Valakų reforma
5 (100%) 1 vote

Valakų reforma

TURINYS

ĮVADAS 3

VALAKŲ REFORMĄ LĖMUSIOS VIDINĖS IR IŠORINĖS PRIEŽASTYS 5

VALAKŲ REFORMOS TIKSLAI 6

VALAKŲ REFORMOS VYKDYMO EIGA 7

VALAKŲ REFORMOS TEIGIAMI IR NEIGIAMI PADARINIAI, REIKŠMĖ 9

VALSTIEČIŲ PADĖTIS PO VALAKŲ REFORMOS ĮVYKDYMO 11

MIESTIEČIŲ PADĖTIS PO VALAKŲ REFORMOS ĮVYKDYMO 13

IŠVADOS 14

NAUDOTA LITARATŪRA 16

ĮVADAS

Šio referato pagrindinis tikslas – remiantis kuo įvairesne istoriografija pateikti valakų reformos priežastis, tiklus, bei padarinius. Įvertinti teigiamus ir neigiamus, ekonominius, socialinius bei techninines valakų reformos pasekmes valstiečiams, miestiečiams bei feodalams. Nagrinėjant istoriografiją valakų reformos tematika susidūriau su literatūros atsijojimo metodu, pasirinkau tik tą istoriografiją, kuri mano nuomone labiausiai padės atskleisti referato temą. Stengiausi naudotis naujausiais istorikų darbais, neapsistoti ties vieno autoriaus nuomone, o pateikti kuo įvairesnę istoriografiją. Rašydama referata taip remsiuos informacija rasta moksliniuose, istoriniuose internetiniuose tinklalapiuose, tačiau pagrindinę informacija bus pateikta iš knygų: J. Jurginis, „Lietuvos valstiečių istorija“, 1978 m., Vilnius, J. Ochmanskis, „Senoji Lietuva“, 1996 m., Vilnius, M. Maksimaitis, S. Vansevičius, „Lietuvos valstybės ir teisės istorija“, 2004 m., Vilnius, A. Bumblauskas, „Senosios Lietuvos istorija 1009 – 1795“, 2002 m., R. Paknio leidykla, E. Gudavičius, Lietuvos istorija I tomas“, 1999, Vilnius, A. Butrimas, „Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“, 1993 m., Vilnius, M. Jučas, I. Lukšaitė, V. Merkys, „Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų“, 1988 m., Vilnius.

Pirmajame referato skyriuje „Valakų reformą lėmusios vidinės ir išorinės priežastys“ bus analizuojami įvykiai, kuriai nulėmė valakų reformos vykdymą Lietuvoje, antroje dalyje įvardijami reformos tikslai, taip pat ko siekiama šia reforma.

„Valakų reformos vykdymo eiga“ trečiojoje referato dalyje bus pateikta išsami informacija apie valakų reformos praktinį pritaikymą valstybės valdyme, kaip, kur ir kada ji pradėta vykdyti. Kokie teigiami ir neigiami pasikeitimai pradėjo vykti, kaip keitėsi feodaliniai santykiai, bei kaip įvyko teisinis valstiečių įbaudžiavimas.

Kitoje dalyje aptarsiu reformos tegiamus ir neigiamus padarinius. Stengsiuosiu apžvelgti tai per įvairias istorines prizmes: ekonominę, socialinę, techininę. Analizuoti reformą kuo platesniu aspektu. Pateikti kuo daugiau istoriografijos šia tema. Įvardinti skirtingų istorikų, skirtingas nuomones, jas pateikti, sulyginti.

Sekančiose dvejose dalyse pateiksiu informacija kaip reforma palietė valstiečius ir miestiečius. Įvardinsiu neigiamas reformos pasekmes šiems luomams.

Pasirinkau šią referato struktūra, nes manau ji puikiai padės atskleisti referato temą.

VALAKŲ REFORMĄ LĖMUSIOS VIDINĖS IR IŠORINĖS PRIEŽASTYS

XVI a. Europoje kūrėsi didieji uostai, augo prekybos ir manufaktūrų centrai. Lietuva būdama Europos užkampiu, taip ir liko žemės ūkio kraštu. Didelių miestų, prekybos cenrtų Lietuvoje buvo ne daug. Didesnę dalį sudarė menkesnio išsivystymo miestai ir miesteliai. Lietuvos turtingumą lėmė pajamos iš žemės ūkio, kurios buvo nedidelės ir prašėsi permainų. Visi valstiečiai mokėjo vienodus mokesčius, nepaisant jų turtinio lygio. Buvo daug nusigyvenusių valstiečių, kurie nebepajėgė sumokėti mokesčių. Valdovo pajamos dėl šių priežasčių mažėjo. Žemės ūkio technika taip buvo pasenusi, reikėjo modernizacijos.

Būtinumas gauti didesnių pajamų pirmiausia paskatino didyjį kunigaikštį panaikinti senas žemėvaldos ir žemdirbystės formas. Jam reikėjo vis daugiau lėšų kariuomenei samdyti, nes bajorų pašauktinė kariuomenė nebuvo kovinga, išsipirkinėjo nuo tarnybos.

