Vaizdo plokštės
5 (100%) 1 vote

Vaizdo plokštės

Turinys:

Turinys: 1

1. ANALITINĖ DALIS 2

1.1 Pagrindinių informacijos šaltinių apžvalga 2

1.2 Užduoties analizė 2

1.3 Vaizdo plokščių sandaros ir charakteristikų analizė 3

2. PROJEKTINĖ DALIS 12

2.1. Verslo klasės vartotojų poreikių analizė 12

2.2 Vaizdo plokščių įvertinimas taikant lyginamuosius testus 18

2.3. Vaizdo plokščių tipų siūlymai verslo klasės vartotojams 21

3. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 22

4.INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 23

1. ANALITINĖ DALIS

1.1 Pagrindinių informacijos šaltinių apžvalga

Keli iš pagrindinių šaltinių kurį aš naudojau buvo www.ixbt.com, bei turbūt visiems gerai žinomas www.tomshardware.com. Tai tikrai labai platūs ir daug išsamios informacijos turintys puslapiai. Šiuose portaluose ieškojau apie profesionalams bei verslo klasei skirtas vaizdo plokštes ir šis puslapis man pateikė labai daug medžiagos, kuria aš panaudojau šiame kursiniame darbe. Šiuose portaluose yra netik apie grafinių plokščių testus, kainas bet ir apie visas kompiuterio dalis išsamios informacijos, naujas architektūras, tvarkyklių paketus, patarimai kaip paspartinti, tinkamai atnaujinti kompiuterio sandarą, kaip teisingai prižiūrėti savo personalinį kompiuterį, patogus bendravimo forumas, kuriame apsikeičiau ir gavau paaiškinimų ir patarimų man dominančiais klausimais šia tema iš viso pasaulio tuo besidominčių žmonių. Pasirinkau šiuos informacijos šaltinius todėl, kad gana patogi ir paprasta vertinimo bei testų vaizdavimo sistema. Visi kiti puslapiai ar portalai, kuriuos naudojau turi labai mažai informacijos arba labai dalykinė informacija, kuri ne tiek plačiai gilinasi į naujausius produktus, tad apie juos neturiu daugiau ką paminėti.

1.2 Užduoties analizė

Šiuo metu, rinkoje ir gamyboje naudojamos 32Mb iki 512Mb ir daugiau atminties vaizdo plokštės. Juk be rimtesnės vaizdo plokštės neveiks naujesni kompiuteriniai žaidimai, bus neįmanoma dirbti su vaizdo redagavimo ar kitomis grafinėmis programomis, kurios reikalauja didelių grafinio mikroprocesoriaus, operatyvios atminties resursų. Šiuometinėje rinkoje gana didelis pasirinkimas vaizdo plokščių. Jų taikymas skirtingose srityse. Tad šiuo darbu aš ir norėčiau plačiau aptarti grafinius procesorius, vartotojo poreikius, bei našumo statistika.

1.3 Vaizdo plokščių sandaros ir charakteristikų analizė

Kaip ir visos vaizdo plokštės turi atlikti bent dalį šių “įgimtų” operacijų:

 analoginį televizinio vaizdo signalą paversti skaitmeniniu PK standarto (VGA, SVGA) vaizdo signalu (diskretizuoti, kvantuoti, koduoti spalvas) – įvesti į kompiuterį televizinį kadrą arba vaizdą;

 skaitmeninį kompiuteryje sugeneruotą vaizdo signalą paversti analoginiu televizinio vaizdo signalu;

 televizinį ir kompiuterio generuojamus vaizdus įterpti vienus į kitus;

 atkurti MPEG metodu užkoduotus vaizdus;

 MPEG metodu užkoduoti kompiuteriu sukurtus vaizdus.

Yra vaizdo plokščių, atliekančių daugumą arba visas minėtas operacijas realiu laiku, t.y. apdorojančių 25 – 30 kadrų per sekundę. Turėdami tokią plokštę, galėsite sinchronizuoti kelių šaltinių vaizdus, juos įvairiai maišyti, redaguoti, užlaikyti vieną ar kitą vaizdą, o paskui įrašyti į vaizdajuostę. Taip pat Windows operacinėje sistemoje galėsite žiūrėti, pavyzdžiui, televizijos filmą. Kai vaizdo plokštės turi stereofoninius garso įėjimus, su jomis labai patogu įgarsinti sukurtus vaizdinius siužetus. Jos yra brangios ir gali kainuoti daugiau už PK.

Yra palyginti nebrangiu grafiniu plokščių, galinčių įvesti į kompiuterį televizinius vaizdus ir kompiuteriu sukurtus vaizdus

VHS ( Video Home System) standartu rodyti televizoriuje per atitinkamu prievadus.

Vaizdo plokštės labai skiriasi savo galimybėmis ir kaina. Turėdami paprasčiausią plokštę, displėjaus ekrane galėsite matyti televizinį vaizdą ir keisti jo didumą. Brangesnės plokštės įgalina sustabdyti kadrą (Freezing), pamažu vieną vaizdą pakeisti kitu (Fades), tam tikru būdu deformuoti vaizdą (Sp/ns), gauti veidrodinį vaizdą (Mirrors), keisti vaizdo spalvingumą (Chromą Ke/s), padaryti vaizdą skaidrų ir sumaišyti jį su TV vaizdu. Dauguma vaizdo plokščių skaitmenine forma įrašo garsą ir leidžia jį suderinti su vaizdu. Vaizdo plokštės kompiuterio generuojamų vaizdo signalą paverčia televiziniu signalu.

