TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………1
1.VALDYMO FUNKCIJOS SAMPRATA IR STRUKTŪRA……………………..2
2.PLANAVIMAS………………………………………………………………………………………3
2.1Planavimo esmė
2.2Planavimo proceso etapai
2.3Planų tipai pagal planuojamą laikotarpį ir turinį
3.ORGANIZAVIMAS……………………………………………………………………………….5
3.1Organizavimo funkcijos samprata ir jos etapai. Valdymo struktūra
4.MOTYVAVIMAS…………………………………………………………………………………..8
4.1 Motyvavimo esmė ir tikslai
4.2 Darbuotojų veiklos motyvavimo būdai
5.KONTROLĖ………………………………………………………………………………………….12
5.1Kontrolės esmė ir tikslai
5.2Kontrolės funkcijos ir organizavimo principai
6. IŠVADOS……………………………………………………………………………………………..15
7. LITERATŪRA……………………………………………………………………………………..16
1.
ĮVADAS
Nagrinėjant valdymo darbo turinį vadybos literatūroje nuolat vartojama valdymo arba vadybos funkcijos sąvoka. Nuo XIX šimtmečio pabaigos priimta valdymą apibrėžti pagal keturias konkrečias vadovo atliekamas funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavimą ir kontrolę. Nors iki dabar šis požiūris buvo kruopščiai tyrinėjamas ir kritikuojamas, jis vis dar visuotinai naudotinas. Todėl galime sakyti, kad valdymas – tai organizacijos narių pastangų planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės procesas bei visų kitų organizacijos išteklių panaudojimas siekiant organizacijos užsibrėžtų tikslų (James A.F. Stoner, 2001, p.10).
Planavimas. Planas yra sprendimo įgyvendinimo projektas. Jame išdėstoma, kokius veiksmus ir kada reikia atlikti, o taip pat, kas juos atliks ir kokiais resursais naudosis, realizuojant sprendimą.
Organizavimas – tai plano įgyvendinimo organizacinės sistemos (žmonių, dalyvaujančių plano realizavime pareigų, darbų ir tarpusavio ryšių) sudarymas.
Vadovavimą plačiąja prasme būtina suprasti kaip sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimo organizavimą. Vadovavimas vyksta atliekant poveikį vienam ar kitam vykdytojui taip, kad šis pakeistų savo veiklą ir priderintų ją prie plane numatytos eigos.
Kontrolė – tai duomenų apie plano įgyvendinimą rinkimas, analizė ir įvertinimas. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti valdymo funkcijų sampratą ir struktūrą.
2.
1.VALDYMO FUNKCIJOS SAMPRATA IR STRUKTŪRA
Daugybė žmonių planuoja savo veiklą vienai dienai (mėnesiui, metams ir t.t.), vėliau jie
organizuoja išteklius, reikalingus planui įgyvendinti. Kopdami toliau, mes lyginame tai, ką mes
padarėme, su tikslais bei uždaviniais, kurių ketinome siekti. Toks kasdienis darbas aprėpia ir visą
valdymo procesą. Vadovavimą būtina traktuoti kaip ciklą, susidedantį iš konkrečių vadybininko
darbo sričių, vadinamų valdymo funkcijomis. Valdymo funkcija – tai konkreti vadybos veiklos
sritis, kuri atliekama specialiomis priemonėmis.
Valdymo funkcijos turi specifinį charakterį, ypatingą turinį ir gali būti atliekamos savarankiškai kaip nesusijusios tarpusavyje, bet ir neatsiejamos viena nuo kitos. Valdymo sistemoje visos valdymo funkcijos sudaro vieningą bendrą procesą (vadybos ciklas).Valdymo funkcijos atskleidžia ir paaiškina valdymo esmę ir turinį įvairiais lygiais. Valdymo funkcijos yra skirtos tikslui pasiekti ir yra viena iš valdymo santykių realizavimo formų.
Valdymo procesui yra būdingi bendrieji ir specifiniai procesai, todėl išskiriamos:
• pagrindinės arba bendrosios valdymo funkcijos;
• konkrečios arba specialiosios valdymo funkcijos.
