Valakų reforma2
5 (100%) 1 vote

Valakų reforma2

TURINYS

1.Įvadas ………………………………………………………………….3

2. Reformos atsiradimo priežastys ……………………………..4

3. Reformos vykdymas …………………………………………….6.

3.1. Reforma kaimuose ……………………………………………9

3.1.1. Reforma Žemaitijoje ………………………………………10

3.2. Reforma miestuose ……………………………………………10

4. Reformos reikšmė ………………………………………………..12

5..Išvados………………………………………………………………..14

6. Literatūra ……………………………………………………………17

I. VALAKŲ REFORMA

ĮVADAS

Šią temą pasirinkau nagrinėti todėl, kad šiuo metu vėl vykdoma žemės reforma. Tai jau penktoji žemės reforma mūsų valstybės istorijoje.

Žemės reforma buvo ir liko epochiniu įvykiu.

Lietuvoje nuo XVI a. , o daugelyje Europos kraštų dar seniau, valstybė ėmė reglamentuoti žemės valdymo santykius ir žemės naudojimo tvarką. Prieš 440 metų – nuo 1557 m. vykdyta pirmoji Lietuvos istorijoje agrarinė VALAKŲ reforma. Ši reforma subrendo grindžiama tam tikrais motyvais, kuriuos remdamas įvairiais autoriais pabandysiu paanalizuoti. Įvairūs autoriai nurodo beveik tuos pačius motyvus:

Politinius;

Ekonominius;

Socialinius;

Teisinius.

Lietuva nuo seno buvo žemės ūkio kraštas ir bet koks žemės ūkio valdymo ir naudojimo pakeitimas iš esmės pakeisdavo daugelio žmonių gyvenimą. Žemės reformos pasekmės yra įvairialypės.

Pabandysiu paanalizuoti reformos tikslą, kaip reforma palietė miesto ir kaimo gyventojus ir reformos reikšmę

Rėmiausi žymaus istoriko E. Gudavičiaus knyga “Lietuvos istorija” I tomas. Autorius labai išsamiai ir atsakingai analizuoja kiekvieną temą.

Z. Kniaupa, J. Kniaupienė, A. Kuncevičius “Lietuvos istorija iki 1795 metų”. Kadangi yra keli autoriai, tai autorių individualybė nulėmė kiekvieno skyriaus savitumus, o man leido palyginti temos reikšmę su kitais autoriais. Šie autoriai sengiasi ne kategoriškai vertinti ar apibendrinti įvykius, bet stengiasi parodyti, kad svarbūs istoriniai įvykiai, dalykai gali būti įvairiai interpretuojami.

Knygoje “Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų” M. Jučas, I. Lukšaitė, V. Merkys sukonkretina, tarsi konspekto pavidalu pateikia istorinę medžiagą. Pateikia vieną kitą naujausią požiūrį.

Perskaičiau J. Jurginio “Lietuvos valstiečių istoriją”. Autorius stengiasi išryškinti valstiečių vaidmenį pagrindiniais laikotarpiais.

B. Makauskas “Lietuvos istorijoje” pasakoja apie lietuvių tautos ir valstybės likimą, naujoviškai vertina įvykius.

Artūras Dubonis “Dvare” mėgino atrinkti tokius reiškinius, kurie geriausiai padėtų suvokti LDK gyventojų kultūrinę situaciją, juos supantį pasaulį.

Remdamasi šiais autoriais,paanalizuosiu valakų reformos esmę. Tai pirmoji Lietuvos istorijoje vykdyta agrarinė VALAKŲ reforma, kuri skatino naujų kaimų kūrimąsi.

II REFORMOS ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Supratimas apie žemę ir teises į žemę bei žemės administravimo ištakos tokios pat senos kaip ir žemės nuosavybė. Žemė buvo pirminių išteklių ir turto simboliu.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ketinant legalizuoti kai kurias žemes bei finansiniais sumetimais XV a. buvo atlikti svarbūs žemės administravimo darbai.

XVI amžiuje Lietuvoje svarbiausiomis išliko pajamos, gaunamos iš žemės ūkio. Tačiau tos pajamos buvo nedidelės. Didžiojo kunigaikščio ir karaliaus dvarai buvo prasiskolinę. Valstiečiai už įvairaus dydžio ir kokybės žemę mokėjo vienodus mokesčius. Per tai labai daug jų nuskursdavo. Pajamos dar labiau sumažėjo. Žemė nebuvo tinkamai įdirbama ir suskultūrinta. Dalis žemės naudotojų nuo mokesčių iš vis išsisukdavo (makauskas, 2000). Daugelį laukų savininkai palikdavo nedirbamais, o kiti – vengė juos imti. Todėl valdų reformos atsiradimo priežastys buvo šios:

§ Suintensyvinti žemės ūkį;

§ Padidinti iš jo gaunamas pajamas;

§ Įtvirtinti feodalų teises į žemę.

