Valdymo organizacines strukturos1
5 (100%) 1 vote

Valdymo organizacines strukturos1

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………..3

1.1. ORGANIZACIJOS SAMPRATA IR BŪTINYBĖ JĄ VALDYTI……………………………4

1.2. VALDYMO ORGANIZAVIMAS……………………………………………………………5

2.1. ORGANIZACINĖS VALDYMO STRUKTŪROS SAMPRATA

IR PAGRINDINIAI ELEMENTAI……………………………………………………………6

2.2. ORGANIZACINĖS VALDYMO STRUKTŪROS…………………………………………..7

2.2.1. TRADICINĖS VALDYMO STRUKTŪROS………………………………………8

2.2.1.1. Patriarchalinė valdymo struktūra………… ………………………………8

2.2.1.2. Linijinė valdymo struktūra…………………………………………… …8

2.2.1.3. Funkcinė valdymo struktūra………………………………………………9

2.2.1.4. Štabinė valdymo struktūra……………………………………………….13

2.2.2. NAUJOSIOS VALDYMO STRUKTŪROS………………………………………15

2.2.2.1. Matricinė valdymo struktūra……………………………………………..15

2.2.2.2. Divizinė valdymo struktūra………………………………………………17

2.2.2.3. Projektinė valdymo struktūra……………………………………………18

2.2.2.4. Susisiekiančių grupių formavimo valdymo struktūra……………………18

2.2.3.VALDYMO CENTRALIZACIJA IR DECENTRALIZACIJA……………………19

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………21

NAUDOTA LITERATŪRA………………………………………………………………………22

ĮVADAS

Valdymo sandara turi labai didelę įtaką įmonės veiklai : ji gali ir skatinti įmonės veiklos plėtrą, ir ją stabdyti. Įmonės sandara turi būti tokia , kad leistų įgyvendinti veiklos strategiją. Paprastai, kintant strategijai, tenka keisti ir organizacinę valdymo sandarą. Patirtis liudija, kad kas 5-7 metai subręsta sąlygos, verčiančios peržiūrėti valdymo sandarą. Prastinant ją, panaikinant nereikalingus lygius ar grandis, galima patobulinti valdymą, padaryti jį veiksmingesnį.

Esant skirtingiems organizacinės valdymo sandaros tipams, įvairiai duodami sprendimų įgaliojimai, nurodymai, skiriasi jų vykdymo priežiūra ir kontrolė.

Man aktualu sužinoti, kas tai yra organizacija, jos samprata, kokios organizacinės valdymo struktūros būna verslo įmonėse, kuo jos skiriasi tarpusavyje. Todėl tai verta aptarti plačiau.

Šio darbo tikslas yra aptarti valdymo organizacines struktūras, išsiaiškinti jų privalumus ir trūkumus. Tyrimo metodas – duomenų rinkimas ( remtasi kelių autorių teorinėmis žiniomis).

1.1. ORGANIZACIJOS SAMPRATA IR BŪTINYBĖ JĄ VALDYTI

Formuojant organizacijos sampratą dažniausiai nurodoma, kad tai :

1. tam tikras skaičius sistemingai susivienijančių žmonių, arba

2. grupė žmonių, kurių visos ar kai kurios veiklos rūšys yra koordinuojamos, arba

3. bet kuri žmonių vienijimosi forma bendram tikslui pasiekti, arba

4. dviejų ar daugiau asmenų sąmoningai koordinuojama sistema.

Kaip matome, iš esmės visais atvejais nurodoma, kad organizaciją sudaro grupė žmonių, susitelkusių bendram darbui. Pagrindiniai organizacijos elementai pateikti (1 pav.).

1 pav. Organizacijos elementai

Organizacijai egzistuoti visų pirma būtinas bendras veiklos tikslas. Siekdami tikslo, organizacijos nariai būtinai turi derinti veiksmus ir pastangas. Tai sąlygoja valdymo veiklos atsiradimą. Kiekvieną organizaciją būtina valdyti.