Pagrindinės funkcijos, vykdomos valdymo procese, yra planavimas, organizavimas, motyvacija ir kontrolė. Kiekviena iš keturių valdymo funkcijų yra gyvybiškai svarbi organizacijai. Planavimas, kaip valdymo funkcija, sudaro pagrindą kitoms funkcijoms ir laikomas svarbiausia iš jų. Tuo tarpu organizavimo, motyvavimo bei kontrolės funkcijos orientuojamos į taktinių ir strateginių organizacijos planų vykdymą.
Specialiųjų vadybos funkcijų išvardijama daugiau kaip penkiolika, iš jų:
• operatyvusis gamybos valdymas;
• kokybės valdymas;
• darbo ir darbo užmokesčio valdymas;
• personalo valdymas;
• finansų valdymas ir t.t.
3.
2.PLANAVIMAS
Planavimo esmė
Planavimas – tai vadybos funkcija, nurodanti, ką daryti, kada daryti ir kas tai turi daryti. Planavimas – būsimos veiklos sumanymas, glaudžiai susijęs su valdymo apskaita, prognozavimu ir sprendimų priėmimu.
Kiekvieno tipo įmonė – tai sudėtinga atviro tipo sistema. Tikslingai visos įmonės veiklai reikalingas visų elementų koordinavimas, veiksmų sujungimas ir nukreipimas bendram įmonės tikslui. Šią funkciją atlieka planavimas, padedantis išvengti chaoso.
Planavimas – svarbiausia vadybos funkcija bei kitų funkcijų pagrindas. Planavimas – valdymo
rezultatyvumo garantas. Planavimo reikalingumas skirtingose įmonėse yra nevienodas. Kuo didesnė įmonė ,kuo nepastovesnė įmonės aplinka ir kuo sudėtingesnis įmonės produktas arba paslauga, tuo didesnė planavimo reikšmė įmonės efektyvumui.
Planavimo proceso etapai
Skiriami keturi planavimo proceso etapai.
• Tikslų nustatymas. Organizaciniai tikslai yra planavimo proceso atskaitinis taškas. Vadovai turi stengtis suprasti, kad oficialūs tikslai nukreipia organizacijos veiklą.
• Organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė. Pagrindinis organizacijos vidinės būklės įvertinimo būdas yra PTGG analizė. PTGG yra santrumpa, sudaryta iš pavadinimo žodžių pirmųjų raidžių: pranašumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės. Ši analizė plačiai naudojama nustatant organizacijos pranašumus, trūkumus, galimybes ir grėsmes, taip pat strategiją, pateikiančią geriausią jų derinį.
• Strategijos parinkimas. Kai vadovai turi aiškų organizacijos tikslo supratimą ir įvertina organizacijos dabartinę bei ateities situacijas, gali būti parinkta strategija, kuri išnaudotų aplinkos galimybes, panaudojant organizacijos stiprybes.
• Rezultatų įvertinimas. Organizuoti kontrolės funkciją, kad įsitikintum, jog planas įvykdytas.
4.
Planų tipai pagal planuojamą laikotarpį ir turinį
Planai skirstomi pagal numatomo laikotarpio dydį. Tai strateginiai ( daugiau kaip 5 metai), taktiniai (1-5 metai ), operatyviniai ( iki 1metų ).
Planų pobūdis ir jų turinys skiriasi ir pagal planavimo objektus, žiūrint kieno veikla planuojama. Dažniausiai organizacijose sudaromi strateginiai, taktiniai ir operatyviniai planai.
Remiantis organizacijos planais, sudaromi struktūrinių padalinių planai, paprastai taktiniai ir operatyviniai.
Operatyviniai struktūrinių padalinių planai gali būti aprašomojo pavidalo, įteisinti struktūrinių padalinių nuostatuose. Pagal struktūrinių padalinių planus sudaromi darbo grupių planai. Jie paprastai būna rodiklių , darbų planų, ir aprašomojo pavidalo.
Hierarchiniu požiūriu planų sistemą užbaigia darbuotojų asmeniniai darbo planai. Jie sudaromi remiantis darbo grupės planais – tai operatyviniai, dažniausiai aprašomojo pavidalo, pagal pareiginių nuostatų numatytą formą arba rodiklių- jei darbuotojo darbas gali būti įvertintas rezultatus atspindinčiais rodikliais.