Reforma buvo pradėta vykdyti 1547 m. (įstatymas paskelbtas po dešimties metų), tais metais buvo atspausdinta ir pirmoji lietuviška knyga. Metų sutapimas, žinoma, atsitiktinis, tačiau idėjos, kurias skelbė Martynas Mažvydas, katekizmo ir elementoriaus autorius, ir Jokūbas Laskauskas, Valakų reformos vykdytojas, buvo identiškos ir atitiko laikmečio reikalavimus.

Svarbiausias reformos tikslas buvo iždo pajamų didinimas ir ieškojimas išeities iš susidariusios prievolių krizės, privedusios valstiečius prie sukilimų. Vyriausybė turėjo pasirinkti: arba reikalauti prievolių nuo kiekvieno valstiečių šeimos nario ir baudžiavą priartinti prie vergijos, arba apdėti valstiečių kiemus prievolėmis pagal dirbamos žemės plotą ir tą plotą ne tik nustatyti, bet ir apriboti. Žagrės mokesčių įvedimas artino prievolių reikalavimą nuo žemės, nes apytikriai buvo žinoma, kiek pora jaučių (viena žagre) galimaper metus įdirbti žemės. Tačiau tas neribojo dirbamos žemės ploto, nes valstietis galėjo arti ne viena, bet keliomis
žagrėmis.

Valakų reforma pasidarė būtina padidėjus javų paklausai ir pakitus ūkininkavimo sąlygoms, kaime susiformavus feodaliniams santykiams. Neatsitiktinai valakas buvo ne tik lenkiškas ploto, bet ir prievolių matas. (Gudavičius E., 1999).

III REFORMOS VYKDYMAS

1540 m. Žygimanto Senojo žmona karalienė Bona pietinėse LDK žemėse įsakė pradėti matuoti valstiečių žemes valakais, jas registruoti, kelti valstiečius nuo senų žemių, o jau 1554 m. nusiuntė matininkus matuoti tinkamų kaimams steigti žemių. Kitais metais prasidėjo masiniai valakų matavimo darbai.

Sekdamas Motinos karalienės Bonos pavyzdžiu, Žygimantas Augustas Lenkijos karalystėje, paskui ir Lietuvos Didžiojoje Kunugaikštystėje paskelbė valakų reformą (Makauskas, 2000).

Visa arismoji žemė buvo sutelkiama į vieną masyvą ir iš jo kiekvienam valstiečiui išskiriami trys žemės sklypai (pūdimui, žieminių ir vasarinių javų laukams). Sėjomaina padaryta privaloma, atliktas žemės kadastras, ir prievolės nustatytos pagal žemės kiekį ir kokybę. Geriausiose anksčiau valstiečių tręštose žemėse buvo kuriami palivarkai. Valstiečiai iš vienkiemių buvo iškelti į gyvenvietes, ir kiekvienas kaimas gavo po valaką (21 ha ariamos žemės). Jiems buvo uždrausta dirbti kitų valstiečių žemę (nuomoti) arba tuščius valakus. Per du dešimtmečius žemaičių valstiečiaigavo 15 tūkstančių valakų.

Prievolės buvo susietos su valstiečio turimos žemės dydžiu, o ši žemė aiškiai buvo atribota taisyklinguose masyvuose ir apdirbama taisyklingu trilaukiu. Giriose buvo uždrausta be administracijos žinios daryti lydimus. Sudėtinga valdymo organizacija rėmėsi iš valstiečių skiriamais vaitais, už vaitystę gaudavusiais papildomos žemės. Į masyvus buvo įtraukta bei išmatuota ir dirbama, ir nedirbama žemė, todėl valakų netrūko. Valstiečiai galėjo žemės imti kiek norėjo, kiek pajėgė atlikti prievolių.

Reforma turėjo ne tik praktinę , bet ir idėjinę reikšmę, kurią nusakė Jokūbas Laskauskas, reformą vykdęs Žemaitijoje. 1562 m. drauge su išmatuoto Karšuvos valsčiaus inventoriumi į teismo knygas jis įrašė ir teritorinius smprotavimus, skelbiamus didžiojo kunigaikščio vardu.

Visa dvaro ir dvarui priklausanti valsčiaus žemė skelbiama valdovo nuosavybe ir įjungiama į vieną plotą, išmatuotą valakais (valakas – 30 ar 33 margai, apytikriai 21 ha. Derlingesnėse žemėse jis mažesnis, o prastesnėse – didesnis).valakai aplink dvaro sodybą priskiriami palivarkams, o jų pakraščiuose – valstiečių kaimams, nustatant, kad 7 valstiečių valakai atitiktų vieną palivarko valaką.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1076 žodžiai iš 3429 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.