Vaizduotė ir kūryba
5 (100%) 1 vote

Vaizduotė ir kūryba

Turinys

Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………… 3

Vaizduotė ………………………………………………………………………………………………………… 4

Vaizdinių pertvarkymo vaizduotėje būdai ……………………………………………………………. 5

Vaizduotės rūšys ………………………………………………………………………………………………. 6

Vaizduotė ir viltis ……………………………………………………………………………………………… 7

Vaizduotės skirtumai ………………………………………………………………………………………… 8

Kūrybiškumo samprata ……………………………………………………………………………………… 9

Kūrybiška aplinka …………………………………………………………………………………………… 10

Kūrybiškumo ugdymo stabdžiai ……………………………………………………………………….. 11

Kultūriniai stabdžiai ………………………………………………………………………………………… 12

Kūrybingumas ir intelektas ………………………………………………………………………………. 13

Kūrybiškumo pagrindas – saviraiška …………………………………………………………………. 14

Išvados …………………………………………………………………………………………………………… 15

Įvadas

Žmogus visada yra apsuptas dviejų pasaulių. Vienas jų – jo asmeninis supratimas ir mąstymas, kitas pasaulis yra tas, kuriame jis egzistuoja. Pasaulis yra duotas, kaip galimybė ir žmogus gali ja pasinaudoti. Kiek sugebama juo pasinaudoti priklauso nuo to, ką galvojame, jaučiame ir suprantame, koks mūsų požiūris į pasaulį, kuriame gyvename, kultūrą. Atidžiau pažiūrėjus, žmogus yra sociali būtybė ir optimaliai vystytis gali tik tarp kitų žmonių. Žmogus pats savo rankomis, savo protu bando, ką jis gali, o aplinkinis pasaulis sprendžia, ką jis sugeba.

Kiekvienas žmogus kuria save ir pasaulį. Kai žmogus turi daug galimybių, jis pats turi rinktis, ką darys ir ką galvos. Apskritai, kiekvienas žmogaus egzistencijos horizontui ribų nėra, nes žmogaus vaizduotė ir veiklumas yra neriboti. Pažinimas yra nesibaigiantis, ir niekas niekada nežino tikrosios tiesos, nes ji keičiasi kartu su mumis.Vaizduotė

Lietuvių kalboje vaizduotė – tai vaizdinių tėkmė, besiremianti tik vaizdinės atminties procesais (pvz., vaizduojuosi kambarį, kuriame gyvenu). Taigi, vaizduotė yra naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį.

Pripažinus, kad vaizduotė yra naujų vaizdinių sudarymas – kūrimas, kyla klausimas kaip žmogus gali sukurti kažką naujo – tai ko nebuvo matęs ir girdėjęs?

Pagal idealistines teorijas, vaizduotė yra sielos ypatybė kurti vaizdus ir idėjas. Materialistinės teorijos požiūriu vaizduotė yra gyvūnijos evoliucijoje susiformavusi specifinė žmogaus ypatybė iš anksto numatyti veikimo rezultatus. Pirmykščiam žmogui akmens aštrinimas, lazdos lenkimas lankui, ar duobės kasimas žvėriui pagauti turėjo pritaikomąją prasmę, tik dėl to, kad žmogus šiuos veiksmus atliko, vadovaudamasis įrankio ir jo pasiekto rezultato vaizdiniais.

Vaizduotė tobulėja plečiantis pažinimui. Atsirado sudėtingų ir nesuprantamų vaizdinių (pvz., iš kur atsirado Žemė, žmogus, dievai, pomirtinis gyvenimas ir kiti vaizdiniai).

Šiuolaikinis žmogus vaizduotėje susikuria kasdieninės veiklos rezultatų vaizdinius, svajoja apie gražesnę ateitį, įvairiose meno šakose pageidaujamos tikrovės regimus, girdimus ir kitokius vaizdinius.

Vieni žmonių vaizduotės kūriniai greitai realizuojami (pvz., architektūriniai projektai, muzikos kūrinių interpretacijos ir pan.), kiti realizuojami tik po gana ilgo laiko (pvz., Ž.Verno įsivaizduota kelionė į Mėnulį, A.Tolstojaus romane “Inžinieriaus Garino hiperboloidas” – lazeris ir pan.)