M. Jučas teigia, kad lemiamas posūkis, įtvirtinant bajorų žemėvaldą, įvyko 1557 m. balandžio 1 d., paskelbus Žygimantui Augustui Valakų reformą. Reformos tiesioginė priežastis buvo išaugęs užsienyje (Vakarų Europoje) javų poreikis. Javų kainos Baltijos uostuose pakilo keturis kartus (Gdanske net 5 kartus), o vidaus rinkoje – tik 2 kartus. Javų eksportas nuo XVI a. vidurio tapo pagrindiniu Lietuvos bajorų uždaviniu. Valakų reforma pasidarė būtina padidėjus javų paklausai ir pakitus ūkininkavimo sąlygoms, kaime susiformavus naujiems feodaliniams santykiams. Neatsitiktinai valakas buvo ne tik lenkiškas ploto, bet ir prievolinis matas, teigia Aleksandras Baltrūnas, starpsnyje „kaip senovėje lietuviai žemę matuodavo“.

M. Maksimaičio ir Stasio Vansevičiaus „Lietuvos valstybės ir teisės istorija“ knygoje įvardijamos kiek kitokios priežastys. Čia teigiama, kad prekinių – piniginių santykių plėtra vertė feodalus reikalauti iš valstiečių daugiau darbo ir natūrinės rentos, o norint gauti daugiau produktų, reikėjo pertvarkų ūkyje, bei valstiečiams skirti prievoles atsižvelgiant į jų ūkinį pajėgumą, o tai buvo įmanoma padaryti tik apskaičiavus žemės kiekį ir jos kokybę dvaruose ir valstiečių ūkiuose, paskyrus valstiečiams prievoles pagal jų žemės plotą ir kokybę, pašalinus tarprėžius, žemės išsklaidymą mažais sklypeliais.

Kaip išspręsti susiklosčiusią situacija galvota ne tik Lietuvoje, bet ir
Lenkijoje, kur Lietuvos kunigaikšis turėjo daug dvarų. Iniciatyvos pradėjo imtis karalienė Bona. Labiausiai ji rūpinosi mylimo Žygimanto Augusto gerove. Garantavusi jam valstybės sostą, darė viską, kad sūnus būtų turtingas ir galingas valdovas. Ji išpirko praskolintus karaliaus dvarus, o paskui ėmė vykdyti ir žemės reformą. Iš pradžių reforma buvo daroma Lenkijoje, kai Žygimantas Augustas pamatė, kad tokios veiklos rezultatai geri, žemės reformą pradėjo ir Lietuvoje.

Iki valakų reformos valstiečio ar bajoro ūkį sudarė atskiri ariamos ar šienaujamos pievos lopinėliai. Viešpatavo lydiminė žemdirbystė. Taisyklingas trilaukis Lietuvoje buvo žinomas, tačiau taikomas tik kai kur. Valakų reforma jam padėjo išplisti visoje Lietuvoje.

Reziumė,valakų reformos tikslai buvo šie:

1. atsikrti didžiojo kunigaikščio valstiečių valdomas žemes nuo bajorų žemių ir atimti iš jų užgrobtas žemes;

2. išmatuoti žemę valakais ir įkurdintiems juose valstiečiams paskirti prievoles pagal žemės kiekį ir jos kokybę;

3. nustatyti dirbamos žemės plotus didžiojo kunigaikščio dvaruose ir sunormuoti valstiečių darbą;

4. išaiškinti ir nustatyti įvairius pajamų šaltinius

5. suorganizuoti naują valstiečių administraciją

VALAKŲ REFORMOS TIKSLAI

Reforma turėjo ne tik praktinę, bet ir idėjinę reikšmę, kurią nusakė Jokūbas Lasauskas, reformą vykdęs Žemaitijoje. Jis įrašė į teismo knygas teritorinius samprotavimus, skelbiamus didžiojo kunigaikščio vardu.

Reforma esanti ne kas kita, kaip teisingas žemės išmatavimas ir jos išdalijimas, užtikrinantis kiekvienam ramų gyvenimą. Žemės matavimu didysis kunigaikštis siekęs teisiingumo, norėdamas užkirsti kelią urėdų savavaliavimui, darančiam skriaudą valstybės iždui ir keliančiam nepasitenkinimą liaudyje. Įvedama tvarka esnati krikščioniška, atitinkanti Dievo valią ir valstybės įstatymus.

Ekonominiai:

1. pakeisti agrarinę valstiečių ūkių struktūrą;

2. padidinti valstiečių išnaudojimą;

3. plėsti lažinius palivarkus;

4. pagreitinti ir susiteminti kolonizaciją;

5. patobulinti dvarų administravimą.

VALAKŲ REFORMOS VYKDYMO EIGA

Reforma pradėta vykdyti 1557 m. Visa valstiečių žemė buvo paimta į feodalinį žemės fondą. Pirmiausia ją pradėjo vykdyti kunigaikščio žemėse. Kiekvienai valstiečio šeimai buvo skirtas žemės plotas – valakas, apie dvidešimt vienas hektaras. Jei valako būdavo per daug vienai šeimai, jį galėjo dalintis kelios šeimos. Tokie valstiečiai tapdavo pusvalkininkais. Vietovėse, kuriose žemės buvo derlingos, be to valstiečiai privalėjo dirbti ir šalia jų įsteigto palivarko žemę. Vienas valstietis turėjo eiti lažą dvi dienas per savaitę. Reformos primestas dviejų dienų lažas per savaitę buvo taip apskaičiuotas, kad septyni valstiečių kaimai įdirbtų vieną valaką palivarkinės žemės. Kur palivarkų nebuvo, valstiečiai mokėjo gerokai didesnius mokesčius – činčą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1196 žodžiai iš 3942 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.