Vaizdžio arba įspūdžio kūrimas
5 (100%) 1 vote

Vaizdžio arba įspūdžio kūrimas

1121

TURINYS

Įvadas ………………………………………………………………………………………………………………………..3 psl.

1. Įvaizdžio formavimasis…………………………………………………………………………………………..4-5 psl.

2. Įvaizdžio išsaugojimas ir koregavimas……………………………………………………………………6-7 psl.

3. Savojo įspūdžio pateikimas kitiems arba prisistatymas……………………………………………..8 psl.

Išvados ………………………………………………………………………………………………………………………..9 psl.

Litaratūra…………………………………………………………………………………………………………………..10 psl.

ĮVADAS

Mes, savaime suprantama, jaučiame, kad kažkas stengiasi mus įvertinti, susidaryti apie mus nuomonę, todėl viešumoje mes stengiamės atrodyti ir elgtis taip, kad kiti susidarytų apie mus tokį įspūdį, kokiu būtume patenkinti. Kitaip sakant, aplinkinių akyse mes kuriame savo įvaizdį.

Įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas – tai procesas, kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip, kad sukurtų vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams (Goffman, 1959, cit. Pagal: Valionienė, 1998).

Tai, kaip mus suvokia aplinkiniai ir tai, kaip mes vertiname patys save, priklauso nuo mūsų įvaizdžio. Jeigu atrodome gerai, mes labiau savimi pasitikime, didžiuojamės ir jaučiame kitų pritarimą. Mūsų įvaizdis lemia darbo rodiklius. Kai atrodome gerai, susilaukiame didesnio aplinkinių pripažinimo, nes darome jiems malonų įspūdį. Kartais mus pagiria: „tu puikiai atrodai“ ar „esi geros formos “ ir t.t. tai pakelia mūsų nuotaiką, o nuo nuotaikos, jausmų, nuo viso psichinio gyvenimo priklauso mūsų darbingumas.

Šio referato tikslas yra pasitelkiant literatūrą apžvelgti elementus, iš kurių formuojasi mūsų įvaizdžio kūrimas, taip pat atskleisti būdus ir priemones, kaip reiktų išsaugoti susikurtą įvaizdį ar jį pakoreguoti, supažindinti su asmenybės prisistatymu ir jo reikšme.

1. ĮVAIZDŽIO FORMAVIMASIS

Įspūdį apie tai, kaip mes atrodome kitų akimis susidarome panašiai kaip ir įspūdį apie kitus: bandome pažvelgti į save iš šalies, taip, tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų. Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai, kaip mus suvokia kiti. Kad susiformuotų savasis įvaizdis, būtini šie fatoriai:

1. Aplinkinių reakcija. Tai svarbiausias savojo įvaizdžio formavimosi elementas. Mūsų nuolatinis stebėjimas, kaip į mus žiūri aplinkiniai, leidžia daugiau ar mažiau sutikti su jų požiūriu į mus. Pavyzdžiui, jeigu matome, jog į mus žiūri pagarbiai, imame laikyti save gerbtinu žmogumi, jeigu su užuojauta-laikome save pasigailėjimo vertu ir t. t. Tokie reiškiniai vadinami „veidrodinio atspindžio“ teorija. Ši teorija teigia, kad norėdami pamatyti save, mes turėtume žiūrėti į kitus tarsi į veidrodį ir apie save spręsti pagal tai, kaip kiti į mus reaguoja. Kai žmogus yra subrendęs, turi susiformavęs pilną, išsamų vaizdą apie save, jam tokia „veidrodinio atspindžio“ teorijos įtaka gali turėti mažą reikšmę, o ypač iš mažai pažįstamų žmonių. Stipraiusiai reaguojame tada, kai informaciją gauname iš žmonių, kuriuos gerai pažįstame, kuriuos gerbiame ir kurių nuomonę labai vertiname. Kaip tik šių žmonių reakcija padeda mums išlaikyti kritišką požiūrį į save, neatitrūkti nuo realybės;

