijas, piktumus, kerštingumą, priešinimąsi bet kokiai veiklai, kenkimą, žiaurumą. Visi jie tarpusavyje glaudžiai susiję. Todėl naudosime tik pagrindinę sąvoką tolimesniame tekste – agresyvus vaikas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1000 žodžiai iš 2997 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.