Taip pat planai būna ilgalaikiai, vidutiniai ir trumpalaikiai:
• Ilgalaikis planavimas numato tą veiklą, kuri bus atliekama ilgą laiko tarpą. Kai kuriais atvejais ilgalaikiai planai gali tęstis kelis dešimtmečius. Paprastai planą, kuris tęsiasi daugiau nei penkeri metai, vadinsime ilgalaikiu.
• Vidutinio ilgumo planavimas daugeliu atvejų yra labai svarbus organizacijos sėkmei. Šie planai tęsiasi nuo vienerių iki penkerių metų. Vidutinio ilgumo planai yra sudaryti vykdyti veiklą viduriniajame arba žemesniajame organizacijos padalinių lygmenyje.
• Trumpalaikiai planai yra adresuoti žemesniosios grandies vadovams. Jie sudaromi vieneriems metams ir trumpiau.
Planavimas- tai būsimų veiksmų, jų eilės ir derinimo numatymas.
Planuojant galima numatyti būsimos veiklos kryptis ( trajektorinis planavimas ) arba konkrečius uždavinius ( taškinis planavimas ).
Kryptiniam planavimui būdinga: kryptis yra nustatoma daugiau remiantis organizacijos vidinės sandaros ir veiklos organizavimo pagrindais, organizacijos veiklos erdvė sunkiai apibrėžiama, užduotis suprantama labai plačiai, planuojama kartu su veikla, vis atnaujinant informaciją, planai intuityvūs, kiekybiškai sunkiai įvertinami, todėl galimi nesaikingumai ir nemažas klystkelių pavojus. Toks planavimas labiau tinka, kai organizacijos aplinka smarkiai keičiasi, sudėtinga ir sunkiai įvertinama, sistemos suprasti geriausiai tinka atviros sistemos modelis, o valdymas yra artimas organiniam, organizacijos nariai mėgsta pasikeitimus, sudėtingumą, įvairovę.
5.
Kryptinis planavimas yra pakankamai lankstus, gali būti pritaikytas kintančiomis sąlygomis, duoda didelę laisvę vykdytojams pasirinkti konkrečius veiksmus siekiant numatyto tikslo, lygiagrečiai planuojant ir veikiant, leidžia organizacijos nariams daryti didesnę įtaką bendrai veiklai, labiau panaudoti savo galimybes. Tačiau kryptinis planavimas turi ir trūkumų: nepakankamai koncentruoja darbuotojų pastangas, reikalauja daug nagrinėjimų, tyrimų, papildomos
informacijos, nepakankamai aiškūs rezultatai menkai skatina organizacijos narių veiklą per ilgesnį laiką.
Planavimo uždaviniams būdinga: jie yra technologiški, aiškus jų sprendimo būdas, jie nukreipti į išorinius organizacijos veiklą lemiančius veiksnius, racionalūs, tikslūs ir išmatuojami, planavimas griežtai atsietas nuo plano vykdymo veiklos. Toks planavimas tinka , kai aplinka yra paprasta, pastovi ar nusakomai kintanti, kurios būklė gali būti aiškiai ir tiksliai įvertinta, kai sistema gali būti nagrinėjama remiantis uždaros sistemos modeliu, o valdymas yra artimas mechanistiniam, kai organizacijos nariai mėgsta aiškumą ir tikslumą. Planavimas uždaviniais geresnis tuo, kad būdamas apibrėžtas ir tikslus, sudaro sąlygas koncentruoti vykdytojų ir materialinių veiklos elementų ypatybes, suteikia vykdytojams stabilumo ir aiškesnį veiklos prasmės
suvokimą. Jo pagrindiniai trūkumai: menkas lankstumas, daug galimybių praleisti neištirtas vaisingas veiklos alternatyvas.
3.ORGANIZAVIMAS
Organizavimo funkcijos samprata ir jos etapai. Valdymo struktūros
Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymas į vieną visumą ar griežtą sistemą, kieno nors sandaros ar struktūros projektavimas ir sudarymas. Vadybos prasme – tai vientisų sistemų ir žmonių, įrengimų ir medžiagų projektavimas, tobulinimas ir, pasitelkus kitas vadybos funkcijas, įgyvendinimas.
Organizavimas – antroji valdymo funkcija. Iš visų organizavimo, kaip valdymo funkcijos, termino sąvokų dažniausiai vartojamos dvi: