Paprastoji pušisAprašymas. Paprastoji pušis – 20-40 m aukščio, tiesiu kamienu, rutuliška
arba skėtiška laja, visžalis spygliuotis medis. Jauno medžio žievė raudonai
geltona, seno – ruda, suskilusi, pleišėjanti. Ūgliai iš pradžių būna
žalsvi, vėliau tampa pilkai rudi, pailgai ovališki, nusmailėję, 6-12 mm
ilgio, sakuoti. Lapai – spygliai, aštrūs, kieti, adatiški, 4-7 cm ilgio,
išaugę po du, truputį susisukę, melsvai žali. Žiedai susitelkę į žiedynus –
kankorėžius. Žydi gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Sėklos subręsta
trečiaisiais metais, išbarstomos, kankorėžiai nukrenta.Vaistinė žaliava. Pušų pumpurai (Gemma Pini) skinami anksti pavasarį, kol
dar nepradėję skleistis – vasario-kovo mėn. Žaliavai žiemą gali būti
renkami ir pušų spygliai. Surinkti ūgliai greitai džiovinami pavėsyje,
gerai vėdinamoje patalpoje. Nerekomenduojama džiovinti džiovykloje.
Išdžiovinti pumpurai padengti rudais žvynais, sukibę po 5-6, aromatingo,
sakams būdingo kvapo, karstelėjusio skonio.Iš pušies medienos gaunami pušų sakai. Per žievę iki medienos padaromos
įpjovos. Išteka dervos, kuriose yra ištirpę iki 35 % eterinio aliejaus.
Eterinis aliejus atskiriamas sakus destiliuojant vandens garais ir gaunamas
terpentinas (75% pineno). Likusi sakų dalis – kanifolija.Veikliosios medžiagos. Pušies pumpuruose yra iki 1,5 % eterinio aliejaus
(pinenas, limonenas), rauginių medžiagų, kartumynų (pinicikrinas), sakų.Spygliuose yra vitamino C, rauginių medžiagų, iki 1,3 % eterinio aliejaus,
alkaloidų, sakų.Panaudojimas. Pušies preparatai pasižymi atsikosėjimą gerinančiu,
priešmikrobiniu, šlapimą ir tulžį varančiu poveikiu. Vartojama sergant
viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Pušų vonios stiprina nervus,
atpalaiduoja po įtempto darbo.Spyglių nuoviras geriamas nuo skorbuto, o pavilgai dedami ant negyjančių
žaizdų.Terpentinas (Oleum Terebinthinae) – bespalvis skaidrus skystis, specifinio
kvapo ir deginančio skonio. Pasižymi odą dirginančiomis savybėmis ir
skausmą mažinančiu, antiseptiniu poveikiu. Dedamas į tepalus, linimentus,
balzamus ir vartojamas išoriškai sergant reumatu, podagra, neuralgija,
viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Kartais daromos inhaliacijos sergant
viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Iš terpentino gaminamas terpinhidratas,
kuris lengvina atsikosėjimą.
Vienapiestė gudobelė
Aprašymas. Vienapiestė gudobelė – daugiametis 2-5 m aukščio dygliuotas
medelis arba krūmas. Lapai pražanginiai, su prielapiais, atvirkščiai
kiaušiniški, plunksniškai suskaldyti, stambiai dantyti. Žiedai balti, po 10-
18 susitelkę į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės-birželio mėn.,
vaisiai prinoksta rugsėjo mėn. Vaisius – raudonas obuolėlis su kauliuku.Vaistinė žaliava. Gudobelių žiedai (Flores Crataegi) renkami augalui
pradėjus žydėti. Žaliavoje gali būti iki 20 % lapų. Džiovinama pavėsyje,
gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-40 ºC temperatūroje.Gudobelių vaisiai (Fructus Crataegi) renkami rudenį (rugsėjo-spalio mėn.).
Vaisių skydeliai skinami ar kerpami su sekatoriais, saugantis dyglių.