2. Palyginimas su kitais. Vertindami save, neišengiamai imamės palyginimų „geresnis“, „blogesnis“, „atviresnis“ ir pan. Kad ir ką vertintume, visuomet privalome turėti tam tikrą atskaitos tašką. Jei jaunesnieji broliai ar seserys yra žemesnio ūgio, lyginimas su jais mums padeda pasijusti išaugusiais. Jei draugo pažymiai prastesni, palyginimas padeda mums jaustis stipresniu mokiniu ir pan;

3. Atliekami vaidmenys. Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys. Suaugusieji dažniausiai atlieka tuos vaidmenis, kuriuos atlikti juos įpareigoja jų turima profesija ar užimamos pareigos – dėstytojo, teisininko, gydytojo; giminystės ryšiai – tėvo, motinos, vyro, žmonos, dėdės; taip pat pomėgiai ir interesai – žvejo, futbolo sirgaliaus ir kt. Jaunų žmonių vaidmenys dar nėra pastovūs arba susiformavę. Todėl didžiausią įtaką savojo įvaizdžio kūrimui turi giminystės sąlygoti vaidmenys-sūnaus, dukters, brolio, sesers, taip pat pereinamieji – moksleivio, studento. Be abejo, svarbia savojo įvaidžio dalimi tampa tai, kaip aplinkiniai vertina šiuos vaidmenis – ar mes esame geri sūnūs ir dukros, gabūs mokiniai, iniciatyvūs studentai ir pan;

4. Savęs sutapatinimas su kitais. Augdami pradedame tapatinti save su kitais žmonėmis – tėvais, vyresniaisiais broliais ar seserimis, mokytojais, knygų ar kino filmų herojais. Dauguma vaikų sako: „Užaugęs noriu būti toks, kaip tėvelis“ arba „Norėčiau būti panaši į savo pirmąją mokytoją“. Tam tikros asmenybės, konkretūs žmonės pasirenkami kaip etalonas, arba idealas, kuriuo derėtų
sekti. Savęs tapatinimas su tokiais tobulais ir sektinais žmonėmis yra labai svarbus formuojant idealaus „aš“ įvaizdį.;

5. Savasties formavimasis. Daugelio vaikiškų žaidimų esmę sudaro suaugusių vaidmenų mėgdžiojimas. Vaikai žaidžia ligoninę, mokyklą, vaidina šeimos narius. Jie mokosi tų vaidmenų, kurie jiems gali būti reikalingi suaugus ir vaidina tai, kas jiems labiausiai patinka. Paaugus į tai pradedama žiūrėti rimčiau. Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti, kokias besiformuojančio savojo „aš“ puses išlaikyti, o kurių atsisakyti. Laikotarpiu tarp 16 ir 22-24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų, susijusių su mokymusi, profesijos įgijimu, šeimos sukūrimu. Taip kuriasi žmogaus savastis arba identitetas, dėl kurio kiekvienas tampame unikalia, nepakartojama asmenybe. Formuojasi savasis „aš“, toks sudėtingas ir įvairialypis, jog niekas niekada pasaulyje tokio paties „aš“ negalėjo turėti ir neturės.

2. ĮVAIZDŽIO IŠSAUGOJIMAS IR KOREGAVIMAS

Dažnai būna tokia situacija, kad aplinkinių reakcijos nesiderina su mūsų susikurtu įvaizdžiu apie save, t. y. „veidrodžiai“ ima rodyti ne tai, ką mes norėtume matyti. Tokiu atveju bandome ieškoti neatitikimo priežasčių ne savyje, o kituose ir bet kokiu atveju išsaugoti savo gerą įvaizdį. Žmonės šią problemą linkę spręsti taip:

1. Pradėdami bendrauti tik su tais žmonėmis, kurie į mus žiūri taip pat, kaip ir mes į save. Pavyzdžiui, užsidarome siaurame mus mėgstančių draugų rate ir atsiribojame nuo kritiškiau mus vertinančių pažįstamų.

2. Pakeisdami mus supančių žmonių ratą ir pasirinkdami žemesnio lygio grupę. Pavyzdžiui, nebegalėdamas varžytis kaip lygus su lygiais profesionalų grupėje, sportininkas pereina į mėgėjų komandą, kurioje ir toliau gali save laikyti „žvaigžde“.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 991 žodžiai iš 1926 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.