Kiti vaizduotės vaizdiniai tik apsakomi arba aprašomi, tačiau niekada neatitiks jokių realybių (pvz., auksinės žuvelės, kurios išpildo norus, velniai ir jų bausmės).

Vaizduotėje nauji vaizdiniai kuriami ne iš nieko, o iš ankščiau turėtų sąvokinių, iš atmintyje užfiksuotos vaizdinės patirties. Vaizduotė užima ypatingą padėtį tarp kitų pažinimo procesų. Ji naudoja pojūčių ir sąvokinių, kaip tikrovės atspindžių medžiagą įtvirtinta atmintyje, tačiau nekopijuoja tikrovės kaip jutimas ir suvokimas.

Vaizduotėje modeliuojami tie tikrovės elementai, apie kuriuos nėra geros pažintinės informacijos. Šia prasme į vaizduotę galime žvelgti, kaip į žmogaus pasirengimą tolesnei informacijai gauti. Vaizduote numatomi bet kokie būsimi ankstesni ar vėlesni kasdieninių reiškinių pasikeitimai. Tačiau vaizduote pasireiškia įvairiose mokslinės, meninės ir techninės kūrybos srityse.

Vaizduotė dalyvauja visose žmogaus veiklos srityse. Jau žaisdami vaikai prisiima įsivaizduotus vaidmenis ir atlieka įsivaizduojamus veiksmus.Vaizdinių pertvarkymo vaizduotėje būdai

Vaizduotėje sudarant naujus vaizdinius, pertvarkome atmintyje likę pojūčių ir
sąvokinių pėdsakai. Bendriausios šio pertvarkymo rūšys – vaizdinių skaidymas ir jungimas. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad vaizdiniai – tai ne atmintyje išlaikytų paveikslų rinkinys, o tam tikros programos, pagal kurias renkama informacija iš aplinkos.

Kiekvieną kartą vaizdinys yra tarsi iš naujo persipiešiamas: atminties vaizdiniais artėjame prie tikrovės vaizdo, o dėl vaizduotės proceso atotrūkis nuo tikrovės gali labai padidėti.

Įvairių tautų mitologijoje ir pasakose yra prikurta įvairiausių fantastinių būtybių. Tos fantastinės būtybės dažniausiai kuriamos agliutinacijos būdu.

Agliutinacija (lot. agglutino – prilipdau, priklijuoju) vadinamas skirtingų objektų, vaizdinių dalių sujungimas į naujas visumas.

Agliutinacijos procese akivaizdūs vaizdinių disociacijos ir asociacijos procesai.

Agliutinacijos būdu sudaryti graikų chimeros, indėnų sparnuoto žmogaus, lietuviško velnio ir kiti vaizdiniai. Kuriant pavyzdžiui, velnio vaizdinį, pirmiausiai reikėjo išskirti tokias dalis: žmogaus piktą veidą, liemenį, rankas, gyvūno uodegą, ragus, kanopas, po to sujungti juos į visumą.

Agliutinacija naudojama ir techninėje kūryboje (pvz., tankas – amfibija jungia tanko ir laivo, akordeonas – fortepijono ir bajano, troleibusas – autobuso ir tramvajaus dalių vaizdinius).

Hiperbolizavimas (lot. Hiperbole – permetimas, padidinimas) yra vaizduojamo objekto arba atskirų jo dalių padidinimas, sumažinimas, dalių pagausinimas. Hiperbolizavimu sukurti pasakų milžinai ir nykštukai, devyngalviai slibinai ir kt.

Akcentavimas – objekto atskirų dalių pabrėžimas, išryškinimas. Piešiant draugiškus šaržus yra paryškinamos kai kurios humoristinės detalės (pvz., šachmatininko galva – muzikanto ausys ir pan.)

Schematizavimas yra objektų grupėms būdingų bruožų išryškinimas, atmetant individualias ypatybes. Schematizavimo pavyzdžiai yra senoviniai žmonių ir gyvūnų piešiniai išlikę urvų sienose, įvairūs ornamentai, sudarantys medžiojant kokius nors augalus ar gyvūnus tiek liaudies kūryboje, tiek profesionalių dailininkų darbuose.