Džiovinama džiovykloje 50-60 ºC temperatūroje. Išdžiovinus nuo vaisių
atskiriami vaiskočiai ir stiebeliai. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai
raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio.Veikliosios medžiagos. Žieduose yra flavanoidų (hiperozidas, kvercetinas,
vitebsinas), fenolkarboninių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, eterinio
aliejaus pėdsakai.Vaisiuose yra 2-5 % flavanoidų (hiperozidas), rauginių medžiagų, organinių
rūgščių, apie 10 % sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus,
saponinų.Panaudojimas. Gudobelės preparatai pasižymi kardiotoniniu poveikiu, tai yra
stiprina širdies raumenį ir mažina susitraukimų skaičių (pulsą). Taip pat
veikia raminančiai, šiek tiek kraujo spaudimą mažinančiai.Iš gudobelės pagaminti vaistai laikomi gera širdies ligų profilaktikos ir
gydymo priemone senyvo, pagyvenusio amžiaus žmonėms. Jie vartojami
ankstyvoje hipertonijos stadijoje ar kaip pagalbinė priemonė sergant
aritmija ir tachikardija, gerina sergančiųjų širdies ligomis sutrikusį
miegą, širdies ir smegenų kraujotaką. Rekomenduojama vartoti aterosklerozės
gydymui ir profilaktikai.
Didžioji dilgėlė
Aprašymas. Didžioji dilgėlė – visiems gerai pažįstamas, daugiametis žolinis
dvinamis augalas, iš kurio šliaužiančio šakniastiebio visuomet išauga
keliolika stačių keturbriaunių stiebų, dažniausiai daugiau nei 1 metro
aukščio.Stiebai ir lapai apaugę paprastais ir tuščiaviduriais, trapiais,
dilginamaisiais plaukeliais, užpildytais nuodinga baltymine medžiaga, kuri
anksčiau laikyta skruzdžių rūgštimi. Prisilietus plaukelis įsminga į odą,
nulūžta ir deginantis turinys išsilieja į žaizdelę.Ant stiebo daug prisitvirtinusių priešinių, širdiškai kiaušiniškų,
nusmailėjusiais galais, dantytų lapų. Lapų pažastyse vyriški ir moteriški
žiedai, susitelkę į šluoteles, apdulkinami vėjo. Žydi liepos-spalio mėnesį.
Vaisius – vienasėklis riešutėlis.Vaistinė žaliava. Dilgėlės lapai (Folia Urticae). Pirmąkart dilgėlės žolė
pjaunama dalgiu apie birželio mėnesio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs
žydėti ir pilnai išaugę lapai. Paskui galima net iki šalnų pjauti
atžėlusią
žolę. Peržydėjusių stiebų lapai žaliavai netinka, nes juose mažai veikliųjų
medžiagų. Nupjovus žolę, išrenkamos priemaišos (kitos žolės) ir džiovinama,
paskleidžiant pastogėje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45-50 °C
temperatūroje. Apdžiūvę lapai nubraukiami nuo stiebų ar nukuliami.Rečiau kaip vaistinė žaliava renkamos dilgėlių šaknys (Radix Urticae).
Šaknys kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Nuplaunamos ir
džiovinamos džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje.Veikliosios medžiagos. Lapuose kaupiami flavanoidai, karotinoidai,
chlorofilas, vitaminai (C, K, B grupės), mineralinės medžiagos (kalis,
natris, magnis, geležis), organinės rūgštys, aminai.Šakniastiebiuose yra vitamino C, mineralinių medžiagų, raugų,
polisacharidų, fenilpropanų.Panaudojimas. Preparatai iš dilgėlių lapų vartojami kaip polivitamininė
žaliava. Taip pat pasižymi kraujavimą stabdančiu poveikiu, didina
hemoglobino kiekį (tinka mažakraujystei gydyti). Dilgėlės preparatai
vartojami kaip diuretinė priemonė sergant prostatos gėrybine hiperplazija,
padeda pilnai ištuštinti šlapimo pūslę. Dilgėlių sultys geriamos esant
medžiagų apykaitos sutrikimams, mikroelementų trūkumui.Dilgėlė taip pat naudojama ir kaip maisto produktas sriuboms virti,
salotoms ruošti, ir kosmetikoje plaukams stiprinti, pleiskanojimui mažinti.
Miškinė sidabražolė
Aprašymas. Miškinė sidabražolė – daugiametis 10-40 cm aukščio žolinis
augalas su 1-3 cm storio, raudonai rudu šakniastiebiu, kurio skerspjūvyje
matyti rausva žvaigždė. Iš šakniastiebio išauga priešakniniai, ant ilgo
lapkočio lapai, triskiaučiai ir netgi penkiaskiaučiai, susidedantys iš
kiaušiniškos formos, dantytų lapelių. Prie stiebo prisitvirtinę lapai
bekočiai, triskiaučiai, su dideliais prielapiais. Stiebai keli, kylantys ir
ploni, viršutinėje dalyje šakoti. Žiedai pavieniai, ant ilgų žiedynkočių.
Taurėlapių ir vainiklapių žiede dažniausiai po 4. Vainiklapiai geltoni, su
raudonomis dėmelėmis pagrinde. Žydi nuo birželio-rugpjūčio mėnesiais.
Vaisius – lukštavaisis.Vaistinė žaliava. Sidabražolių šakniastiebiai (Tormentillae rhizoma)
ruošiami rudenį ir pavasarį. Jie iškasami, nuvalomos žemės, nuplaunami ir
apvytinami. Tada paskleidžiami džiovinimui plonu sluoksniu pastogėse ar
džiovyklose, 40-45°C temperatūroje.Veikliosios medžiagos. Šakniastiebiuose kaupiama iki 30 % rauginių
medžiagų, tormentolinė rūgštis, dervos, vaškas, chino, galo ir elago
rūgštys, nedaug eterinio aliejaus ir flavonoidų.Panaudojimas. Preparatai pasižymi sutraukiančiomis, kraujavimą
stabdančiomis, antimikrobinėmis savybėmis. Išoriškai naudojamas nuoviras
gerklei ar burnai skalauti sergant angina, stomatitu, kraujuojant
dantenoms. Taip pat dedami pavilgai ant nudegimų, nušalimų, suskeldėjusių
rankų ir kojų, spuoguotos odos. Į vidų nuoviras vartojamas viduriuojant,
skandžio ir gimdos kraujavimams stabdyti, lėtiniams virškinamojo trakto
uždegimams gydyti.
Pipirmėtė
Aprašymas. Pipirmėtė – daugiametis žolinis augalas, būdingo specifinio
kvapo, 30-90 cm aukščio, išsišakojusiu, keturbriauniu stiebu, prie kurio
prisitvirtinę kotuoti, priešiniai, pailgai kiaušiniški, tamsiai žali,
dantyti lapai. Žiedai susitelkę šakų ir stiebo viršūnėse į varpos pavidalo
žiedynus. Vainikėlis šviesiai rausvas arba rausvai violetinis. Žydi liepos-
rugsėjo mėnesį. Vaisius – rudas riešutėlis. Tačiau sėklų nesubrandina ir
dauginasi tik vegetatyviniu būdu – šakniastiebiais.Vaistinė žaliava. Pipirmėčių lapai (Folium Menthae) ruošiami pjaunant visą,
pradėjusią žydėti žolę (stiebus su lapais ir žiedynais). Vėliau galima
pjauti ir atolą (ataugusią žolę). Išrenkamos priemaišos ir džiovinama,
plonai paskleidus pastogėse ar džiovykloje iki 35 °C temperatūroje.
Išdžiūvus žaliavai lapai nubraukiami rankomis arba atskiriami trinant per
retus vielinius tinklus.Veikliosios medžiagos. Kaupia iki 5 % eterinio aliejaus (75% mentolio, kita
dalis – mentonas, mentofuranas, pinenas, limonenas, cineolis, mentolio
esteriai su izovalerijono rūgštimi), flavonoidus, raugines medžiagas,
fenolkarbonines rūgštis, vitaminą C, mineralines medžiagas.Panaudojimas. Pipirmėtės preparatai vartojami pykinant, vemiant, gerina
apetitą, virškinimą padidindami virškinimo liaukų sekreciją, atpalaiduoja
spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą. Kaupiami eteriniai aliejai taip pat
suteikia priešuždegimines ir skausmą mažinančias savybes.Iš eterinio aliejaus išgaunamas mentolis panaudojamas kaip skausmą
mažinanti priemonė, kadangi veikia odos skausmo receptorius, sukelia šalčio
jausmą ir lengvai anestezuoja. Mentolis taip pat pasižymi antiseptiniu
poveikiu.
Dirvinis asiūklis
Aprašymas. Dirvinis asiūklis – sporinis daugiametis žolinis augalas. Turi