Pigiosios plokštės dažniausiai keičia 640×480, 800×600 tašku, 256 spalvą vaizdus, perimdamas kompiuterio grafinės sistemos valdymų ir priversdamos ją generuoti vaizdą, kurio kadrų ir skleistinės dažniai atitinka standartą. Jos turi būti suderintos su kompiuterio grafine plokšte. Kompiuterio darbo režimą perjungia speciali programa, o aparatūra tiktai suformuoja video signalą. Paleidus tokią programą, vaizdas displėjuje suprastėja.

Brangesnės plokštės yra savarankiškos ir neturi įtakos kompiuterio darbui. Nepakitęs kompiuterio generuojamas vaizdas matomas kompiuterio displėjuje, o televizinis – televizoriaus ekrane. JŲ įtaka kompiuterio darbui pasireiškia tik tuo, kad kompiuterio grafinis režimas turi atitikti nustatytą vaizdo plokštės darbo režimą, t.y. vaizdą sudarančių taškų, spalvų skaičių ir kadrų dažnį. Šio tipo vaizdo plokštėms beveik neturi įtakos tai, kokia grafinė plokštė yra PK.

Dėl skirtingų PK ir TV vaizdo standartų,
vaizdas displėjaus ekrane visuomet yra geresnis už vaizdą televizoriaus ekrane. Displėjų dažnių juosta (80 – 180 MHz) yra daug platesnė nei televizorių (6,5 MHz). Į displėjų ateina pirminiai R, G, B ir sinchronizacijos signalai, vaizdas yra skleidžiamas kadrais, o ne puskadriais. Iš PK išvedamam vaizdui TV ekrane pagerinti mažinamas jo mirgėjimas (F/icIcer), atsirandantis skleidžiant vaizdą puskadriais, tačiau, mažinant mirgėjimą, mažėja vertikalus vaizdo aiškumas. Vaizdas TV ekrane labai priklauso nuo to, kaip sureguliuotas šviesumas, kontrastas ir spalvų sodrumas. Per didelis kontrastas ir spalvų sodrumas labai kenkia vaizdo kokybei. Dalis plokščių į PK perkelia tik televizinio vaizdo pus-kadrį, o trūkstamas vaizdo eilutes atkuria pagal tam tikrą algoritmą.

Trimačio vaizdo (3D) spartintuvai (akceleratoriai) – tai kompiuterio aparatinės priemonės (hardware), pagreitinančios erdvinių objektų atvaizdavimą plokščiame kompiuterio ekrane. Juose vartojami grafiniai procesoriai prisiima didžiąją dalį darbo, susijusio su 3D koordinačių (plotis/aukštis/gylis) konvertavimu į 2D koordinates (plotis/aukštis), objektų paviršių „užpaišymu“ bei kitomis operacijomis. Tokiu būdu ne tik žymiai pagreitėja trimatės grafikos pateikimo greitis, bet ir mažiau apkraunamas kompiuterio procesorius (CPU), kuris tuo metu gali atlikti kitas užduotis.

Turbūt nė viena kompiuterijos šaka nesivysto šiais laikais taip greitai, kaip tobulinami grafiniai akceleratoriai. Jei per pastaruosius dvejus metus mikroprocesorių našumas pakilo 3-4 kartus, tai grafinių adapterių greitis išaugo bent jau dešimteriopai. Naujausi grafiniai procesoriai turi virš 3,5 mln. tranzistorių ir tai yra ne ką mažiau, nei jų priskaičiuojama pav. „Intel Pentium“ procesoriuje. „Greičiau, greičiau, greičiau“ – turbūt taip pirmavimo siekiantys gamintojai perfrazuotų visiems žinomą olimpinio judėjimo šūkį. Kone kiekvieną savaitę rinkoje pasirodo nauji produktai, ir kai kas nebespėja paskui neįtikėtinai greitai progresuojančius konkurentus. Antai naujausi „elitinio“ video adapterių gamintojo koncerno „Matrox“ trimačio vaizdo (trimatis, erdvinis, turintis plotį, aukštį ir storį (gylį) akceleratoriai jau nebepatenka tarp geriausiųjų šios klasės produktų, puikius rezultatus tuo tarpu pasiekia iki šiol mažiau girdėtos firmos „Number Nine“ ar „Elsa“.

Bene pagrindinė 3D akceleratorių (3D Accelerator)( papildoma kompiuterio aparatinė įranga, pagreitinanti darbą su 3D grafika. Dažniausiai tai – pilnavertis video adapteris su specialiu 3D grafiniu procesoriumi, bet yra ir (dažniausiai žaidimams skirtų) 3D akceleratorių, kurie prijungiami prie turimos video kortos ir atlieka tik 3D operacijas) poreikį sukėlusi priežastis yra nepaprastai išaugęs trimatę aplinką vaizduojančių kompiuterinių žaidimų populiarumas. Be „rimto“ trimačio akceleratorius praverčia ir dizaineriams, projektuotojams bei paprastiems mirtingiesiems, dirbantiems su trimačio modeliavimo ar virtualios realybės (VRML) programomis. Ir galiausiai universalūs trimačiai akceleratoriai turi ir dvimačio (2D) spartinimo funkcijas, pagreitinančias „normalią“ kompiuterinę grafiką. „Windows“ langai varstysis greičiau, „PageMaker“, „PhotoShop“ ar „Corel Draw“ greičiau nupaišys savo paveikslėlius. Jums teks mažiau laukti, o prie kompiuterio ekrano praleistas laikas teiks daugiau malonumo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1243 žodžiai iš 4046 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.