Vaistiniai augalai
5 (100%) 1 vote

Vaistiniai augalai

VAISTINIAI AUGALAI

Gamta – mūsų vaistinė: augalų įvairovė suteikia galimybę gydyti bei išvengti daugelio ligų.

Augalai, kurių paruoštais preparatais atitinkamomis dozėmis gydoma žmogaus ar gyvulio kuris nors organas, atskira sistema arba visas organizmas, vadinami vaistiniais. Jie vartojami ne tik gydymui, bet ir profilaktiškai.

Nuo senų senovės žmonės naudojosi gydomosiomis augalų galiomis. Pirmiausia išbandė tuos, kuriuos ėsdavo sergantys ar sužeisti žvėrys. Vėliau imta vartoti augalus, kurie savo forma, spalva bei savybėmis buvo susiję su žmogaus organizmu. Pavyzdžiui, garbiniuotasis dagys vartotas diegliams gydyti. Šis metodas vadintas signatūriniu mokymu. Be to daugelis žiniuonių intuityviai suvokė gydomąjį gamtos poveikį. Dabar šie augalai ištyrinėti mokslininkų, jų veikliosios medžiagos tiksliai suskirstytos.

Maždaug prieš 5000 metų iki mūsų eros Kinijoje, vėliau Graikijoje, Romoje, Egipte vaistams buvo vartojama apie 2500 augalų rūšių. Per daugelį tūkstantmečių toji gydymo patirtis virto mokslu, kurio seniausias dokumentas- susisteminta knyga apie gydomuosius augalus. Ją išleido kinų imperatorius Šing-nong, gyvenęs 3700 metais prieš Kristų. Svarbiausios gydymo priemonės senovėje buvo augalų tinktūros, ekstraktai, aliejai bei arbatos. Šios srities žinovai laikyti daugelis garsių gydytojų: Hipokratas, Dioskuridas, Galenas ir kiti.

Lietuvoje taip pat senos vaistinių augalų vartojimo tradicijos. B. Bretkūnas 1591 „Postilėje“ rašė, kad Prūsijoje yra daug žolininkų, kurie dažnai išgydo sergančiuosius, moka vartoti gydomąsias žoles ir šaknis. Tuomet daugiausiai buvo vartojami laukiniai augalai.

Daug žinių apie vaistinius augalus žmonėms teikė S. Jundzilas, J. Pabrėža S. Daukantas. Pabrėža surinko ir apibūdino pagrindinius Žemaitijos vaistinius augalus, surinko jų herbarą, mokė liaudį gydytis vaistažolėmis.

1883 m. N. Taraseiskis Švenčionyse įsteigė vaistinės žaliavos supirkimo punktą, kuris išaugo į dabartinį farmacijos fabriką.

Žemės rutulyje auga apie 12000, Lietuvoje- apie800 vaistinių augalų rūšių. Tačiau į viso pasaulio farmakopėjas įtraukta 925 rūšys. Kitas leidžia vartoti specialūs komitetai arba žmonės vartoja savo nuožiūra.

LIAUDIŠKŲ PRIEMONIŲ IR ŠIUOLAIKINIŲ VAISTŲ DERINIMAS

Dabar namų vaistinėlėse be įprastų mūsų kraštui augalų galima rasti ir glaudenės bei ginkmedžio. Moksliniais tyrimais buvo įrodytas daugybės augalų vaistingumas, tačiau kai kurie pripažinti ir neveiksmingais. Iki šiol ištirtas tik labai mažos augalų dalies gydomasis poveikis. Įdomu tai jog šiuolaikinių tyrimų rezultatai beveik visiškai sutapo su liaudies padarytomis išvadomis. Silicio rūgštis, kurios buvimas vingiorykštės žieduose bei lapuose įrodytas dar praėjusio šimtmečio viduryje, dabar naudojamas karščiui mažinti bei sąnarių reumatui gydyti. Jau prieš daugelį šimtmečių žmonės pastebėjo augalų, turinčių silicio rūgšties, poveikį. Šie ir daugelis kitų augalų sudaro kai kurių vaistų, be kurių negalime įsivaizduoti šiuolaikinės medicinos, pagrindą. Tai chitinas, gaminamas iš chininmedžio žievės, rezerpinas- iš pelkinio žinginio, morfinas- iš aguonų, atropinas- iš vaistinės šunvyšnės. Atropinas- labai nuodinga medžiaga, kurios yra ne tik vaistinėje šunvyšnėje, bet ir kituose bulvinių šeimos augaluose, pavyzdžiui, drignės, durnaropės. Vos trys šunvyšnės uogos gali tapti mirties priežastimi. Medicinoje atropinas naudojamas gaminant spazmus mažinančius bei vyzdžius plečiančius vaistus. Morfinas, pavadintas pagal graikų miego dievo vardą, yra skausmą mažinanti medžiaga, kurios gausu aguonose.

Daugelis vaistingųjų medžiagų, esančių augaluose, veikia ne itin intensyviai, vadinasi jų poveikis pajuntamas ne iš karto. O tik reguliariai kurį laiką vartojant vaistus, pagamintus iš vaistažolių. Pavyzdžiui, ramunės gydo uždegimus, jonažolės- lengvą bei vidutinio stiprumo depresiją, gudobelė- nusilpusius širdies raumenis. Svarbiausias vaistažolių preparatų privalumas tas, kad jie neturi šalutinio poveikio.

AUGALŲ GALIMYBĖS BEI RIBOS

Šiame šimtmetyje padidėjo galimybės cheminiais bei natūraliais preparatais įveikti sunkias ligas. Tam reikia didelių vaistų dozių. Tačiau daug žmonių serga paprastesnėmis ligomis, kurias taip pat reikia gydyti, tik stiprūs vaistai gali sukelti dar didesnių negalavimų. Todėl geriau tokiu atveju vartoti nestiprius, bet veiksmingus augalinius vaistus, dažniausiai- arbatas. Jas nesunku paruošti, jos skanios, be to, juose daug naudingų medžiagų. Pastaruoju metu imta labiau domėtis ne tik vaistingųjų augalų arbatomis, bet ir kitomis natūraliomis priemonėmis, kaip akupunktūra, vandens, žiedų bei aromaterapija, įrodo, jog pasikeitė daugelio žmonių požiūris į sveikatą. Gydymas augalais ( fitoterapija } yra tik viena gydymo gamtos siūlomomis priemonėmis sritis. Todėl ją būtina derinti su sveika mityba bei alkoholio ir kavos atsisakymu. Be to gydymo augalais sėkmę lemia ir fiziniai, atsipalaidavimo bei kvėpavimo pratimai.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 761 žodžiai iš 1463 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.