Vadyba nagrinėja valdymą įvairiuose organizacijose. Pagal veiklos pobūdį organizacijos

skirstomos į :

1) komercines – pelno siekiančias ( prekybines, gamybines ir aptarnavimo );

2) nekomercines – pelno nesiekiančias ( vyriausybines, mokymo, medicinos ir kt.);

3) netradicines (religines bendruomenes, teroristines, nusikalstamas, partijos, judėjimus, ir kt.).

Visos gali būti klasifikuojamos pagal dydį : smulkios , vidutinės ir stambios.

Organizacijos viena nuo kitos skiriasi įvairiais aspektais – profiliu, funkcijomis, dydžiu ir t.t., turi tam tikras charakteristikas (2 pav.).

2 pav. Bendroji organizacijos charakteristika

Bet kokios organizacijos tikslas – turėti atitinkamų išteklių. Svarbiausi ištekliai – žmogiškieji; po to – apyvartinės lėšos, technologijos, informacijos , energijos ir t.t. Kiekviena organizacija veikia tam tikroje aplinkoje. Nei viena negali funkcionuoti izoliuotai, todėl jos veiklą sąlygoja tam tikros aplinkos veiksniai.

1.2. VALDYMO ORGANIZAVIMAS

Kiekviena organizacija greta savo pagrindinio darbo gaminti produkciją ar teikti paslaugas neišsiverčia ir be naujos (neretai ir pačios
svarbiausios) veiklos – organizacijos valdymo. Mažesnėse organizacijose visus valdymo darbus atlieka žmonės, dirbantys tiesioginėje gamyboje. Didesnėse įmonėse valdymo darbą dirba ne vienas žmogus ir ištisą dieną. Iškilo vadovų darbo pasidalijimo problema. Ši problema buvo išspręsta suskaidžius gamybinį vienetą į keletą smulkesnių. Šių smulkesnių gamybinių vienetų vadovų veiklai koordinuoti atsirado hierarchinė kelių lygių vadovų piramidė – organizacijos struktūra. Praktikoje yra paplitusios tokios struktūrinės valdymo schemos : linijinė, funkcinė, štabinė, matricinė.

Organizacijos valdymo struktūra turi būti tokia, kad ji padėtų įgyvendinti organizacijos strategiją. Jei kinta strategija, turi kisti ir struktūra. Egzistuoja aibė galimų būdų organizacinei struktūrai konstruoti . Ar formuotųsi nauja organizacija, ar tobulintusi esama, ar iš esmės keistųsi santykių modelis organizacijoje, vadovai, pradėdami priiminėti organizacinius sprendimus, žengia 4 pagrindinius žingsnius:

1. Darbo pasidalijimas. Viso darbo suskirstymas į užduotis, kurias logiškai ir patogiai galės atlikti pavieniai žmonės ir jų grupės.

2. Struktūrinių grandžių formavimas (departamentizavimas). Logiškas ir efektyvus užduočių sujungimas.

3. Organizacinis hierarchijos sudarymas. Tai sukonkretinimas : kas kam organizacijoje atsiskaito.

4. Koordinavimas. Sukūrimas mechanizmų, jungiančių skyrių veiklą, į prasmingą visumą.

2.1. ORGANIZACINĖS VALDYMO STRUKTŪROS SAMPRATA IR PAGRINDINIAI ELEMENTAI

Organizacinė valdymo struktūra – tai vienas iš pagrindinių organizacijos valdymo elementų. Jos dėka tarp organizacijos padalinių ir dirbančiųjų paskirstomi valdymo tikslai ir užduotys. Valdymo struktūra – tai valdymo sprendimų priėmimo ir vykdymo darbo padalijimo organizacinė valdymo forma.

Organizacinė valdymo struktūra – tai visuma valdymo grandžių, išdėstytų pagal griežtą pavaldumą ir užtikrinančių tarpusavio ryšį tarp valdymų ir valdomosios posistemių. Organizacijos valdymo sistemos elementai yra šie : funkcinė vieta, valdymo grandis, valdymo lygiai, ryšiai (3pav.).

3 pav. Organizacinės valdymo struktūros elementai

Funkcinė vieta – tai atskiras, elementarus organizacinės valdymo struktūros elementas.

Valdymo grandis – atitinkamų funkcinių vietų visuma, pvz.,struktūriniai padaliniai arba atskiri specialistai, vygdantys atitinkamas valdymo funkcijas.

Funkcinės vietos ir valdymo grandys gali būti linijinės ir štabo (aparato). Funkcinės vietos ir valdymo grandys jungiamos į visumą ir vadinamos valdymo ryšiais. Skiriami vertikalūs ir horizontalūs valdymo ryšiai.

Vertikalūs valdymo ryšiai suformuoja skirtingus valdymo lygius ir jungia skirtingo lygio pareigybes (4 pav.).

4 pav. Tipinė organizacijos valdymo struktūros piramidė

2.2. ORGANIZACINĖS VALDYMO STRUKTŪROS

Organizacines valdymo struktūras įprasta skirstyti taip : tradicinės valdymo struktūros, naujoviškos valdymo struktūros.

Tradicinės valdymo struktūros yra :

1. Patriarchalinė valdymo struktūra;

2. Linijinė valdymo struktūra;

3. Funkcinė valdymo struktūra;

4. Štabinė valdymo struktūra.

Naujosios valdymo struktūros yra:

1. Matricinė valdymo struktūra;

2. Divizinė valdymo struktūra;

3. Projektinė valdymo struktūra;

4. Susisiekiančių grupių formavimo valdymo struktūra.

2.2.1. TRADICINĖS VALDYMO STRUKTŪROS

2.2.1.1. Patriarchalinė valdymo struktūra

Įmonė, kuriai būdinga patriarchalinė valdymo struktūra, atitinka šeimos modelį. Įmonei vadovauja savininkas patriarchas, kuris savo nuožiūra skirsto teises ir pareigas, reikalauja iš savo pavaldinių besąligiško paklusnumo. Šis tipas taikomas nedidelėje įmonėje, kur vienas asmuo dar sugeba atlikti visas valdymo funkcijas. Aukščiausio lygio vadovas gali bet kuriuo metu įsikišti į žemesnio lygio vadovo sprendimo sritį. Šios sistemos trūkumai:

• Bendradarbis vienu metu gali gauti nurodymų iš daugelio vadovų;

• Žemesnio lygio vadovų autoritetą gali pažeisti aukštesniojo lygio vadovai;

• Ko nepavyksta išspręsti su žemesnio lygio vadovu, gali pasisekti su aukštesnio lygio vadovu (5 pav.).

5 pav. Patriarchalinė sistema

2.2.1.2. Linijinė valdymo struktūra

Pagrindinė jos savybė yra tiesiogiai vertikalūs ryšiai tarp visų valdymo lygių. Linijinėje struktūroje yra minimalus valdymo pakopų skaičius ir labai aiškiai išreikštas pavaldumas. Linijinė struktūra suteikia vadovui teisėtą valdžią, nukreipti tiesioginius pavaldinius, siekiant nustatytų tikslų. Linijiniam vadovui suteikiama teisė priimti sprendimus ir veikti be suderinimo su kitais vadovais. Linijinis vadovas atsakingas už organizacijos ar jos dalies visas funkcines sritis (gamybą, pardavimus, rinkodarą, finansus ir t.t). Tai viena seniausių valdymo struktūrų. Jai būdinga tai, jog aukštesnio lygio vadovui yra pavaldūs keli žemesnio lygio
pav.) Tokia struktūra dažnai vadinama komanditine arba administracine. Jai būdingas vienvaldiškumo principas : pavaldinys gauna nurodymus iš vieno vadovo ir jam atsiskaito, o vadovo nurodymai pavaldiniui yra privalomi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1184 žodžiai iš 3943 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.