Įterpimas – vaizdinių ar objektų perkėlimas į naują kontekstą, kuriame jie įgyja kitą prasmę. Šiuo metu meninėje kūryboje yra sudaromos alegorijos ir metaforos (atvažiavo meška su alučio bačka ir pan.) Įterpimas techninėje kūryboje davė raketinius automobilius, laivus ir oro pagalves.

Tipizavimas – sudėtingas vaizdinių pertvarkymas, išryškinant grupei būdingas ypatybes atskirais individais.

A.Baranausko “Anykščių šilelis” duoda ne tik konkretaus šilo, bet apskritai Lietuvos miško, gyvosios gamtos vaizdą.

Bet kokiame sudėtingesniame meno kūrinyje rasime panaudotų įvairių vaizdinių kombinavimo būdų. Ryškiausiai jie pastebimi regimuose dailės kūriniuose. Pavyzdžiui M.K.Čiurlionio paveiksle “Jūros sonata. Finale” pastebimas hiperbolizavimas, įterpimas schematizavimas, tipizavimas.

Vaizduotės rūšys

Vaizduotę galime suskirstyti į dvi rūšis. Tai atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotė.

Atkuriamąja vaizduote vadinamas nesuvoktų vaizdinių sudarymas pagal kokią nors informacinę medžiagą: verbalinius aprašymus (skaitant grožinę literatūrą) objektų schemas (vietovių planus ir žemėlapius) fotografijas, muzikos ženklus (muzikinės melodijos atkūrimas iš natų).

Kuriamoji vaizduotė – savarankiškas naujų vaizdinių sudarymas. Ryškiausiai jos ypatybės atsiskleidžia įvairiose kūrybinės veiklos srityse: rašytojas iš anksto įsivaizduoja romano personažą, dailininkas – paveikslo siužetą.

Kuriamoji vaizduotė pasireiškia kiekvieno žmogaus veikloje, kai reikia numatyti savo veiksmus, suprasti kito žmogaus asmenybės vidines psichines veiklos ypatybes.

Vaizduotės procesai pirmiausiai skiriasi tik tuo, kiek sąmoningų pastangų dalyvavo vaizdinių sudarymo procese. Vienais atvejais žmogus kelia sau tikslą ką nors sukurti (pvz., naują muzikos kūrinį, naują šokį, dainą ir pan.), sąmoningai renka medžiagą, vaizduojasi būsimą kūrinį, kol gauna norimą variantą.

Tai aktyvios, vadinamosios valingos vaizduotės pasireiškimas.

Pasyvi arba nevalinga, gali pasireikšti, kai žmogus pats neturi tikslo, kurti kokių nors vaizdų, nededa sąmoningų pastangų, o nauji vaizdiniai formuojami lyg savaime.

Pasyviai vaizduotei priklauso vaizdiniai besiformuojantys prieš užmiegant ar tik nubudus.

Sapnai – tai patys paslaptingiausi vaizduotės reiškiniai, vykstantys žmogui miegant, nekontroliuojant jo sąmonei.

Vaizduotės rūšys skiriamos pagal naujų vaizdinių savarankiškumą.

Kiekvienas žmogus turi savo svajonę. Kas tai yra svajonė? Tai kuriamosios vaizduotės savita rūšis. Svajonėse kuriami tolesnės trokštamos ateities vaizdiniai (pvz., svajonė apie sėkmingą profesinę veiklą, laimingą vaikų ateitį ir pan.)

Svajonėse sukurti gražūs vaizdai nėra tiesiogiai realizuojami. Dėl to jie atlieka arba tolimo šviesaus tikslo vaidmenį, kurio žmogus aktyviai siekia gyvenime, arba išsvajotos grožybės padeda nuolat pakilti virš pilkos monotoniškos kasdienybės.

Kiekvienas žmogus, mažas ar didelis yra asmenybė. Kiekvienoje asmenybėje vyksta sudėtinga pasyvios ir aktyvios, kuriamosios ir atkuriamosios vaizduotės, sapnų ir svajonių kaita, kai atskirais momentais vyrauja viena ar kita vaizduotės rūšis.Vaizduotė ir viltis

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1340 žodžiai iš 4381 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.